Įasmeninimas

Įasmeninimas – metaforiškai vartojamas žodis, kuriuo negyvam daiktui suteikiamos žmogaus ir kitų gyvūnų ypatybės.

Įasmeninimo pavyzdžių jau turėjome: barzdoti pušynai, obelaičių galvos, prisigūžusios trobelės ir kt.

Gyvų būtybių ypatybes Žemaitė duoda aušrai, žemei, saulei, miškui, namams, pvz.: Aušra, anksti pašokusi, skleidė baltą savo šviesą, budino ir judino žemę iš miego (žr. apsakymą ,,Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“); I. Simonaitytė – bokštui: Bet bokštas ir šiandien dar nežino, kad jis nebereikalingas. Jis dar, manding, nesupranta dabarties. Jis dar vis tebegyvena atminimais ir kaži ko lyg laukia (žr. ,,Aukštujų Šimonių likimą“); K. Binkis – vėjui: 

Rudenio pašėlęs vėjas

Su eglynais glamonėjas:

Tai, šimtu vilkų sukaukęs,

Atsibasto į palaukes 

Ir, užpuolęs sodžių, spjaudos,

Tai vėl ryja dangčių šiaudus.

Miegojęs rūko patale, pradėjo ežeras raivytis.