Infinityviniai sakiniai

Infinityvinių (lot. infinitivus ,,bendratis“) sakinių centrą sudaro nepriklausomoji bendratis; jai priklauso kiti sakinio žodžiai. Šie sakiniai irgi kartais priskiriami prie beasmenių. Tačiau struktūros ir semantikos savitumas verčia juos aptarti atskirai. Ypač įvairūs infinityvo modaliniai atspalviai.

Infinityviniai sakiniai gali turėti skatinimo ar liepimo (Išsivaikščioti!), galimybės ar reikiamybės (O gal atnešti?), optatyvinę (pageidavimo) reikšmę (Lėkti ir lėkti! Ir nepasiekti!). Įvairių reikšmių atspalvių gali būti ir daugiau. Sakysime, liepimas esti įsakmus, kategoriškas:

 ,,Nusiimt kepures!“ – suriko policininkas.  

Gult!

Išsisklaidyt, gult!

Artimi jiems ir tokie sakiniai, kuriais nurodoma, kad reikėtų kokį veiksmą atlikti: Vyt lauk tokius iš turgaus! Mušt ir vyrus, bjaurybes. Instrukcijose nurodomi veiksmai: Pieną užvirinti, įdėti truputį druskos ir juo užplikyti krakmolą.

Klausiamuosiuose sakiniuose bendraties reikšmė irgi nevienoda: tai ir abejojimas bei svarstymas, nematant išeities (Iš kur mokėti, iš kur paimti? – svarstė Mikutis), ir lyg retorinis klausimas (Kaip juos išbristi, kaip juos išplaukti? Pavasarėlio kaip besulaukti?), ir paprastas klausimas (Ar pasakot?). Kita vertus, klausėjas rodo savo nepritarimą (O kur man rūkyti?), net priešiškumą (Tfu! Tfu! Į dvarą eiti?.. Dvaro saviškių ieškoti?! Kas jis mums?, t. y. nereikia eiti, ieškoti). Dar kitoks atspalvis atsakymuose: Ar valiosi? – Ko čia nevalioti? Dar kruti? – Ko man nekrutėti?

Optatyvinės reikšmės sakiniuose vartojami kad, jei, o kad, kaži kad: Tai kad man taip pasivažinėti! Kad bent neapsirgt. Reiškiamas ir pasiryžimas atlikti veiksmą (Atgyt! – taria beržas palangėj, / Iškentęs rūsčios žiemos pyktį, nusistebėjimas ar pasipiktinimas, rečiau susižavėjimas (Šitokį berną paleist iš rankų! Tau važinėtis, važinėtis!.. – rėkia ji nesavu balsu. Reikia pasakyti, kad reikšmes dar niuansuoja intonacija ar kontekstas.

Suprantama, bendratis vartojama ir sudėtiniuose sakiniuose (Pakilo žvejas ir nežino, kur jam eiti.). Gali ji sudaryti ir sudėtinį tarinį kartu su naudininkais (Bet taip būti išjuoktam?!) ar įnagininkais (Mokytis, būtinai mokytis ir ponia būti).

Padalyviu (būtojo kartinio laiko, paprastai su priešdėliu) reiškiamas tarinys turi panašias reikšmes kaip ir bendraties: abejojamojo klausimo (tik čia svyravimas dar didesnis), ketinimo ar pageidavimo (nėra tik griežto liepimo, pasiryžimo):

Kaip čia padarius? – garsiai galvojo Kazys.

0 jei dar kartą pabandžius?

0 jeigu mums suorganizavus kino universitetą.

Kad taip man tenai patekus! – tarė sau seilę rydamas Klauselis.

Kad taip man įsitaisius tokius drabužius!

Kad taip žemės nors sklypą įgijus!..

Padalyvis vartojamas ir šalutiniuose sakiniuose (Vis sukau galvą, kaip čia iš namų išsprukus.) Tačiau nei padalyvis, nei bendratis netinka šalutiniams tikslo aplinkybės sakiniams: Kasė pylimus, kad sulaikius (= sulaikytų) vandenį.