i, į, y
į
gal. priel. nevart.,
reiškiant: 1. laiko tarpą, per kurį vyksta, įvyksta arba
kartojasi veiksmas: Mes gaminame dvi tonas pieno šampano į
parą (= per parą). Susirinkimai vyksta kartą į
mėnesį (= per mėnesį). Laikraštis eina tris kartus
į savaitę (= per savaitę);
2. objektą, kai
veiksmažodis reikalauja kilmininko linksnio: Šaukis į daktarą
(= daktaro);
3. objektą, kai
veiksmažodis reikalauja galininko be prielinksnio: Preparatas
veikia į ląstelės sieneles (= ląstelės sieneles).
Įsimylėjęs į ją (= Ją įsimylėjęs, pamilęs), poetas
daug kenčia. Žaidžiam į aklą vištą (= aklą vištą).
Nurodyti į trūkumus (= trūkumus);
4. objektą, kai
veiksmažodis ar kitas valdantysis žodis reikalauja naudininko be
prielinksnio: Ekonominė krizė atsiliepė ir į konditerijos
pramonę (= konditerijos pramonei). Tėvų elgesys
daro įtaką, poveikį į vaikus (= vaikams, veikia vaikus).
Spirk į tą šunį (= tam šuniui). Numatyta, kad
vitaminų reikšmė į organizmą (= organizmui) labai
didelė;
5. objektą, kai
veiksmažodis reikalauja įnagininko: Norėjau remtis į tą jo
mintį (= ta jo mintimi). Jis buvo nubaustas,
remiantis į susirinkimo nutarimą (= susirinkimo nutarimu).
Vart. reiškiant: 1. vietą,
į kurią kreipiamas veiksmas: Ir įtūpė sakalėlis į diemedžio
krūmelį. Pro atvirą langą į kambarį įlėkė samanė bitė. Įlipęs į
kalnelį, turi pailsėti;
2. veiksmo linkmę:
Audra į šoną suka. Jis palengva stūmėsi į priekį;
3. objektą, į kurį krypsta
veiksmas: Kiekviena žolelė į saulę stiebėsi. Ko į mane taip
žiūri? Juozapas atsirėmė į tvorą;
4. tikslą: Brolius į
karą šaukia. Į puotą, į vestuves mane kviečia. Skubu į
susirinkimą;
5. kitimo ir keitimo
santykius: Petras juto, jog skausmas jo virto į apmaudą (apmaudu).
Jis buvo paverstas į bjaurų nykštuką (bjauriu nykštuku);
6. veiksmo būdą: Senis
juokėsi sau į barzdą. Nemėgstu, kad į akis meluoja;
7. apytikrį laiką: Į
vakarą arkliai išvargo ir sunkiai vilko vežimą;
8. daiktų lyginimo
santykius: Kai nebėr kuo šerti, tada ir gyvulys lieka į
gyvulį nebepanašus. Tas jos juokas buvo panašus į vištos
karktelėjimą. Atsigimęs visai į motušėlę.
į-
nevart.: 1. kai veiksmažodis ir be priešdėlio reiškia baigtinį
veiksmą: Sužlugo jų planai įgauti (= gauti)
branduolinį ginklą;
2. kai paneigiamas ne tik
rezultatas, bet ir pats veiksmas: Nutarė kanklių būrelio
neįsteigti (= nesteigti);
eigos veikslo r. geriau be
priešdėlio: Žemės ūkio darbuotojai nepaliaujamai įdiegia
(= diegia) naujoves. Į salę įleidžiami (=
leidžiami) ir laisvieji klausytojai. Plg. vart. l.
žr. veikslai;
geriau nevart.
veiksmažodinės kilmės daiktavardžiuose, reiškiančiuose veikėją
pagal jo atliekamą darbą, jeigu nebūtina specialiai pabrėžti,
kuria kryptimi dirbama. Pvz., pakuoja (ir įpakuoja,
ir supakuoja, ir išpakuoja), vynioja (ir
įvynioja, ir suvynioja, ir išvynioja, ir
pervynioja), tad geriau ne įpakuotoja, bet
pakuotoja, ne įvyniotojas ar išvyniotojas, o
vyniotojas.
Vart.: 1. kai eigos
veikslo veiksmažodžiai vartojami priešinant kryptis: Vienus
įleidžia, o kitus išleidžia;
2. kai veiksmo kryptis
nepakankamai ryškėja iš konteksto: Užsirakino ir nieko
neįsileidžia;
3. trunkančio veiksmo
įstangai reikšti: Saulelė nors pakilusi, bet nieko neįkaitina
(= negali, nepajėgia įkaitinti). Lekia, kiek
arklys įstengia;
4. baigtinio veiksmo
intensyvumui: Tai įsidejavo ir galo nėra. Jau įdienojo, nuo
stogų varva. Įkalbėjo, tai ir nevažiavau. Įgąsdino vaiką, tai
tas ir bijo pasirodyti;
5. individualia reikšme,
kai veiksmažodis be priešdėlio nevartojamas, arba turi visai
kitą reikšmę palyginti su pamatiniu žodžiu, pvz., įgusti,
įgristi, įgyti, įtarti ir kt.: Tik įgusti reikia, ir bus
nesunku. Ši terlionė įgriso iki gyvo kaulo. O kad jūs įgytumėt
bent kiek sveiko proto! Visaip stengiuosi įtikti. Įtarė visai
nekaltą žmogų.
-yčia, -inyčia
n. svet. -ynas, -inė, -idė: akmenyčia (= akmenynas),
druskinyčia (= druskinė), kiaulinyčia (=
kiaulidė), pipirnyčia (= pipirinė),
varpinyčia (= varpinė) ir kt.
įdedamosios spynos
spec. įleidžiamosios spynos.
įdomautis
domėtis: Kam įdomaujiesi (= domiesi) kuo
nereikia. Pasiįdomauk (= Pasidomėk), kiek
kainuoja.
įdominti(s)
n. dirbt. dominti, domėtis: Tie dalykai labai mane įdomino
(= domino). Susiįdominęs (= Susidomėjęs)
klausėsi smuiko. Jį viskas įdomina (= domina, jam viskas
įdomu).
-ienė
1. geriau -uvienė, kai darome moterų pavardes ar šiaip
mot. g. asmenų pavadinimus iš dviskiemenių iu kamieno
vyr. g. pavardžių bei vardų: Saulius Sauliuvienė, Šalčius
Šalčiuvienė, Valius Valiuvienė, Julius Juliuvienė;
2. -ienė
||
-uvienė, kai daromos moterų pavardės iš dviskiemenių u
kamieno vyr. g. pavardžių: Šarkus Šarkienė
||
Šarkuvienė, Vitkus Vitkienė
||
Vitkuvienė, Bartkus Bartkienė
||
Bartkuvienė. Su priesaga -ienė pavardės trumpesnės
ir labiau įsigali;
3. menkinamosios reikšmės
mot. g. asmenų pavadinimai daromi paprastai su priesaga
-uvienė: snaudalius snaudaliuvienė, miegalius miegaliuvienė,
smirdalius smirdaliuvienė.
Vart. tik -ienė: 1.
moteriškosioms pavardėms daryti iš kitų kamienų vyriškųjų
pavardžių: Didžiulis Didžiulienė, Daukša Daukšienė,
Petružis Petružienė, Jonaitis Jonaitienė, Dambrauskas
Dambrauskienė, Žievys Žievienė;
2. žmonų pavadinimams
pagal vyro vardą: Jonas Jonienė, Antanas Antanienė,
Zigmas Zigmienė;
3. žmonų pavadinimams,
nurodant giminystę arba vyro profesiją: brolis brolienė,
dėdė dėdienė; direktorius direktorienė; profesorius
profesorienė, viršininkas viršininkienė, (karalienė
ir sargienė gali būti pavadintos pagal savo pačių, o ne
pagal vyro profesiją: karalienė nebūtinai karaliaus
žmona, sargienė nebūtinai sargo žmona);
4. šnekamojoje kalboje,
pasakose gyvulių ir paukščių patelių pavadinimams
(personifikuojant):
kiškis kiškienė, lokys lokienė, dramblys dramblienė,
žvirblis žvirblienė.
-ietis
nevart. asmenų pavadinimams iš dvižodžių kolektyvų ar
gyvenamųjų vietų pavadinimų.
geriau nevart.: 1.
asmenims pavadinti pagal profesiją, darbo pobūdį, lankymosi
vietą: švietimietis (= švietimo darbuotojas, pedagogas),
būrelietis (= būrelio narys), geležinkelietis
(= geležinkelininkas), darželietis (=
darželinukas);
2. senesniems tradiciniams
gyventojų pavadinimams iš valstybių pavadinimų su priesaga
-ija:
australietis (= australas), brazilietis (=
brazilas), kinietis (= kinas).
Vart.: 1. asmenų
pavadinimams pagal gyvenamąja vietą miestą, kaimą, kraštą:
vilkaviškietis, jurbarkietis, kaunietis (kauniškis),
vilnietis (vilniškis); kaimietis, miestietis;
amerikietis, egiptietis, korėjietis, užsienietis ir kt.;
2. pagal priklausymą kai
kuriems kolektyvams, komandoms: kibirkštietės (:
Kibirkštis), žalgiriečiai (: Žalgiris).
įgaliavimas
n. dirbt. įgaliojimas.
įgaliuoti
n. dirbt. įgalioti.
-ijinis
tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau -inis:
komedijinis (= komedinis, komedijos),
lekcijinis (= lekcinis, lekcijų, paskaitų) kursas,
pensijinis (= pensinis) amžius. Žr. -inis.
Vart.: kolonijinis
režimas, linijinis judėjimas (plg. lininis audinys).
įjungti
nevart. r. įtraukti: Į sąrašus prašau manęs neįjungti
(= neįtraukti, netraukti, nerašyti).
Vart.: Aš įjungiau
elektrą, įjungiau arbatinuką. Įjungė į tokį jungą, kad šviesios
dienos nematyti.
iki tokio laipsnio
kanc., moksl. kitur geriau taip, tiek: Nusigyveno
iki tokio laipsnio (= tiek, taip), kad baisu ir
žiūrėti.
-ikinis
tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau -inis:
keramikinis (= keraminis), kritikinis (=
kritinis), technikinis (= techninis).
Žr. -inis.
Vart.: antikinis,
klasikinis, muzikinis ir kt.
ikra
n. svet. ikrai. Šiuo pusautomačiu pagamintos juodosios
ikros (= pagamintų juodųjų ikrų) skonis mažai
skiriasi nuo natūralios (= natūralių).
įleidimas
geriau leidimas: Siūlau įleidimą (= leidimą)
pratęsti dar pora valandų. Uždarius kasą, lankytojų įleidimas
(= leidimas) į pirties patalpas nutraukiamas (lankytojai
į pirtį nebeleidžiami, nebeleidžiami). Žr. į.
Vart. tik įleisti: 1.
eigos veikslo r. esamuoju laiku, kai būtina žymėti konkrečią
kryptį (kai yra krypties priešprieša): Tuo pačiu metu vienus
įleidžia, o kitus išleidžia;
2. įvykio veikslo r.:
Ir velnią už pinigus į dangų įleis. Nežinojau, kad sustabdys
vandenį, būčiau įsileidusi. Kišenės įleistos, atlapėliai
dygsniuoti. Paskui į tą duobę įleido karstą.
ilgai prieš
n. vert. gerokai prieš, gerai prieš, kur prieš: Dar ilgai
prieš (= gerokai prieš, gerai prieš, kur prieš)
parodos atidarymą susirinko būrys žmonių.
ilgalaikis
kanc. kai kur geriau: 1. Ilgas: Radijas žada ilgalaikį
(= ilgą) lietų;
2. ilgametis: Jis mūsų
ilgalaikis (= ilgametis) darbuotojas.
Vart.: Pasirašyta
ilgalaikė sutartis.
iliuzorinis
geriau iliuzinis. Žr. -inis.
-imas, -ymas
abstrakčios reikšmės veiksmažodinių daiktavardžių priesaga,
geriau nevart. vietoms pagal jose atliekamą darbą žymėti:
cheminis valymas (= cheminė valykla), autobusų
sustojimas (= stotelė), avalynės taisymas (=
taisykla), trikotažo mezgimas (= mezgykla).
imbrikas
n. svet. arbatinukas.
imti
geriau nevart. su priešdėline bendratimi: Pastaruoju metu
greičio paslaptis imta pakritikuoti (= kritikuoti).
Nuo tada ir ėmiau pasakyti (= sakyti) visą tiesą į
akis. Plg. pradėti. Žr. veikslai.
Vart., kai priešdėlinė
bendratis yra eigos veikslo, t. y. kai reiškia tęsiamą arba
kartojamą veiksmą: Aš imu suprasti, kodėl jie manęs vengia.
Jaunoji Genienė ėmė atsikalbinėti. Pagaliau jie vienas po kito
ėmė prarasti brangiausius sau žmones;
imti domėn, dėmesin
domėtis, kreipti dėmesį, atsižvelgti, įsidėmėti: Nesudygę
augalai nebuvo imami dėmesin (= Į nesudegusius augalus
nebuvo kreipiamas dėmesys). Jis visai to neima domėn
(= tuo nesidomi, nekreipia dėmesio į tai). Reikia jo
žodžius imti dėmesin (= įsidėmėti);
imti už pagrindą
n. vert. laikyti pagrindu, pagrindu imti, remtis: Blogai
daro tie vadovai, kurie už pagrindą ima (= laiko
pagrindu, pagrindu ima) tik nupjautų hektarų skaičių.
Siūlau šį projektą priimti už pagrindą (= laikyti,
priimti kaip pagrindą). Žr. už;
imti už tą patį
n. vert. laikyti tuo pačiu: Imdama už tą patį (=
Laikydama tokiomis pat, vienodai vertindama, vienodai
traktuodama) visai skirtingas figūras, topologija
pasidaro išranki. Žr. už.
įnagininkas
nevart. reikšti: l. veikėjui su neveik. r. dalyviais:
Pavogtų pinigų suma nustatyta teismo organais (= organų).
Šypsojosi skruostai saule (= saulės) nubučiuoti.
Ko čia kraipaisi kaip vėju (= vėjo) perpūstas?!
įnag. || kilm.,
kai sunku nustatyti, ar daiktas yra veikėjas, ar veiksmo
priemonė: Lūšnelė stovėjo miške, nuo pasaulio atskirta
niūriomis eglėmis (niūrių eglių). Visas kiemas
buvo išvagotas ratais (ratų). Upė sukaustyta storu
ledu (storo ledo). Takas geltonais lapais (geltonų
lapų) nuklotas;
2. pastoviai, nuolatinei
būsenai (paprastai su veiksmažodžio būti formomis):
Gera auklėjamąja priemone (= auklėjamoji priemonė)
yra studentų šventės;
įnag. || vard.,
kai būsenos pastovumas ar laikinumas neakcentuojamas: Ją
globojai būk mums broliu (brolis). Būk mano
uošve (uošvė);
3. kai būsena nusakoma
būdvardžiais ar būdvardinę reikšmę turinčiais dalyviais (ir juos
pakeičiančiais įvardžiais), juos reikia derinti su
daiktavardžiu, žyminčiu būsenos turėtoją:
įnag.
vard.: Ankstyvame periode kitos imunologinės reakcijos būna
neigiamomis (= neigiamos). Mažasis norėjo būti
panašiu (= panašus) į tėvą. Tu ir atrodai tokiu
(= toks). Jis pasirodė niekam nereikalingu,
atgyvenusiu (= nereikalingas, atgyvenęs). Jeigu
pirmaisiais (= pirmieji) pradėjome, negalime
baigti paskutiniaisiais (= paskutiniai). Pirčiupių
gyventojai buvo sudeginti gyvais (= gyvi);
įnag.
kilm.: Jo norima būti protingesniu (= protingesnio).
Aš ne šventas ir tavęs šventu (= švento) nenoriu
daryti. Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (=
laimingo). Aš tavęs tokiu (= tokio) dar
nemačiau;
įnag.
naud.: Reikėjo tau apsimesti nesveiku (= nesveikam).
Pasitaiko gyvenime tokių momentų, kai reikia būti stipresniu
(= stipresniam) už save. Bei studentams reikia būti ir
sveikais (= sveikiems). Jiems visada gresia
pavojus būti nušvilptais (= nušvilptiems);
įnag.
gal.: Dirvonavimas dirvožemį padaro puresniu (=
puresnį). Tropai rašytojo kalbą daro vaizdinga ir sodria
(= vaizdingą ir sodrią). Tikslo žinojimas patį
darbą daro lengvesniu (= lengvesnį).
Vart. su veiksmažodžiais
laikyti, vadinti: Daugiau kaip dešimt metų ji buvo
laikoma mirusia. Jie šilingą vadino netikru;
4. nevart. objekto
turiniui reikšti su veiksmažodžiais gausėti, knibždėti,
perpildyti, prikimšti, prikrauti, pripildyti...: Gatvės
knibždėjo žmonėmis (= žmonių, nuo žmonių).
Fonoteka gausėja liaudies dainų įrašais (= Fonotekoje
gausėja ... įrašų). Vežimą prikrovė šienu (= šieno).
Indas pripildytas tirpalais (= tirpalų);
5. kokybės turiniui su
būdvardžiais turtingas, dosnus, gausus: Lietuva turtinga
vidaus vandenimis (= turi daug vidaus vandenų, turtinga
vidaus vandenų). Žemaičių krašto šeimos turtingos vaikais
(= šeimose yra daug vaikų, turtingos vaikų). Mūsų
kraštas gausus miškais (= Mūsų krašte gausu miškų).
Vart. su veiksmažodžiais
reiškiant: 1. objektą: Tinginys ir kelią koja (su koja)
rodo. Duoną riekia peiliu (su peiliu).
Jis rašo pieštuku (su
pieštuku). Didžiuojasi savo Tėvyne. Džiaugiuosi tavo
laime. Verčiuosi siuvėjo amatu;
2. laiką: a)
Grįžau paryčiu. Apyaušriu prabilo lakštingala. Tos pačios dienos
pavakare sugrįžo ir brolis;
b) Rytais ilgai po
laukus vaikščiojo rūkas. Amžiais visokie grobikai trypė šitą
kraštą;
3. vietą: Kalytė
pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį. Skruostu nusirito
ašara. Pamiške vingiuoja takelis;
4. būdą: Jis kalbėjo
drebančiu balsu. Kando duoną dideliais kąsniais. Uogienojai kaip
rūtos kelmais kelmais želia;
5. priežastį: Net jam
akys džiaugsmu (iš džiaugsmo) spindėjo. Dar ir
dabar žmonės miršta badu (iš bado, nuo bado);
6. kintamą būseną:
Visokį darbą esu dirbęs teatre, pasakoja F. Šaliapinas: ir
šlavėju, ir durininku buvau, ir Borisą Godunovą dainavau. O kad
mylėjomės, ir grynas vandenėlis medumi buvo. Ir pasidarė Jonas
Zosei tėvu, broliu, globėju.
Vart. su vardažodžiais: 1.
su daiktavardžiais daikto požymiui nusakyti: Tai buvo
berniokėlis tamsiais susiraičiusiais plaukais. Dovanojo peiliuką
blizgančiomis kriaunomis;
2. su veiksmažodinės
kilmės būdvardžiais vedinas, geninas, nešinas vart.
draugės įnagininkas: Baltaragis, Palšiuku vedinas, ėjo su
Cinoku greta. Leidosi į kelionę, maišais nešinas.
-inas
geriau -inis: kartotinas (= kartotinis),
dirbtinas (= dirbtinis), faktinas (=
faktinis), galutinas (= galutinis) ir
kt. Priesagos -inis vediniai jau bendrinės kalbos
norma, išskyrus būdvardžius būtinas, mirtinas ir kt.
Prieveiksmiai daromi pagal
laikinas laikinai tipą. Pvz., dirbtinai (nors
būdv. dirbtinis), galutinai, pakartotinai.
įnašas
nevart. r. mokestis: Iki ataskaitinio susirinkimo dar yra
nesumokėjusių nario įnašų (= mokesčio).
Vart.: Tautos įnašas į
visuotinę kultūrą yra labai didelis.
individualiai
nevart. r. pats: Jis sugeba ne tik vadovauti orkestrui,
bet ir individualiai (= pats) jame griežia.
Vart.: Kiekvieną mokinį
reikia vertinti individualiai.
individualizuotas
geriau individualus: Reikalingas individualizuotas (=
individualus) požiūris.
Vart.: Kiekvienos
herojus turi būti ne tik individualizuotas, bet ir tipizuotas.
industrialinis
geriau industrinis (: industrija). Žr. -alinis.
įnešti
nevart. su veiksmažodiniais daiktavardžiais vietoj atitinkamo
veiksmažodžio: Didelius pakitimus į gamtovaizdį įneša (=
Labai gamtovaizdį pakeičia) melioracijos darbai.
Rašytojas į naująjį leidimą įnešė daug pataisymų (= naują
leidimą daug kuo pataisė, naujajame leidime daug ką pataisė).
Prokuroras siūlo įnešti protestą (= protestuoti,
spec.
paduoti protestą). Reikia įnešti pasiūlymą (=
pasiūlyti). Dabar pats laikas įnešti į dirvą trąšas (=
patręšti dirvą, išberti į dirvą trąšas). Į šį projektą
reikia įnešti korektyvų (= Šį projektą reikia pakoreguoti);
geriau įmokėti, įdėti,
padėti (pinigus, indėlius): Pinigus reikia įnešti (=
įmokėti) iki lapkričio pirmosios. Tuos pinigus įnešiau
(= padėjau) į taupomąją kasą.
Vart.: Katrė įnešė
vyrams praustis. Audra mus įnešė į svetimą uostą. Tegu visi
mato, kaip gražūs arkliai įneš jį į miestelį.
-inėti, -dinėti
nevart., kai ir be priesagos veiksmažodis yra eigos veikslo:
Jis dabar pereidinėja (= pereina) gatvę (=
eina per gatvę). Jonas kerta rugius, o ji paimdinėja
(= ima, renka). Iškilmingą valandą mokiniai įteikinėjo
(= teikė, o gal ir įteikė) gėlių.
Vart.: 1. kartojamam
veiksmui reikšti: Po kiemą šokinėjo žvirbliai, pašokinėjo ir
nuskrido;
2. su priešdėliniais eigos
veikslo veiksmažodžiais, kai veiksmažodis be priešdėlio
nevartojamas arba turi visai kitą reikšmę: Šešiapūdis
įrodinėjo, kad į kiaulę labiausiai lenda velnias. Tada aš
atsakinėjau pamoką ir nieko nemačiau.
-ingas
daikto ypatybei nusakyti nevart. vietoj: 1. -iškas:
Pardavinga (= Pardavikiška, parsidavėliška) buvo
Lietuvos politika. Poetingas (= Poetiškas) yra
gamtos aprašymas. Pasakingas (= Pasakiškas)
kraštas;
2. nusakomojo kilm.:
Tai išgąsdintos krevetės nyko už ugningos (= ugnies)
uždangos.
Vart.: 3. gausumo,
stiprumo, vidinės ypatybės r.: akmeningas laukas, balsingas
žmogus, grūdingos varpos, smėlinga žemė, triukšminga gatvė,
vandeningos bulvės;
2. polinkio r.:
karingas, kerštingas, tvarkingas, vaišingas žmogus;
3. galėjimo, turėjimo r.:
darbingi (galintys dirbti) vyrai, dusulingas
(su dusuliu) arklys, raštingas (galintis,
mokantis rašyti) žmogus, reikalingas daiktas, skolingas
(turintis skolų), sistemingas (su sistema),
vieningas kolektyvas.
-iniai
priev. priesaga, atsiradusi dėl netaisyklingos priev. darybos
iš santykinių būdvardžių su priesaga -inis. Žr. -ai,
prieveiksmis. Ji keistina:
1. priesaga -iškai: Tuo
metu masiniai (= masiškai) buvo žudomi žmonės.
Reakcija duoda didžiausią procentą nespecifiniai (=
nespecifiškai, nespecifinių) teigiamų rezultatų.
Juridiniai (= Juridiškai) yra nustatyta;
2. prieveiksmiu, padarytu
iš kokybinio būdvardžio, neturinčio priesagos -inis: Sunkiai
materialiniai (= materialiai) gyvenantiems bus
suteikta parama. Reikėjo aiškintis individualiniai (=
individualiai). Žr. -aliniai;
3. suprieveiksmėjusia
prielinksnine konstrukcija: Dabar to jau esminiai (=
iš esmės) pakeisti negalima;
4. prieveiksminę reikšmę
turinčiu žodžių junginiu: Susirinko į paskaitą
šimtaprocentiniai (= šimtu procentų). Nusprendė
mokytis neakivaizdiniai (= neakivaizdiniu būdu.
neakivaizdžiai).
-inyčia
Žr. -yčia.
-inis
nevart. daryti būdvardžiams: 1. iš veikėjus reiškiančių
daiktavardžių, turinčių aiškias priesagas: rašytojinė (=
rašytojų) spauda, rašytojinė (= rašytojų)
organizacija, gydytojinė (= gydytojų) praktika;
2. iš abstrakčių
būdvardinių ir veiksmažodinių daiktavardžių: aukštuminis
(= aukštybinis, daugiaaukštis) statinys, greituminis
(= greitasis) liftas, skirtuminė (=
diferencinė) reikšmė, įtempiminė (= įtempimo,
tempiamoji) šakutė;
geriau: 1. iš dviejų
žodžių galūnės vedinys: daugiasėklinis (=
daugiasėklis) augalas, daugiatautinė (=
daugiatautė) šalis, dvifazinė (= dvifazė)
srovė, mažagabaritinis (= mažagabaritis) butas,
stambiablokinis (= stambiablokis) pastatas,
sunkiasvorinis (= sunkiasvoris) traukinys,
šakniastiebinės (= šakniastiebės) piktžolės.
Žr. sudurtiniai žodžiai.
Vart. autoelektroninis,
daugianacionalinis, daugiamilijoninis, fotobranduolinis,
hidrogeologinis, ultravioletinis ir kt.;
2. geriau nevart. kartu su
priešdėliu be-: besąryšinis (= nenuoseklus, be ryšio,
padrikas) mąstymas, bejungtukinis (= bejungtukis,
be jungtukų) sakinys, bealiejinis (= nealiejinis,
be aliejaus, nealiejingas) mišinys, bealkoholinis (=
nealkoholinis) gėrimas ir kt.
3. būdvardžių iš
tarptautinių daiktavardžių paprastai praleidžiami kamieno
formantai -ij- ir -ik-: akcinis (: akcija),
avarinis (: avarija), biblinis (: biblija),
cheminis (: chemija), demagoginis (:
demagogija), partinis (: partija),
revoliucinis (: revoliucija), stichinis (:
stichija), akustinis (: akustika),
gramatinis (: gramatika), politinis (:
politika), techninis (: technika).
Vart. vengiant
dviprasmybės: linijinis (: linija) spektras,
(plg. lininis (: linas) audinys,
kolonijinis (: kolonija), klasikinis (:
klasika) stilius, plg. klasinis (: klasė)
požiūris, fizikinis (: fizika) reiškinys, plg.
fizinis pratimas, muzikinis (: muzika), klinikinis
(: klinika) ir kt.;
4. iš kitų kalbų atėję
būdvardžiai su formantais -al-, -ar-, -at-, -et-, -yv-, -or-
paprastai keičiami: a) trumpesniais priesagos -inis
vediniais, todėl daug kur geriau: funkcionalinis (=
funkcinis), intelektualinis (= intelektinis),
teatralinis (= teatrinis); legendarinis (=
legendinis), segmentarinis (= segmentinis),
tituliarinis (= titulinis); problematinis (=
probleminis), sistematinis (= sisteminis),
tematinis (= teminis); teoretinis (=
teorinis); administratyvinis (= administracinis),
defektyvinis (= defektinis), federatyvinis (=
federacinis); organizatorinis (= organizacinis),
provokatorinis (= provokacinis),
racionalizatorinis (= racionalizacinis); b)
galūnės -us vediniais, išlaikant pamatinio žodžio
formantą: kolegialinis (= kolegialus), ovalinis
(= ovalus), unikalinis (= unikalus);
elementarinis (= elementarus), preliminarinis
(= preliminarus); konservatyvinis (=
konservatyvus), operatyvinis (= operatyvus),
produktyvinis (= produktyvus) ir kt.
Vart. generalinis,
agrarinis, velvetinis, dekoratyvinis, terminijoje
diferencialinis skaičiavimas, realinė mokykla, operatyvinė grupė
ir kt.
Kur gali būti dubletų,
geriau rinktis paprastesnės struktūros žodį: Skiriamos
individualinės (= individualios) užduotys.
Terminams tinka įvardžiuotinės galūnių vedinių formos:
privatusis ūkis, racionalusis sprendimas, produktyvieji galvijai
ir kt.;
5. daikto ypatybei žymėti
kai kur geriau nesakomasis kilmininkas: įrankinis (=
įrankių) cechas, istorinė (= istorijos)
redakcija, karinė (= karo) mokykla, metodinis
(= metodikos) kabinetas, onkologinis (=
onkologijos) dispanseris, stomatologinis (=
stomatologijos) kabinetas; mokslinis (= mokslo)
darbuotojas, palatinė (= palatos) seselė,
politinis (= politikos) apžvalgininkas, ūkiniai
(= ūkio, ūkių) vadovai; kraštotyrinė (=
kraštotyros) literatūra, medicininė (= medicinos)
pagalba, meninė (= meno) saviveikla, minutinė
(= minutės) pertraukėlė, mitybinės (= mitybos)
sąlygos, tarpusaviniai (= tarpusavio) ryšiai,
temperatūriniai (= temperatūros) svyravimai ir
kt.;
6. gausumo, stiprumo
reikšme geriau -ingas: Jie buvo užpulti karinių (=
karingų) dykumos genčių. Gavome daug baltyminių (=
baltymingų) patiekalų;
7. -iškas: Dažnai
verdama pieninė (= pieniška) sriuba. Pirkome
pietinio (= pietietiško) gėrimo. Karo išlaidos
pasiekė astronominę (= astronomišką) sumą.
Vart. daryti būdvardžiams
iš daiktavardžių, būdvardžių, būdvardinę reikšmę turinčių
dalyvių ir skaitvardžių. Priesagos -inis vediniai
reiškia:
1. medžiagą, iš kurios kas
padaryta, ir iš čia kylančią rūšinę daikto ypatybę. Šia reikšme
vart. -inis vediniai
||
kilmės kilmininkas:
auksinis (aukso) žiedas, kaulinė (kaulo)
sagtis, stikliniai (stiklo) dirbiniai. Kai
kuriais atvejais įprastesnė -inis vedinių vartosena,
pvz., šokoladiniai saldainiai, avižinis kisielius, lininis
audeklas;
2. rūšinei daikto ypatybei
pagal priklausymą tam tikram tipui, kategorijai. Šia reikšme
vart. ir nusakomasis kilmininkas: pramoniniai (pramonės)
centrai, rudeninės (rudens) rasos, statistiniai
(statistikos) duomenys, bet tik
ataskaitinis susirinkimas, stilistiniai taisymai;
3. panašumą: iltiniai
ir krūminiai dantys, lininiai plaukai (panašūs į linus),
plytinė spalva (tokia kaip plytos);
4. ypatybę pagal paskirtį,
tikimą kam nors: arbatinis šaukštelis (skirtas arbatai),
darbiniai (darbo) drabužiai, duoninis peilis
(duonai riekti, duonriekis), keleivinis traukinys,
sėkliniai dobilai, šventinė suknelė, veislinė kiaulė;
5. ypatybę pagal vietą,
kur kas yra, iš kur kas kilęs: apatinė pluta, galinis langas,
kambarinė gėlė, šoninės lentos, vietiniai (vietos)
gyventojai;
6. ypatybę pagal laiką:
dieninis darbas, naktinė pamaina, mėnesiniai ridikėliai,
mėnesinis bilietas, pavasarinės vilnos, senovinė (senovės)
daina, vakarinis traukinys, žieminis paltas;
7. ypatybę pagal priemonę:
diržinė (diržu sukama) mašina, garinis,
vėjinis, vandeninis (garu, vėju, vandeniu varomas)
malūnas, kojinė mašina ir pan.;
8. ypatybę pagal daikto
polinkį: kanapinis (lesantis kanapes) žvirblis,
kiškinis (gaudantis kiškius) vanagas, lašininės
(mėgstančios lašinius) zylės, bulvinis (mėgstantis
bulves) vaikas;
9. ypatybę pagal
matuojamąjį dydį: litrinis butelis, sprindiniai lašiniai,
kilograminis karpis;
10. dariniai iš neveik. r.
dalyvių reiškia ypatybę pagal atliktą su daiktu veiksmą:
austinės (austos) vadelės, megztinis (megztas)
paltas, kviestiniai pietūs, siūtinės (siūtos)
pirštinės ir kt.;
11. būdvardiniai dariniai:
išilginė ir skersinė juosta, palaidiniai marškiniai, tankinis
skietas, saldiniai obuoliai, bendrinė kalba;
12. skaitvardiniai
dariniai: šešiolikinė mergaitė, dvylikinis skietas.
instrumentas || įrankis.
intervencija prieš
n. vert. intervencija į: Intervencija prieš (= į)
Libaną nebuvo netikėta. Žr. prieš.
ypas
n. svet. 1. kirtis, smūgis: Aš jam vienu ypu (=
kirčiu, smūgiu) galvą nuimčiau. Dviem ypais (=
smūgiais) jautį parmušė;
2. kartas, sykis:
Nemanykite, kad jūs taip sau vienu ypu (= kartu, sykiu)
viską padarysite.
ypatingai
pabrėžimui geriau ypač: Aš buvau nedrąsus, ypatingai (=
ypač) prie moterų. Ypatingai (= Ypač) daug
sunkumų teko įveikti senesnės kartos įmonėms. Reklamai
panaudojama spauda ir ypatingai (= ypač) radijas.
Reikia griežčiau kovoti su paukščių priešais, ypatingai (=
ypač) su brakonieriais.
Vart.: Jis mokėdavo
kalbėti kažkaip ypatingai, ne taip, kaip kiti jo draugai.
Jokūbas suvadino visus savo vaikus ir kiekvieną ypatingai
laimino.
įprasti prie
priprasti prie: Mes visi turime įprasti prie (=
priprasti prie) šios minties. Žr. prie.
Vart. įprasti: 1.
su priel. į.: Įprato kiaulė į bulves; 2. be
priel.:
Įprato gerti. Įprato nieko nedirbti.
įprotis
geriau nevart. r. paprotys: Mūsų krašte jau nuo seno toks
įprotis (= paprotys) pakeleivį pavalgydinti.
Koks žmogus, toks ir protas, kokia šalis, toks ir įprotis (=
tokie ir papročiai).
Vart.: Turėjau įprotį:
keltis labai anksti. Įprotis antroji prigimtis, įpročiai žmogų
daro.
ir
nevart.: 1. stiprinamosiose konstrukcijose su jungiamuoju
vardininku; čia reikia kilmininko be jungtuko: O keliais buvo
varoma tūkstančiai ir tūkstančiai (tūkstančių tūkstančiai)
belaisvių. Ten plaukė minios ir minios (minių minios)
žmonių;
2. stiprinamosiose
konstrukcijose su kartojamu prieveiksmiu labai ir
dalelyte vėl: Leiskite labai ir labai (= labai labai)
suabejoti. O atspėti kitų komandų susitikimų rezultatus labai ir
labai (= labai, nepaprastai) sunku.
Konstruktoriams labai ir labai (= nepaprastai)
reikalingi tikslūs matavimo prietaisai. Aš mintimis vėl ir vėl
(= vėl, vis, iš naujo vis) grįžtu į praeitį.
Vart.: 1. žodžiams ir
sakiniams jungti: Jis apsirengė ir išėjo iš namų. Saulė
nusileido, ir pasidarė tamsu. Ir dieną, ir naktį nenutyla darbo
gausmas;
2. kaip dalelytė: Jeigu
jis ir sirgdavo, tai tik nuo persivalgymo. Kad ir kaip prašytum,
vis tiek nepaklausys;
3. stiprinamosiose
konstrukcijose kartojant veiksmažodžius: Kalbėjo ir kalbėjo
(Kalbėjo kalbėjo) vis tą patį. Vis ėjo ir ėjo
(Ėjo ėjo) keliu dulkini, nuvargę žmonės;
ir taip
n. vert. ir štai, taigi, o dabar: Ir taip (= Ir štai)
jau mes stadione. Ir taip (= Taigi, o dabar),
mielieji žiūrovai, pradėsime viktoriną. Ir taip (= Taigi,
o dabar) laidą baigiame.
yra
apibendrinamąja reikšme geriau esti, būna, būva: Žiemą yra
(= esti, būna) trumpos dienos ir ilgos naktys. Ne
visada yra (= esti, būna, būva) pusiausvyra ir
augalų simbiozės atveju.
Vart.: Nemunas yra
didžiausia Lietuvos upė. Visko užtenka, visko yra, tik laimės
trūksta. Mūsų namai yra pačiame gatvės gale. Visko jis yra matęs
ir patyręs;
yra pasiūlymas, nutarimas,
susitarimas
kanc. kitur geriau atitinkamas veiksmažodis: Yra pasiūlymas
(= Siūloma) sekmadienį praleisti gamtoje. Toks jau
yra jos nutarimas (= Taip jau ji yra nutarusi)
išvažiuoja rytoj.
įrašyti, įsirašyti
nevart. r. derinti(s): Šis pastatas gražiai įsirašo į
senamiesčio peizažą (= derinasi su senamiesčio peizažu).
Architektas turi įsigilinti į statinio harmoningą įrašymą į
aplinką (= derinimą, suderinimą su aplinka).
Vart.: Kas jums
pažymius įrašo mokytoja, ar patys įsirašote? Taip įsirašiau,
kad nepastebėjau, kaip dvylika atėjo. Įsirašė į kelis būrelius.
įrengti
kai kur geriau konkretesnis veiksmažodis: Vanduo vežamas
statine, prie kurios įrengtas (= įtaisytas, pritaisytas)
lovys. Netrukus čia bus įrengtos (= nutiestos)
naujos autostrados. Aplink sostinę reikia įrengti (=
pasodinti, želdinti) žaliąją juostą.
Vart.: Įrengtas sporto
aikštynas. Namas yra pastatytas, bet dar neįrengtas. Baigiamas
įrengti dar vienas cechas.
įrišimas
geriau nevart. r. rišykla: Knygų įrišimas (= Knygų
rišykla, knygrišykla) yra šios gatvės gale. Žr.
-imas.
Vart.: Knygų (į)rišimas
yra nelengvas darbas.
įsigyti
nevart. r. turėti: Didelį pasisekimą įsigijo (=
turėjo) konditerijos gaminiai.
Vart.: Neturėjo boba
bėdos, tai įsigijo paršelį. Mes laisvę įsigijome per (už)
kraują. Ką jaunose dienose įsigysi, tuo ir senatvėj džiaugsies.
įsijungti
(kalbant apie veiklą) geriau įsitraukti: Senelis tada
įsijungė (= įsitraukė) į judėjimą. Įsijungė į
partizanų gretas (= Išėjo partizanauti, tapo partizanu).
Žr. įjungti.
įsisavinimas
vert. geriau: 1. mokymasis, mokėjimas, išmokimas: Vienas
kitas pašalinamas iš klubo už nepatenkinamą žinių įsisavinimą
(= mokymąsi). Šį metodą buvo sunku taikyti dėl
mokinių silpno gramatikos įsisavinimo (= mokėjimo).
Komisija konstatavo, kad nepatenkinamas elektros kurso
įsisavinimas (= išmokimas; nepatenkinamai išmoktas
elektros kursas);
2. diegimas: Pagrindinė
atsilikimo priežastis yra lėtas pajėgumų įsisavinimas (=
diegimas);
3. naudojimas:
Sudarytos sąlygos kompleksiškai spręsti žemių sausinimo,
kultūrinimo ir įsisavinimo (= naudojimo, dirbimo)
problemas.
įsisavinti, įsavinti
vert. geriau: 1. mokytis, išmokti: Kursantai per dieną
įsisavina (= išmoksta) po 100-120 naujų žodžių. Ji
padėdavo naujokėms įsisavinti naujų medžiagų audimą (=
išmokti austi naujas medžiagas);
2. pajausti, suprasti,
suvokti: Turėtume giliau įsisavinti (= geriau pajausti,
suvokti) gyvenviečių keitimosi prasmę. Matyt, neįsavino
(= nesuvokė, nesuprato) tenykščiai kultūros
darbuotojai meninių kolektyvų reikšmės;
3. įsiminti, perimti,
žinoti: Šnekamosios kalbos mokymas tai mokymas ko įvairiau ir
ko laisviau kombinuoti įsisavintą medžiagą (= tai, kas
išmokta, įsiminta, išmoktus, įsimintus dalykus, dėsnius).
Reikia daug laiko žmonijos sukauptam patyrimui įsisavinti (=
perimti). Tą tiesą mes esame įsisavinę (= žinome);
4. gauti, įgyti:
Žinokite, kad pienas labai greitai įsisavina pašalinius kvapus
(= gauna, įgyja pašalinių kvapų);
5. naudoti, panaudoti:
Tikrinama, kaip įsisavinamos (= naudojamos, panaudojamos)
statyboms skirtos lėšos. Iki liepos 1 dienos buvo įsisavinta
(= išleista, panaudota, sunaudota) tik 926 tūkstančiai
litų. Žalieji augalai įsisavina (= pasisavina, panaudoja,
transformuoja) saulės energiją. Kūrybinio kolektyvo
kelias tai ir žanrų raida, kasdien įsavinanti (=
panaudojanti) įtemptų ieškojimų ir atradimų patirtį;
6. diegti, įgyvendinti:
Ūkiai įsisavino (= įdiegė, įgyvendino) sėjomainas.
Įsisavinant (= Įdiegiant) naują techniką ir
pažangią technologiją, kelti darbo našumą! Tai įgalins mus
drąsiau įsisavinti gamyboje (= diegti į gamybą)
modernesnę techniką;
7. priprasti,
prisitaikyti: Tik teatrų režisieriai, dailininkai ir aktoriai
žino, ką reiškia įsisavinti svetimą, net stacionarinio teatro
sceną (= priprasti, prisitaikyti prie svetimos scenos);
8. pradėti, imti su
atitinkamo veiksmažodžio bendratimi: Drobės fabrikas tuojau
įsisavins kostiuminių audinių gamybą (= pradės gaminti,
ims austi kostiuminius audinius). Fabrikas jau įsisavino
projektinį pajėgumą (= pradėjo veikti visu pajėgumu,
pasiekė projektinį pajėgumą). Įsisavinamos naujos
produkcijos rūšys (= Pradedamos gaminti naujos rūšys,
nauja produkcija). Štai kodėl vidinį monologą įsisavino
(= ėmė naudoti, prisitaikė, išmoko naudoti) mūsų
rašytojai;
9. įgusti, išmokti
dirbti, naudoti metodus, būdus, medžiagas, įvaldyti stilių:
Darbininkai gerai įsisavino saugius darbo metodus (=
išmoko saugių darbo metodų; įgudo, išmoko saugiai dirbti).
Šiais metais turime įsisavinti (= panaudoti)
visiškai naujas medžiagas avalynei gaminti. Pradėti įsisavinti
(= naudoti) nauji žemės dirbimo būdai (=
Žemė imta dirbti naujais būdais). Jie puikiai įsisavinę
Rubenso stilių (= išmokę dirbti Rubenso stiliumi);
10. virškinti,
asimiliuoti: Atvėsusi duona geriau įsisavinama (=
virškinama). Organizmas laiku gauna ir įsisavina (=
pasisavina) maisto medžiagas. Maisto liekanų augalai
neįsisavina (= neasimiliuoja);
11. įrengti, parengti,
imti dirbti kur nors: Įsisavinamos vis naujos statybos aikštelės
(= Imama dirbti vis naujose statybos aikštelėse,
įrengiamos, parengiamos dirbti vis naujos statybos aikštelės).
į(si)sodinimas
sėdimas, leidimas sėsti: Prasideda įsisodinimas į traukinį
(= Pradedama sėsti, pradedama leisti sėsti, leidžiama
keleiviams eiti į vagonus, sėsti į traukinį, leidžiama į
traukinį).
įsitėmyti
hibr. įsidėmėti, įsižiūrėti. Žr. tėmyti.
įsivogti
n. vert. įsiskverbti, nejučiomis įlįsti: Aš maniau, kad
galėsiu įsivogti (= įsmukti, įeiti, įlįsti, įsiskverbti
nepastebėtas) į tą jų slaptąjį susirinkimą.
-istas kai kur
geriau -ininkas: finansistas (= finansininkas),
futboIistas (= futbolininkas), parašiutistas (=
parašiutininkas), traktoristas (= traktorininkas);
-istas || -ininkas:
propagandistas
||
propagandininkas, ralistas || ralininkas, telegrafistas
||
telegrafininkas.
Vart. tik -istas: artistas, choristas,
ekonomistas, statistas ir kt.
įstatymdavystė,
įstatymleidystė
n. dirbt. įstatymų leidimas, įstatymų leidyba, įstatymai.
įstatymiškas
kai kur geriau teisėtas: Bažnytinės jungtuvės yra
įstatymiškos (= teisėtos, turinčios įstatymo galią).
iš kilm.
priel. nevart. reiškiant: 1. rūšinę ypatybę: Dabar tik
pačiuose salos pakraščiuose pasitaiko miškų iš juodosios
Kalabrijos pušies, maumedžio, tauriojo kaštono ir platano (=
juodųjų Kalabrijos pašų, maumedžių, tauriųjų kaštonų ir platanų
miškų);
2. priklausymą:
Veršeliai iš tokių karvių (= Tokių karvių veršeliai)
bus sveiki. Pienas iš tuberkuliozinių karvių (= Sergančių
tuberkulioze karvių pienas) netinka maistui;
geriau nevart. su
veiksmažodžiais, galinčiais valdyti linksnį be prielinksnio:
Visi stebėjomės iš jo raštų (= jo raštais). Kas
šie žmonės, iš kurių (= kurių) prašoma patarimo?
iš kalno
n. vert. iš anksto: Pinigus pareikalavo mokėti iš kalno
(= iš anksto). Jei nori šiame restorane praleisti
laiką, klok iš kalno (= iš anksto) vienuolika
litų;
iš kieno nors iniciatyvos
n. vert. kieno nors iniciatyva: Muštynės kilo ne iš jo
iniciatyvos (= ne jo iniciatyva);
iš priežasties
n. vert. dėl: Iš priežasties sausos vasaros (= Dėl
sausos vasaros) nebuvo galima plukdyti rąstų. Ne šiaip
sau, o iš priežasties ligos (= dėl ligos)
neatvykau į darbą;
iš teigiamos pusės
geriau teigiamai: Apie jį kalbama vien iš teigiamos
pusės (= teigiamai);
iš ... dienos
n. vert. dienos: Nutarimas iš liepos 26 dienos (=
Liepos 26 d. nutarimas). Į jūsų raštą iš 2003 m. vasario
l d. (= Į jūsų 2003 m. vasario l d. raštą)
atsakyta. Instrukcijos ir įsakymai iš birželio 16 d. (=
Birželio 16 d. instrukcijos ir įsakymai). Plg. vart.
9.
Vart. reiškiant: 1. vietą,
iš kurios vyksta veiksmas: Visi išėjo iš pirkios. Išimk iš
kuprinės sumuštinį. Jeigu daiktavardis turi abstraktesnę
reikšmę, žymi ne daiktą, o procesą, įvykį, krypties iš vidaus
reikšmė nelabai ryški: Grįžo iš vestuvių, iš vakarėlio,
demonstracijos, susirinkimo ir pan.;
2. vietą, luomą ar kitą
kurį asmens kilmės pamatą: Tai buvo Pikčiurnienė iš Benagių,
stambi ūkininkė. Gyrėsi kilęs iš bajorų. Sako, kad jo protėviai
kilę iš negrų;
3. medžiagą, iš kurios kas
yra arba padaroma: Durys buvo iš gryno aukso (gryno
aukso). Iškepiau juodą duoną iš baltų rugių;
4. šaltinį, iš kurio kas
patiriama, gaunama: Iš žmonių visa tai esu girdėjusi.
Nesidžiauk iš kito nelaimės. Iš manęs tu nieko negausi;
5. daikto požymį: Jonas
platus iš pečių (per pečius). Daili būtų mergiotė,
tik iš veido nelabai. Šitas kalnas status tik iš vienos pusės;
6. kitimo, keitimo
santykius: Taip rėkdamas ir iš numirusių prikeltum. Iš mažo
grūdelio didžiu medžiu užauga. Iš erelio pavirto žmogum;
7. priežastį: Dar daug
kas pasaulyje miršta iš bado (badu, nuo bado). Vos
nesprogo iš pavydo (pavydu, nuo pavydo). Iš baimės
(Nuo baimės) pašiurpo kailis. Dreba iš šalčio
(nuo šalčio);
8. visumą, iš kurios kas
išskiriama: Iš visų turtų brangiausia jam duktė. Rūta
jauniausia iš mergaičių;
9. laiką: Taip jau iš
amžių (nuo amžių) yra buvę. Iš pat ryto (Nuo
pat ryto) lijo. Margis iš vakaro loja. Sužinojusi jo
darbelius, iš tos dienos pamečiau.
iš-
1. be priešdėlio arba pa-: Prašom organizuojamiems
kursams išskirti (= skirti, paskirti) dėstytojus.
Maža išskiriama (= skiriama) mums dėmesio.
Išskirti (= Skirti, paskirti) butą, medžiagų,
lėšų, premiją;
2. be priešdėlio arba
su-: Architektai stengėsi gyvenvietę išplanuoti (=
planuoti, suplanuoti) patogiai. Nėra kryptingai
išreguliuotas (= sureguliuotas) savarankiškų
studiją plėtimas. Paskaitos ir pratybos išreguliuoja (=
reguliuoja, sureguliuoja) studento krūvį;
eigos veikslo r. geriau be
priešdėlio: Pensijos išmokamos (= mokamos)
penktadieniais. Deheroizacijos tendencija išreiškia (=
reiškia) visišką netikėjimą žmogaus galiomis. Jau
baigiamas iškasti (= kasti) kanalas. Iš kur mes
iškasame (= kasame) kreidą? Žr. veikslai;
daiktav. geriau:
išreiškėjas (= reiškėjas), išdirbėjas (=
dirbėjas), iškrovėjas (= krovėjas) ir kt.
Vart.: 1. su priešdėliu ||
be priešdėlio a) eigos veikslo slinkties veiksmažodžių esamojo
laiko formos: Iškeliauju (Keliauju) į
šiltuosius kraštus. Dabar pats matai, kad neturiu laiko
išlydžiu (lydžiu) svečią;
b) kai veiksmo kryptis
aiški iš situacijos: Jūs čia išIipsit
(lipsit)?
c) kai veiksmo baigtumas
aiškus iš situacijos: Kas išver tė
(vertė) šią knygą?
2. tik su priešdėliu, kai
be jo veiksmažodis nevartojamas arba turi visiškai kitą reikšmę:
Lekiame vėju, kaip tik arkliai iššoka. Šeimynėlė didelė, bet
prie stalo dar išsitenkam. Daro, kaip kas išmano. Dabar išduoda
kareiviams aprangą;
3. įvykio veikslui
reikšti: a) baigtinio veiksmo rezultatui: Išbalo jos veidas.
Išvirė žvirblelį, išpleškino. O kiek ji išaudė staltiesių ir
rankšluosčių!
b) baigtinio veiksmo
krypčiai iš vidaus, iš kieno nors tarpo: Pati išlipo iš
vežimo, vaikus iškilnojo. Šimtą velnių įkinkęs, tokių kelmų
neišrausi. Išsirinkau mergelę iš visų gražiausią;
c) baigtinio veiksmo
išplitimui į visas puses, visus objektus: Vėjas jų sėklas
išnešioja, išbarsto po laukus ir pievas. Viską jis taip išmėto.
Išblaškyti žmonės po visas šalis;
d) veiksmo ribai laiko
atžvilgiu: Jis visą amžių išgyveno be svyravimų. Šioje
gamykloje jis išdirbo dešimtį metų;
e) su sangrąžos dalelyte
si veiksmo vykimui iki soties, dideliam intensyvumui:
Išsipasakojo, išsikalbėjo iki sapnų. Išsibliaus ir nustos.
Išsidykaduoniavot, dabar gali bent kiek padirbėti;
f) įstangai, galėjimui
(dažniausiai su laiko atspalviu) reikšti: Niekaip neišsėdėsiu
(negalėsiu išsėdėti) čia iki vakaro. Gal kaip nors
vis iškentėsim šią žiemą. Kaip tu gali ant vieno šono išmiegoti
visą naktį?
g) individualiam
baigtumui, kai veiksmažodis be priešdėlio nevartojamas arba turi
kitą reikšmę: Ne tiek įkando, kiek išsigando. Jis gali mus
visus išduoti. Ir ištiko didelė nelaimė.
išaiškinti
nevart. r. ištirti, atrasti, nustatyti: Išaiškino (=
Ištyrė, nustatė) mikroorganizmų kintamumo klausimus.
Šiose vietose išaiškinti naftos telkiniai (= rasta,
atrasta naftos telkinių).
kai kur geriau
demaskuoti, atskleisti, parodyti, surasti: išaiškinti (=
demaskuoti, surasti) nusikaltėlį, išaiškinti (=
atskleisti, parodyti) trūkumus.
Vart.: Išaiškink (Paaiškink),
jei
nesupranta. Mokytojas gerai išaiškina uždavinius.
išbaigtas
kai kur geriau baigtas, tobulas, galutinis: Kino studijos
portfelyje dar maža išbaigtų (= baigtų, galutinai
parašytų, parengtų) scenarijų.
Vart.: Šitas aruodas
jau išbaigtas, galima pradėti kitą.
išbandymas
geriau bandymas: Išbandymo (= Bandymo, bandymų,
bandomoji) stotis. Žr. iš-.
Vart.: Tai buvo jam
sunkus išbandymas.
išbandyti eigos
veikslo r. geriau bandyti: Mes dabar dar tik išbandome (=
bandome) naujas mašinas. Žr. iš-.
Vart. įvykio veikslo r.:
Išbandytas naujas reaktyvinis lėktuvas. Šį metodą dar reikia
išbandyti. Mes pirma patys išbandysime, o paskui jums
rekomenduosime.
išblaivinimo įstaiga
spec. blaivykla, blaivinimo įstaiga.
išdavoje ko
n. vert. 1. dėl: Tokio apsileidimo išdavoje (= Dėl
tokio apsileidimo) lengvai gali kilti gaisras;
2. padalyvinė priežasties
konstrukcija: Visų šių nutarimų įgyvendinimo išdavoje (=
Įgyvendinus visus šiuos nutarimus), pieno pirkimo kaina
padidėjo 30%. Svarbu tai, kad tikslesnės staklės sukurtos ne
ypatingai reikšmingų konstrukcinių keitimų išdavoje (=
nedaug ką konstrukciškai pakeitus). Žr. vietininkas.
išdirbėjas
geriau dirbėjas, kūrėjas. Žr. iš-.
išdirbinys
n. vert. dirbinys, gaminys, darbas: Dar mažai propaguojami
dailės išdirbiniai (= dirbiniai). Mūsų pramonės
išdirbiniai (= gaminiai) yra geros kokybės.
Galėtum pasigirti savo rankų išdirbiniais (= darbais,
rankdarbiais).
išdirbti
nevart. r.: 1. parengti, sudaryti: Visi projektai
išdirbti (= parengti, sudaryti) remiantis
mokslinio tyrimo duomenimis;
2. ištobulinti, išugdyti,
sutvarkyti, sukurti: Mūsų šios srities terminologija dar
neišdirbta (= nesukurta, neištobulinta, nesutvarkyta).
Gerai išdirbtas (= ištobulintas) ir romano
stilius. Dirbdami visuomenei naudingą darbą, mokiniai turi
išsidirbti (= išsiugdyti) reikiamus įgūdžius bei
įpročius;
3. sukurti: Kauno
Politechnikos universiteto mokslininkai išdirbo (= sukūrė)
manganavimo metodiką, kuri jau taikoma praktikoje.
Vart.: Žemę reikia
gerai išdirbti. Metus išdirbo ir nežino, ką gaus. Gerai išdirbta
oda. Išdirbo, išjuodino žmogų visai nekaltai.
išeiginė diena
geriau poilsio diena: Sekmadienį ganėme tik mudu su Julium,
o kiti turėjo išeiginę (= poilsio) dieną. Šį
mėnesį daug išeiginių dienų (= poilsio dienų, švenčių).
Dabar ir šeštadienis išeiginė (= poilsio) diena.
išeiti
nevart. r. eiti, nueiti, atvykti, nuvykti: Pasigėrė ir
dėl to kelias dienas neišėjo (= nėjo, nenuėjo, neatvyko,
nenuvyko) į darbą. Dėl neišėjusių (= neatvykusiųjų)
į darbą prarasta daug brangaus laiko. Visi studentai turi išeiti
(= eiti, vykti, nuvykti) į talką.
Vart.: Varomas turiu
išeiti. Neryje ledai išėjo. Pinigai išėjo iš apyvartos. Visai
išėjom iš kiaulių. Kažin kas iš to vaiko išeis?
išeina
nevart. įterpt. žodžiu: Padirbėta, išeina (=
vadinasi), neblogai;
išeinant iš ko
nevart. r.: 1. remiantis kuo, vadovaujantis kuo: Išeinant
iš to (= Remiantis tuo), galima daryti konkrečias
išvadas;
2. atsižvelgiant į ką:
Išeinant iš darbų apimties (= Pagal darbų apimtį,
atsižvelgiant į darbų apimtį), numatomas ir jų baigimo
laikas.
Vart.: Išeinant iš
namų, reikia ir vartus užkelti.
išeitis
nevart. r. baigtis, rezultatas: Traumų išeitys (=
rezultatai, baigtys) būna įvairios. Ligos eiga ir išeitis
(= baigtis) dažnai numatoma.
Vart.: Nėra padėties be
išeities.
išeities duomenys
||
pradiniai, pradžios duomenys.
išeities padėtis ||
pradinė padėtis.
išeities taškas ||
pradinis, atraminis taškas, pamatas.
išėmėjas
imtukas, ėmiklis, gliaudiklis: Vyšnių kauliukų išėmėjas
(= imtukas, ėmiklis). Riebalinių dėmių išėmėjas (=
Riebalinių dėmių valiklis, plg, skiediklis).
Žr. -ėjas.
išguldyti
nevart. r. išpasakoti, išdėstyti: Ėmė taip viską viešai ir
išguldė (= išpasakojo, išdėstė).
Vart.: Visus gripas
išguldė. Kruša išguldė javus. Priešus iki vieno išguldėm.
išieškotas
nevart. r. meniškas, tobulas, meniškai atliktas, tobulai
padarytas, išdailintas, dailus, gražus, subtilus...:
Graviūra ne iki galo išieškota (= netobulai atlikta,
nepadaryta visa, kas buvo galima padaryti). Čia
demonstruojamos labai išieškotos (= meniškos, gražios)
lovatiesės. Choro dainavimas išieškotas (= tobulas,
puikus). Jos keramikai būdingas formų įvairumas,
išieškotas (= dailus, gražus, subtilus, tobulas)
siluetas. Neišieškoti čia (= Prastai parinkti) ir
priežodžiai, neišieškotas (= ne visai pavykęs) ir
Vilkišiaus paveikslas.
Vart.: Visas miškas
išieškotas, bet nieko nerasta. Skolos dar neišieškotos.
išimtinas
geriau išimtinis: Leidžiama išvykti tik išimtinais (=
išimtiniais) atvejais. Žr. -inas.
išjaustas
pajaustas, įsigyventas, nuoširdus: Kiekvienas aktorės
vaidmuo giliai išjaustas (= gerai pajaustas, labai
įsigyventas).
išjungėjas
nevart. r. jungiklis. Žr. -ėjas.
Vart. r. žmogus, kuris ką
išjungia.
išjungti
nevart. r. išbraukti, pašalinti...: Šituos darbus reikia
išjungti (= išbraukti) iš plano. Išjungtas (=
Išbrauktas) iš sąrašo. Už netinkamą elgesį išjungta (=
pašalinta) iš mokyklos.
Vart.: Išjunk šviesą.
Lygintuvas pats išsijungia. Išjungė senis jaučius.
išjungtukas
(elektros) jungtukas, mygtukas, jungiklis.
-iškas
nevart.: 1. veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai,
tautybei reikšti: Rungtynes laimėjo švediškieji sportininkai
(= švedų sportininkai, sportininkai švedai).
Reikėjo tai tautai dažnai gintis nuo turkiškųjų (= turkų)
grobikų įsiveržimų. Plg. ne rusiškieji mokslininkai, bet
rusų mokslininkai, mokslininkai rusai, ne žydiškieji emigrantai,
bet žydų emigrantai, emigrantai žydai, ne lietuviški vaikai, bet
lietuvių vaikai, vaikai lietuviai;
2. reiškiant ne paviršinį
panašumą, o esminę daikto ypatybę: Po tokių seminarų dar
ilgai tęsdavosi moksliški (= moksliniai) disputai.
Šiemet mokykloje įsteigtas tautiškų (= tautinių)
šoktų būrelis;
3. kai kuriuose
tarptautiniuose žodžiuose: adekvatiškas (= adekvatus),
ideališkas (= idealus), individuališkas (=
individualus), liberališkas (= liberalus),
moderniškas (= modernus), pasyviškas (=
pasyvus), perspektyviškas (= perspektyvus),
pozityviškas (= pozityvus), privatiškas (=
privatus), reališkas (= realus) ir kt.
geriau: 1. reiškiant
priklausymą kaip rūšinę ypatybę, nusakomasis kilmininkas: Kas
trečiadienį konservatorijos salėje vyks įvairių katedrų
studentiški (= studentų) koncertai. Reikia
paryškinti poetės vietą išeiviškoje (= išeivių, išeivijos)
literatūroje. Negalima pasiduoti vartotojiškai (=
vartotojų, vartojimo) psichologijai. Moksleiviai noriai
renkasi darbininkiškas (= darbininkų) profesijas;
2. vietoj sudurt. ir
be- priešdėlio būdvardžių kartais geriau galūnės -is
vediniai: bejausmiškas (= bejausmis),
beširdiškas (= beširdis), daugiaprasmiškas (=
daugiaprasmis), daugiatautiškas (= daugiatautis),
įvairiareikšmiškas (= įvairiareikšmis),
lygiateisiškas (= lygiateisis), naujamadiškas
(= naujamadis), vienareikšmiškas (=
vienareikšmis), visagališkas (= visagalis),
ypač tada, kai nereikia skirti objekto apibūdinimo, plg.
begėdis žmogus ir begėdiškas darbas, bešalis oponentas
ir bešališkas vertinimas, įvairiapusis aktorius ir
įvairiapusiškas tyrimas.
Vart. reiškiant: 1.
panašumą, lyginimą: agurkiška nosis (panaši į agurką,
tokia kaip agurkas), broliškas sutikimas, draugiškas
sprendimas, dangiška spalva, ereliškas žvilgsnis, gyvuliškas
riksmas, vaikiškas užsispyrimas;
2. rūšinę ypatybę:
angliška medžiaga, kariška milinė, lotyniškos raidės, vokiški
žodžiai. Kai labiau akcentuojama priklausymas, vartojamas ir
kilmininkas: Radikulitas poniška (ponų) liga.
Tokie dideli, o dar žavitės vaikiškais (vaikų)
žaidimais. Iš tolo pasigirdo moteriški (moterų)
balsai. Kaip transkribuojamos rusiškos (rusų) pavardės?
(Čia yra ir tam tikrų skirtumų: rusų pavardės gali būti ir
nerusiškos, o rusiškos pavardės gali būti ir ne rusų);
3. pabrėžiant pagrindiniu
žodžiu reiškiamą daikto ypatybę: pasiutiškas (pasiutęs)
šaltis, vidutiniškas (vidutinis) atlyginimas.
išklausyti
nevart. r. girdėti: Ūžesių neišklausoma (=
negirdima). Auskultuojant išklausomas (= girdimas)
vezikulinis alsavimas.
Vart.: Tu bent galėtum
išklausyti, ką aš sakau. Išklausė visą kursą ir išlaikė
egzaminą;
išklausyti iš ko
n. vert. klausyti(s) ko, išklausyti ką: Sunka
mums buvo išklausyti iš senuko šią liūdną gyvenimo istoriją
(= klausytis šios liūdnos senuko gyvenimo istorijos,
išklausyti ... istoriją).
iškovoti
nevart. r. patraukti.
Vart.: Laisvės nelaukia
ją iškovoja.
iškrauti
kai kur geriau išpilti, išsemti, išstumti...: Reikia iš
konteinerių iškrauti (= išpilti) grūdus. Bulvės
iškraunamos (= išsemiamos) iš saugyklos. Stūmoklis
iškrauna (= išstumia) pašarą į lataką.
Vart.: Iškrovė grūdų
maišus iš mašinos. Iškrovė malkas, plytas.
iškristi
nevart. r.: 1. nusilpti: Ir taip varnėną kapojo savo
ilgais snapais, jog vargšelis visai iškrito (= nusilpo);
2. tekti, kliūti: Ir
man iškrito (= teko, kliuvo) tokia laimė. Jam
iškrito (= teko) garbė per iškilmingą minėjimą
sėdėti prezidiume.
Vart.: Iškrito
paukštelis iš lizdo. Iškrito jis iš pirmo kurso. Iškrito pirmas
sniegas. Iškrito darbas iš rankų.
iškrovėjas
kai nereikia nurodyti darbo krypties, geriau krovikas:
Dirbau uoste iškrovė ju
(= krovėju, kroviku). Žr. iš-.
Vart.: Pasikroviau
pats, nusivežiau, o iškrovėją pasisamdžiau.
išlaikytas
nevart. r. santūrus, mandagus: Direktorius visada turi
būti išlaikytas (= santūrus, mandagus) žmogus.
Vart.: Šis vynas
išlaikytas septynerius metus. Tiek laiko išlaikytas pusrūsy,
niekaip negalėjo apsiprasti su šviesa.
išlaikyti
nevart. r. išskaičiuoti: Alimentus jam išlaikė (=
išskaičiavo) teisingai. Išlaikė (= Išskaičiavo)
pajamų mokesčius.
Vart.: Virvė išlaikė
svorį. Obuolius išlaikiau iki pavasario. Išlaiko savo tėvus.
Nevalgęs dar kaip nors išlaikysi. Išlaikiau egzaminus.
išleidimas
nevart. r. gamyba: Šiais metais padidės puslaidininkių
keitiklių išleidimas (= gamyba). Pagal instrukciją
šių produktų išleidimas neįtraukiamas (= gamyba
neįtraukiama) į bendrą planą.
Vart.: Toks ten buvo ir
išleidimas visi nusigėrė. Išleidimas už vyro brangiai kainavo.
Čia oro išleidimo (išleidžiamasis) vamzdis.
Pirmosios knygos išleidimas buvo svarbus įvykis.
išleisti
nevart. r. gaminti: Įmonės išleidžia (= gamina)
naują produkciją. Atsargines dalis išleidžia (= gamina)
įvairios įmonės;
išleisti iš dėmesio
n. vert. išleisti iš akių, nekreipti dėmesio: Mokytojas
išleido iš dėmesio (= išleido iš akių)
psichologini momentą (= pamiršo, pamiršo atsižvelgti į
psichologinį momentą).
Vart.: Aprengė ir
išleido juodu riešutauti. O jauniausiąjį išleido į karą. Ne į
mokslus, o už vyro tave reikėtų išleisti. Išleisk šieną, tegul
padžius. Išleisk sijoną per juosmenį. Išleisiu pora kiaušinių,
ir bus pietūs.
išlojoti n. svet.
išplūsti, iškoneveikti: Išlojojo (= Išplūdo,
iškoneveikė), nežinau, nė už ką. Žr. lojoti.
išlošiamasis
geriau lošiamasis, lošimų: Išlošiamoji (= Lošiamoji,
lošimų) paskola. Žr. iš-.
išlošimas
geriau lošimas, laimėjimas: Netrukus įvyks išlošimo (=
lošimo, laimėjimų) tiražas. Žr. iš-.
Vart.: Didelės sumos
išlošimas apkvailino galvą.
išmatavimas
spec. matmuo.
išmetinėjimas
n. vert. priekaištas: Negirdėjau nei jos aimanų, net
išmetinėjimų (= priekaištų).
išmetinėti
n. vert. priekaištauti, prikaišioti: Be reikalo jai
išmetinėja (= priekaištauja, prikaišioja) už tą
vaiką. Ko tu man vis išmetinėji (= priekaištauji,
prikaišioji) dėl tų pinigų.?!
išmiera
hibr. dydis, matas, matmuo, (batų, kepurės)
numeris: Kurios išmieros (= Kurio dydžio) tas
megztukas? Pirkčiau batus, bet išmiera (= dydis, numeris)
netinka.
išmislas
hibr. prasimanymas, išmonė, gryniausia neteisybė: Čia tai
jau vaikų išmislas (= prasimanymas, išmonė).
Istorija, kurią jis papasakojo tėvui, buvo išmislas (=
prasimanymas, gryniausia neteisybė). Tokios šnekos bobų
išmislas (= prasimanymas). Žr. išmislyti.
išmislyti
hibr. išgalvoti, prasimanyti: IšmisIijo (= Iš(si)galvojo,
prasimanė) jis tada nebūtų dalykų. Žr. mislyti.
išnaudojimas
nevart. r. naudojimas, panaudojimas, sunaudojimas: Šis
rūpinimasis kompensuojamas geresniu įrenginių išnaudojimu (=
naudojimu, panaudojimu, kompensuojamas geresnio įrenginių
panaudojimo). Iškilo kompleksiško medienos išnaudojimo
(= panaudojimo, naudojimo, sunaudojimo) problema.
Vart.: Žlugo senos
išnaudojimo formos. Yra šalių, kur didelis žmonių išnaudojimas.
išnaudoti
nevart. r. naudoti, panaudoti: Žmonija turi taupiai
išnaudoti (= naudoti) žemės turtus. Reikia gerai
išnaudoti (= panaudoti) visą techniką. Tokią
padėtį išnaudoja (= Tokia padėtimi naudojasi)
nelegaliai uždarbiaujantys meistrai.
Vart.: Vasariniai
kviečiai išnaudoja žemę. Geras įspėja, o piktas išnaudoja.
išnešamas
nevart. r. kilnojamasis: Dešinėje valdymo pultas, kairėje
išnešamas (= kilnojamasis) įrenginys su ekranu.
Vart.: Pats nėjo, bet
davėsi išnešamas.
išnešti
nevart. su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais: išnešti
papeikimą (= duoti papeikimą), išnešti protestą
(= protestuoti, pareikšti protestą), išnešti
sprendimą (= nuspręsti, padaryti nuosprendį),
išnešti nutarimą (= nutarti, padaryti nutarimą),
išnešti pasiūlymą (= pasiūlyti).
Vart.: Viską iš namų
išnešė. Ką tėvai kalba, vaikai viską išneša iš namų. Upė ledus
išnešė.
išoriniai
priev. iš išorės: Jų namai išoriniai (= iš išorės)
dar gražiai atrodo. Žr. -iniai.
išpildyti
vert. kai kur įvykdyti, pagaminti, atlikti: Išpildėme (=
įvykdėme) metinius planus. Reikia išpildyti (=
įvykdyti) užsibrėžtą programą. Programą išpildė (=
atliko) rajono saviveiklininkai. Jaunavedžių užsakymai
išpildomi (= atliekami, įvykdomi) be eilės.
Žr. pildyti.
Vart. sangr. forma:
Visi norai išsipildė.
išpildytojas
n. vert. vykdytojas, atlikėjas: Užsakymų išpildytojas (=
vykdytojas, atlikėjas). Vaidmens išpildytojas (=
atlikėjas).
išpirkti
kai kur geriau atlyginti, kompensuoti: Visus mokytojo
vargus išperka (= atlygina) mokinių laimėjimai.
Šios mašinos nepaslankumą išperka (= kompensuoja)
jos keliamoji galia. Pati Hirosimos tema sugeba išpirkti (=
kompensuoti, atlyginti) daug meninių knygos trūkumų.
Vart.: Leidinys jau
išpirktas. Valstiečiams reikėjo išsipirkti savo žemę. Išpirko iš
vergijos.
išplanavimas
geriau planavimas, suplanavimas, planas: Ten mes domėjomės
gamybinių sektorių išplanavimu (= planavimu, suplanavimu,
planu). Aikštės išplanavimo (= planavimo, plano)
ir statybos projektas kompleksinis darbas.
išplanuoti
planuoti, suplanuoti: Pirmą kartą išplanuoti (=
planuoti) tokį svarbų objektą patikėta moteriai. Jie
išplanavo (= planavo, suplanavo) ir Lazdynus.
Žr. iš-.
išplėstas
nevart. r. išsiplėtęs: Kojų venos išplėstos (=
išsiplėtusios). Išplėsta (= Išsiplėtusi)
širdis. Žr. dalyvis.
Vart.: Šiemet gerokai
išplėstas paukščių ūkis. Išplėsta mažmeninė prekyba. Buvo
išplėsta pramonė.
išpulti
nevart. r. priklausyti, derėti, tikti, būti...: Kiek jam
išpuola (= priklauso, reikia) mokėti? Taip
neišpuola (= nedera, netinka, nereikia) daryti.
Kada išpuola (= bus) šita tavo šventė? Rytoj mums
išpuola (= reikia, ateina eilė) ganyti.
Vart.: Ir iš eglės
išpuolęs turi pailsėti. Vaikas išpuolė iš lopšio. Visi išpuolė
iš trobos.
išradėjiškumas
n. dirbt. išradingumas.
išradybinis
geriau išradėjų: Plečiasi išradybinė (= išradėjų)
veikla.
išreguliuoti
sureguliuoti: Dar iki šiol nėra kryptingai išreguliuotas
(= sureguliuotas) studentų krūvis. Žr. iš-.
išreikštas
nevart. r. ryškus, stiprus: Šiai ligos formai
būdingas išreikštas (= ryškus, stiprus)
susijaudinimas. Medžiaga turi stipriai išreikštą (= ryškų)
plastiškumą (= yra labai plastiška). Jau ligos
pradžioje išryškėja stipriai išreikšti (= pasirodo,
pasireiškia aiškūs) meningito simptomai. Odos paraudimas
nežymiai išreikštas (= nedidelis, nežymus).
Žr. dalyvis.
Vart.: Mintis išreikšta
žodžiais. Visa tai išreikšta mimika ir gestais.
išreiškėjas
geriau reiškėjas: Vietinės tarybos yra tikri žmonių valios
išreiškėjai (= reiškėjai). Žr. iš-.
išrinkti nevart.
r. rinkti, surinkti: Mokestis išrenkamas (=
renkamas, surenkamus) laiku.
Vart.: Išrink man kur
gražų obuolį. Išsirinkau sau mergel ę
iš visų gražiausią.
išrinktinis
kartais geriau rinktinis: Susirinko išrinktinė (=
rinktinė) publika. Tokios gražios bulvės visos
išrinktinės (= rinktinės).
išrišti
nevart. r. išspręsti: Kažin kaip šį klausimą išriš (=
išspręs) rajonas?
Vart.: Senelė iš
skarutės išrišo visas savo santaupas.
išrodyti
nevart. r. atrodyti: Tasai gyvenimas ir žmonės išrodė
(= atrodė) kaip sapnų sapne. Visa tai man išrodo (=
atrodo) labai keista.
Vart.: Išrodė visą savo
turtą. Išrodė savo apylinkės įdomesnes vieteles.
išsaugoti geriau
išlaikyti: Smotrickio gramatika ilgai išsaugojo (=
išlaikė) savo mokslinę vertę. Žr. saugoti.
Vart.: Per visus karus
išsaugojau šį rankraštį. Baltrus išsaugojo sandėlį dešimtį metų.
išsekti
geriau nevart. r. pasibaigti, baigti: Visi klausimai išsekė
(= baigėsi), auditorijoje tyla. Darbotvarkei
išsekus (= pasibaigus), baigėsi ir susirinkimas.
Vart.: Tokia karšta
vasara visi šaliniai išseko. Išsekus vandeniui, ir varlės čia
nebegyvena.
išsemti
kartais geriau: 1. išnaudoti: Visos galimybės jau išsemtos
(= išnaudotos, pasinaudota visomis galimybėmis);
2. baigti spręsti:
Išsemti dienotvarkę (= Baigti spręsti, svarstyti darbų
tvarkos klausimus).
Vart.: Ir įsakė ponas
išsemti Platelių ežerą. Šaukštu šulinio neišsemsi.
išsilaisvinęs
nevart. r. laisvas: Stalas dar užimtas, bet tuojau bus
išsilaisvinęs (= laisvas).
Vart.: Pakilo gyvent
išsilaisvinęs (išsivadavęs) kraštas. Lengviau
atsiduso, išsilaisvinęs iš tų grandinių.
išsiliuosuoti
hibr. išsivaduoti,
išsilaisvinti. Žr. liuosas.
išsinuomoti
nevart. r. būti (iš)nuomojamam: Pilies gatvėje
išsinuomoja (= nuomojamas, išnuomojamas) kambarys.
Žr. sangrąžinės formos.
Vart.: Atostogoms
išsinuomoju kambarį Palangoje.
išsipiešti
nevart. r. įsibrėžti, išryškėti: Rausvėjančiame vakaro
danguje aiškiai išsipiešia (= įsirėžia)
senamiesčio stogai. Apšviesta pilis gražiai išsipiešia (=
išryškėja) tamsiame danguje.
Vart.: Iš tos knygos
išsipiešiau keletą vaizdelių.
išsiplėsti
nevart. r. plačiai, ilgai, daug kalbėti: Prašyčiau
kalbėtojus neišsiplėsti (= kalbėti trumpai, glaustai).
Išsiplėčiau (= Ilgai, daug kalbėjau) vienu
klausimu, tai kitiems neužteko laiko.
Vart.: Iš mažos
kibirkšties didelis gaisros išsiplečia. Kojų venos
išsiplėtusios. Pratęs esi išsiplėtęs sėdėti.
išsireikšti
n. vert. pasakyti, pareikšti: Vieną kartą jis išsireiškė
(= pasakė, pareiškė), kad tik kvailiai galvas
suka. Tiksliai išsireikšti (= pasakyti tai, ką nori)
ne visada lengva. Ši žinia, kaip vaizdžiai išsireiškė (=
pasakė) įmonės vadovas, buvo tarsi perkūnas iš giedro
dangaus.
išsireiškimas
n. vert. pasakymas, posakis: Knygoje gausu liaudiškų
išsireiškimų (= posakių). Ji renka vaizdingus
išsireiškimus (= posakius). Tu tik paklausyk, koks
tas jo išsireiškimas (= pasakymas).
išsisakyti
geriau išsipasakoti, reikšti savo mintis, jausmus: Savaip
išsisako (= išsipasakoja, reiškia savo mintis, jausmus)
jaunieji poetai.
išskaičiuoti
nevart. r. apskaičiuoti: Turėdami šiuos duomenis, galime
išskaičiuoti (= apskaičiuoti) sklypo plotą.
Žinodami jėgą, išskaičiuojame (= apskaičiuojame)
masę. Išskaičiuotas (= Apskaičiuotas)
koeficientas.
Vart.: Alimentus jam
tikrai išskaičiuos. Taip išskaičiavo jis iki vakaro.
išskirti
nevart. r. paskirti: Gamyklos kolektyvas išskyrė (=
paskyrė) visuomeninį kaltintoją. Kiek išskirta (=
paskirta) pašalpų? Išskyrė (= Paskyrė)
sklypą. Išskyrė (= Paskyrė) lėšų mokyklos
statybai. Žr. iš-.
Vart.: Kodėl jį
išskyrei iš jaunimėlio? Sunkoka piktžoles iš javų išskirti.
išstatyti
nevart. r. iškelti, pasiūlyti: Studentai išstatė (=
iškėlė, pasiūlė) seniūno kandidatūrą. Neleido jiems
išstatyti (= pasiūlyti) savo sąrašų naujiems
rinkimams. Žr. statyti.
Vart.: Visus išstatė po
vieną prie visų keltų;
išstatyti komandą
n. vert. leisti žaisti komandai, duoti, nusiųsti komandą:
Vilniečiai šiose varžybose išstatė net dvi komandas (=
leido žaisti dviem komandoms, nusiuntė į varžybas dvi komandas,
davė dvi komandas, vilniečių buvo dvi komandos).
išstoti
nevart. r.: l. kalbėti, tarti žodį: Kas dar nori išstoti
(= kalbėti, tarti žodį)? Jis gerai išstojo (=
kalbėjo). Prieš mane išstojęs (= kalbėjęs)
draugas jau nurodė trūkumus;
2. pasirodyti: Dabar
Alytaus saviveiklininkai
išstos
(= pasirodys).
Vart.: Iš mokyklos
išstojau pats.
iššaukiantis
įžūlus, provokuojantis, keliantis norą prieštarauti, akį
rėžiantis: Jo kalba buvo iššaukianti (= provokuojanti,
įžūli). Iššaukiantis (= įžūlus) elgesys.
Iššaukianti (= Akį rėžianti) tos mergaitės
išvaizda.
iššaukti
nevart. r. sukelti: Įrašai iliustracijose iššaukia (=
sukelia) savotišką polemiką. Neišmelžtas pienas gali
iššaukti (= sukelti) tešmens uždegimą;
iššaukti || pakviesti
|| iškviesti: Vakar buvo mane išsišaukęs (pasikvietęs)
pats viršininkas. Gydytoją iššaukė (pakvietė, iškvietė)
pas ligonį. Iššaukė (Iškvietė, pakvietė) iš
posėdžio.
Vart.: Užkimęs esu ir
garsiai neiššaukiu. Visą valandą iššaukė nesavu balsu.
išvalyti ką nuo ko
n. vert. išvalyti ką, išveisti ką iš ko: Valykloje išvalė
švarką nuo dėmių (= išvalė švarko dėmes, išėmė dėmes).
Jau išvalėme sėklą nuo kūliagrūdžių (= išvalėme
kūliagrūdžius iš sėklos). Reikia išvalyti namus nuo pelių
(= išveisti iš namų peles). Žr. nuo.
išvesti
nevart. r.: l. pakelti, padaryti: Reikėtų akademinį
irklavimą išvesti į pirmaujančių sporto šakų gretas (=
padaryti pirmaujančia sporto šaka);
2. atleisti: Nutarta
jį išvesti (= atleisti) iš bendrabučio tarybos;
išvesti iš atsilikimo
n. vert. sustiprinti, pagerinti: Ekonomiškai silpnus ūkius
galima išvesti iš atsilikimo (= sustiprinti, pagerinti jų
padėtį) per vienus metus.
Vart.: Visus išvedė į
miesto aikštę. Iš namų išvedė paskutinę karvę. Nebijok, išvesiu
aš tave į tikrąjį kelią. Išvedėm naują pomidorų veislę. Išvedė
iš rikiuotės du ir sušaudė.
išvidinis
dirbt. geriau vidinis: Žmogų kankina išvidiniai (=
vidiniai) išgyvenimai. Visa tai man diktuoja stiprus
išvidinis (= vidinis) įsitikinimas. Žmogaus
psichika turi išvidinį (= vidinį) pagrindą.
Išvidinės (= Vidinės) žmogaus jėgos yra dažnai
labai didelės. Mus jaudina išvidinis (= vidinis)
herojaus pasaulis.
išvykti kam
tikslui reikšti išvykti ko, išvykti į ką: Kolektyvas išvyko
gastrolėms (= gastrolių, gastroliuoti, išvyko į gastroles).
Žr. naudininkas.
Vart. laiko r.: Išvykau
visai vasarai. Išvyko trejiems metams.
išvirtas
geriau virintas, virtas (kai kalbama apie pastovesnę
daikto ypatybę): Reikia gerti tik išvirtą (= virintą)
vandenį. Valgiarašty: pienas išvirtas (= virintas, virtas
pienas).
Vart. žymint veiksmo
rezultatą: Pietūs jau išvirti. Pienas taip pat jau išvirtas.
Iškeptas, išvirtas, o įkąst negali.
išvystytas || tobulas,
pažangus:
Tai buvo labai išvystytos (tobulos, pažangios)
visuomenės sukūrimo projektas.
išžiūrėjimas
n. vert. nagrinėjimas, svarstymas: Reikia bylą perduoti
naujam išžiūrėjimui (= nagrinėjimui, svarstymui; iš naujo
nagrinėti, svarstyti).
išžiūrėti
nevart. r. svarstyti, nagrinėti, peržiūrėti: Teismas,
išžiūrėjęs (= išnagrinėjęs, apsvarstęs) bylos
duomenis, nusprendė. Reikėtų dar išžiūrėti (=
apsvarstyti, peržiūrėti) visus pasiūlymus ir nutarimus.
Žr. žiūrėti.
Vart.: Visą valandą
išžiūrėjo pro rakto skylutę.
įtaka į ką
n. vert. įtaka kam: Vanduo daro įtaką į pieno skonį (=
pieno skoniui, veikia pieno skonį). Žr. į.
įtakoti
n. dirbt. daryti įtaką, veikti: Gyvenimas įtakojo ir į
literatūros žanrų išsivystymą (= darė įtaką ir
literatūros žanrams, jų raidai; veikė literatūros žanrų raidą).
įtarti kame
n. vert. įtarti kuo, dėl ko: Įtartas žudyme (=
nužudęs, žudymu). Jį visi įtaria žmogžudystėje (=
žmogžudyste, dėl žmogžudystės). Žr. vietininkas.
įtempiminė šakutė
spec. įtempimo, tempiamoji šakutė.
įtemptai
nevart. r. nekantriai: Jašiūnų ūkio žemdirbiai įtemptai
(= nekantriai) laukia pavasario.
Vart.: Visą dieną
įtemptai dirbus, galima ir pailsėti.
įtemptas nevart.
r. greitas, intensyvus: Kadangi apykaitos procesai vaiko
organizme yra įtempti (= greiti, intensyvūs), jam
reikia daugiau vitaminų;
įtemptas grafikas
n. vert. griežtas, perkrautas grafikas.
Vart.: Mokausi
vaikščioti įtemptu lynu. Įtemptas dėmesys. Nervai įtempti iki
ribos.
įtraukti
nevart. r. apimti: Į ligos procesą įtraukiami (=
Ligos proceso apimami) ne tik minkštieji audiniai.
Vart.: Įtraukiau galvą
į apykaklę mažai matyti. Įtraukė vežimą į kluoną. Reikėtų jį
įtraukti į visuomeninę veiklą. Įtraukti į sąrašą, į eilę.
įvairiareikšmiškas
geriau įvairiareikšmis. Žr. -iškas.
įvairiarūšiškas
geriau įvairiarūšis. Žr. -iškas.
įvairiaspalviškas
geriau įvairiaspalvis. Žr. -iškas.
įvairiatautiškas
geriau įvairiatautis. Žr. -iškas.
įvairūs kuo
kai kur geriau įvairus su kilmininku: Čia sudėtos pasakos
įvairios turiniu (= įvairaus turinio pasakos).
įvardis
1. įvardžių formos mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų
nevart. r. ,,savo: Rūpinuosi mano (= savo)
tauta. Tu didžiuojiesi tavo (= savo) darbais. Mes
tikime mūsų (= savo) vaikų laime. Autorius
paskelbė keliasdešimt straipsnių jo (= savo)
redaguojamame laikraštyje.
Vart.: Kai reiškiamas
priklausymas asmeniui, nusakomam ne veiksniu, o kokia kita
sakinio dalimi: Mano dienoraštyje įrašyta tokia frazė. Broli
mano, valgyk duoną savo. Po mūsų kojomis skleidžiasi Kaukazo
reginiai. Šuo laižė jos sukruvintą veidą. Ne už tavo (jūsų)
pinigus pirkta;
2. nežymimieji įvardžiai
kas, koks, kuris, kažkas, kažin kas, kažkoks, kažkieno
nevart. su neapibrėžiamosios reikšmės žodeliu tai: Buvo kas
tai (= kažkas) atėjęs. Koks tai (= Kažkoks)
žmogelis klausinėjo pirmininko. Kažkas tai (= Kažkas)
spyną sugadino, bet neprisipažįsta. Kažkoks tai (=
Kažkoks) paklydėlis prašėsi nakvynės. Kažkieno tai (=
Kažkieno) nueita. Žr. tai;
tai || tas:
Tai (Tas) jam baisiai nepatiko. Tas (Tai)
tiesa. Vart. bevardės giminės vardininkas galininkas,
tačiau ir vyr. g. forma nepeiktina. Ji net perspektyvesnė, nes
bevardės giminės forma nekaitoma; kai reikia kitų linksnių,
visada vartojame bevardės giminės reikšmę įgijusią vyr. g.
formą: To aš negalėjau pakęsti. Tam buvome visai nepasirengę.
Aš tuo netikiu.
įvardžiuotiniai žodžiai
įvardžiuotinės dešimtis reiškiančių skaitvardžių formos
nevart. dešimtmečiui žymėti: Istorija prisimins
penkiasdešimtųjų metų
(= penktojo dešimtmečio) partizanų kovas.
Trisdešimtieji (= Ketvirtasis dešimtmetis) tai
pats kūrybingiausias dešimtmetis rašytojo gyvenime. Vart.
kalbant apie vienus metus: Jis išleido pirmąją knygą
trisdešimtaisiais savo gyvenimo metais. Žr. skaičius;
geriau nevart.: 1.
paprastai daikto ypatybei žymėti, kai nereikia jokio pabrėžimo:
Romanas į lietuvių kalbą išverstas pirmąjį (= pirmą)
kartą. Surasti mokslininkus demaskuojantieji (=
demaskuojantys) dokumentai. Kokie jaudinantieji (=
jaudinantys) buvo praėjusių metų susitikimai!
2. priesagos -inis
būdvardžių įvardžiuotinių formų: apatinysis (=
apatinis) žandikaulis, paskutinysis (= paskutinis)
etapas, Vidurinieji (= Viduriniai) Rytai.
Vart.: 1. vienam daiktui
skirti iš kitų vienarūšių daiktų tarpo: Laimėjo šeštoji
vidurinė mokykla. Visos gerosios dienos seniai praeityje. Bet
vėliau tariamajam redaktoriui teko pabūti ir kalėjime;
2. rūšinei daikto ypatybei
pabrėžti: Neretai raguočiai išpunta ir nuo apsinuodijimo
valgomąja druska. Prašvilpė pro šalį kelios lengvosios mašinos.
Buvo surastas trumpųjų bangų siųstuvas. Plg. dar
siuvamoji, kuliamoji, kertamoji mašina, žalioji masė,
kombinuotieji pašarai, baudžiamoji atsakomybė ir kt.;
3. būdingajai daikto
ypatybei pabrėžti, sustiprinti (tautosakoje): O ir užkukavo
raiboji gegelė. Senoji močiutė mane lydėjo. Pasėk, sesute,
žaliąsias rūteles. Verkiau, laužiau baltąsias rankeles;
4. dideliam ypatybės
kiekiui išryškinti vart. įvardžiuotinės aukščiausiojo laipsnio
formos: Bėga pas juos tie, kurie skelbėsi esą didžiausieji
(didžiausi) Lietuvos patriotai. Toli ligi pat
jūros, ligi pat tolimiausiųjų (tolimiausių) žvejų
kaimelių nuplaukė gandas;
5. terminijoje:
Aukščiausiasis teismas. Vyresnysis inžinierius. Vyriausiasis
redaktorius ir kt.
įvedimas
nevart. r. leidimas, įleidimas, suleidimas, įšvirkštimas,
vartojimas (kalbant apie vaistus): Surastas naujas vaistų
įvedimo (= suleidimo, įšvirkštimo, vartojimo)
būdas.
Vart.: Tai buvo naujos
žemės ūkio reformos įvedimo metai.
įvesti
nevart. r.: 1. suleisti, įleisti, įšvirkšti, vartoti:
Nustatyta, kad didelė dalis įvestų (= suleistų, įšvirkštų)
preparatų jau pirmosiomis minutėmis išsiskiria iš kraujo;
2. įkišti, įleisti:
Reikės įvesti (= įkišti, įleisti) zondą. Į skrandį
įvedamas (= įleidžiamas) kiek storesnis zondas.
Į
žaizdą įvedama (= įleidžiama) drena;
3. (pa)naudoti,
(pa)vartoti:
Svarbiausia, kam tie deheroizacijos momentai į kūrinį įvedami
(= kūrinyje (pa)naudojami). Čia
poetas įveda (= vartoja, ima vartoti, pavartoja)
sinonimus. Viršelis buvo paliekamas baltas, įvedant tik kuklius
grafinius elementus (= tik su kukliais grafiniais
elementais);
4. papildyti, įtraukti:
Į šios poetikos arsenalą įvesta daug naujų sąvokų (=
Šios poetikos arsenalas papildytas daugeliu naujų sąvokų, į
arsenalą įtraukta daug naujų sąvokų);
5. paleisti, atiduoti
naudoti, eksploatuoti: Svarbų vaidmenį turi naujo
konditerijos fabriko įvedimas (= paleidimas).
Įvesta eksploatacijon (= Pradėta eksploatuoti, paleista)
dar viena galinga turbina;
įvesti pataisas,
pakeitimus, papildymus
ir pan., kanc., n. vert. padaryti pataisas, pakeitimus,
papildymus, kitur: pataisyti, pakeisti, papildyti;
įvesti kamuolį į žaidimą
n. vert. įmesti, įspirti kamuolį, pradėti su juo žaisti.
Vart.: Įvedė mane į
didelį, bet tamsų kambarį. Atėjo ir įvedė naują tvarką. Jie
pirmieji žengs gerą žingsnį, įvesdami dalykišką ūkiskaitą.
Neseniai čia įvedė elektrą.
įvykdyti areštus,
matavimus, žvalgymus
ir pan., kanc. kitur geriau areštuoti, išmatuoti,
žvalgyti...: Buvo įvykdyti pastatų išmatavimai (= Buvo
išmatuoti pastatai). Žvalgyba įvykdė plačius areštus
(= daugelį areštavo). Atlikti, iki galo įvykdyti šios
teritorijos žvalgymus (= Išžvalgyti šią teritoriją)
nelengvas darbas.
Vart.: Nuosprendis buvo
įvykdytas. Įvykdė žemės reformą. Savo pažadą įvykdžiau (tesėjau).
įvykis
geriau nevart. r. atsitikimas, atvejis, nelaimė: Būdavo
įvykių (= atvejų, atsitikimų), kai jis išgerdavo,
bet tik kitų sąskaita. Keliuose šiuo metu padaugėja nelaimingų
įvykių (= nelaimių, nelaimingų atsitikimų).
Vart.: Jis nenori
kalbėti apie šios dienos įvykius. Tas suvažiavimas buvo
didžiulės reikšmės įvykis. Visus jaudino įvykiai Vietname.
įvykti
būti, kai veiksmažodis neturi proceso reikšmės:
Važiuosime į stovyklą, kuri įvyks (= bus) Molėtų
rajone (Važiuosime į stovyklą Molėtų rajone).
Vart.: Šį vakarą įvyks
varžybos. Įvyko nenumatyta nelaimė.
-yvinis
tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau: l. -inis:
administratyvinis (= administracinis),
kooperatyvinis (= kooperatinis); 2.
galūnės -us vediniai: masyvinis (= masyvus),
objektyvinis (= objektyvus), radioaktyvinis (=
radioaktyvus) ir kt. Žr. -inis.
Vart.: dekoratyviniai
krūmai, kolektyvinis ūkis (plg. kolektyvinis ||
kolektyvus darbas), pasyvinės formos ir kt.
-izuoti
tarptautinių žodžių priesaga, kartais geriau -inti:
aktyvizuoti (= aktyvinti), konkretizuoti (=
konkretinti), modernizuoti (= moderninti),
populiarizuoti (= populiarinti), sistematizuoti
(= sisteminti).
Vart. modernizuoti
(šalies gynybą), tik -izuoti: legalizuoti,
idealizuoti, nacionalizuoti, organizuoti, simbolizuoti ir
kt.
|