Ideografiniai ir stilistiniai sinonimai

Ideografiniai sinonimai – žodžiai, kurie turi visai artimą pagrindinę reikšmę, bet skiriasi įvairiais jos atspalviais bei niuansais: greitas, spartus, skubus; trukti, tęstis; sopėti, gelti. Teikdami tą pačią pagrindinę informaciją, būdvardžiai kiekvienas savaip iškelia aikštėn antrinius daikto požymius: greitas turi bendriausią reikšmę – greitai judantis arba per trumpa laikę padarantis, spartus – pasižymintis atlikimo tempu, skubus – reikalaujantis greito atlikimo, greitai atliktinas arba paskubomis atliekamas; trunka – kas vyksta numatytu laiku, jo ribose, tęsiasi – kas tas ribas peržengė, numatytu laiku nesibaigė. Ideografinių sinonimų vartojimo pavyzdžiai.

Su tokia avalyne jie kaip basi, o greiti lyg elniai..

Mašinomis spartu javus kulti.

Skubus darbas – menkas vaisius.

Bet vis dėlto jam šalta, lyg jį krečia drugys, ir šoną, ant kurio gulėjo, ne tai sopa, ne tai gelia.

Apniko dvaro šunys jas pjauti, o tos baldosi į duris, barškina į langą – vos prižadino mergaites. .

Miestelėnų rugius išbraidėm. žolių. gėlių pluoštus parvilkom, mokyklą iškaišėm, išpuošėm.

Visi tie sinonimai skiriasi subtiliomis dalykinės reikšmės ypatybėmis ir vartojami, norint mintį patikslinti.

Stilistiniai sinonimai – artimos reikšmės žodžiai, kurie skiriasi ne tiek savo dalykinių reikšmių atspalviais, kiek emocinėmis-ekspresinėmis ypatybėmis: nevienodai esti raiškūs, turi skirtingą emocingumo pobūdį:

Tai vėl pasakoja jiems skerdžius, kaip lapės ant kiaušinių tupi, vilkai medžiuos vaikus peri, volungės kiškius melžia, savo mažučius girdo, kaip vanagai žindo vanagynus... Porina apie laumes, kurios pirtyse gyvena, pabaliuose vakarais, saulei nusileidus, audeklus velėja, siuva maišus, gaudo vaikus ir balosna juos murkdo, ypač tuos, kurie senesniųjų neklauso... Byloja apie miškinius, raistuose gyvenančius, po girias klajojančius ... (V. K.)

Atsipeikėjo,  atsikvošėjo Grainis tik tada, kai liepa subraškėjo, susiūbavo ir palinko į vieną pusę.

Tu tuos lapus, kuriuos liepiau išplėšti,

Iš naujo parašyk... ir dar pridėk,

Kad Vismantą  aš nužudžiau, jo brolius

Medžioklėje nudėjau... (Just. M.)

Rašytojai nesitenkina veiksmažodžiais pasakoja, atsipeikėjo, nužudžiau, o šalia jų vartoja porina, byloja, atsikvošėjo, nudėjau, nes nori perteikti subjektyvią, emocinę ekspresinę informaciją. 

Kontekstiniai sinonimai dažniausiai būna drauge stilistiniai:

(Monika) manė, kad užspringo mažasis, ogi atsigręžusi – nuo lovos beateinąs atpūškuojąs į ją.

Aš ir nėjęs būčiau, kad ne tie žabarai. Privežė, priburbino jų visus pašalius ir dar veža...

Išskrenda baltosios žąsys, išplasnoja paukščiai... O žmonės lieka.