Glaustumas
Jeigu norime, kad mūsų
kalba būtų glausta, pirmiausia mokėkime atrinkti, kas reikalinga
ir kas nebūtina.
Kalbos jėga ir grožis
tai mokėjimas pasakyti kuo daugiau, pavartojant kuo mažiau
išraiškos priemonių. Joje neturi būti ne tik nereikalingų
epizodų, per ilgų įžangų, ekskursų, bet ir nebūtinų frazių bei
žodžių. Glaustos kalbos pavyzdys patarlės, priežodžiai,
mįslės: Praeitoji užmirštoji. Pasakyta padaryta. Čia
labai dažnai išleidžiama tai, kas numanoma: Svečias į vidų
akys ant lentynos. Varna nuo mieto, kita į vietą.
Tai vadinamieji eliptiniai
išleidimai. Be jų sakiniai būtų: (Kai) svečias įeina į
vidų, (tai) šeimininko akys žiūri, ar yra kas
padėta ant lentynos. Kai viena varna nulekia nuo mieto, tai kita
tupia į jos vietą.
Glaustumui padeda ir
jungčių, jungtukų bei jungiamųjų žodžių išleidimas: Gera
pradžia pusė darbo. Greit susiūsi, greit iširs. Nesugautas
ne vagis.
Jei norime kalbėti
glaustai, venkime žodžių pertekliaus sakinyje. Jo jau esama
sakiniuose: Ji truputį krūptelėjo ir, kažką sušnibždėjusi
lūpomis, vėl pradėjo migdytis. Praėjusį šeštadienį įvyko
pirmasis sociologų būrelio sociologinis vakaras.
Jeigu krūptelėjo,
tai savaime aišku, kad truputį, jeigu sušnibždėjo,
aišku, kad lūpomis ir t. t. Taigi aiškiname, kas savaime
aišku. Kalbant apie sociologų būrelio susirinkimą,
nereikia nurodyti sociologinis.
Dar
didesnio žodžių pertekliaus esama sakiniuose:
Palyginus pereitų metų ir šių metų to paties
laikotarpio gautus rezultatus, pasirodė, jog šių metų rezultatai
28% geresni už pernykščius rezultatus. Dabar su šios knygelės
pagalba galima bus atskirti, kurie grybai naudojami valgymui ir
kurie yra nuodingi.
Taisome: Palyginus pasirodė, jog šių metų to paties
laikotarpio rezultatai 28% geresni (už pernykščius).
Iš šios knygelės sužinome, kurie grybai valgomi ir kurie nuodingi.
Kitur atsisakome šalutinio sakinio jį keičiame dalyvio,
pusdalyvio, padalyvio konstrukcija arba paprasta sakinio dalimi:
Visą gamtą atgaivino saulė, kuri patekėjo (=Visą gamtą
atgaivino pakekėjusi saulė). Uždelsus reikalą, susidaro
tokia padėtis, kad dingsta noras išbristi iš atsilikimo (=Uždelsus
dingsta noras išbristi iš
atsilikimo).
Dažnokai netaupiai vartojame įvardžius:
Jis nuplakdavo juos rimbu už jų tingėjimą. Sakinyje jų
nereikia.
Dar
kitur kalbame tautologiškai, t. y. tą
patį dalyką nusakome dviem žodžiais:
Tonis Fabro iš pasalų šnipinėja, seka savo draugus kalinius ir
juos skundžia esesininkams.
Čia
iš pasalų nereikalingas.
Kartais visai be reikalo žodžius kartojame:
Didiname apsisukimus vidutiniškai nuo 198
apsisukimų per minutę iki 210 apsisukimų per minutę. Paprasta
grietinė turi riebalų 30 procentų, o mėgėjų grietinė 40 procentų
riebalų.
Sakiniai bus glaustesni ir gyvesni, pasikartojimus išleidus:
Greitiname apsisukimus vidutiniškai nuo
198 iki 210 per minutę. Paprasta grietinė riebalų turi 30
procentų, o mėgėjų 40.
Dar prasčiau, kai
žodžiais ar frazėmis tuščiažodžiaujame:
J. Baltušis parodė, kad jie
bejausmiai žmonės. Jiems svetimas toks jausmas,
kaip humanizmas. Žmonės būriais plaukdavo į atlaidus iš įvairių
vietų. Šiuose atlaiduose būdavo labai daug žmonių.
Nurodytieji sakiniai bei
žodžiai nieko naujo nepasako: Jei žmonės bejausmiai, tai jau
aišku, kad jiems svetimas jausmas; jei žmonės būriais plaukdavo
iš įvairių vietų, tai jau aišku, kad jų
būdavo labai daug; jei sunku, tai aišku, kad nelengva.
Jais tik pakartojama, kas sakyta.
Arba:
Konradas K. augo muzikalioje
šeimoje, kuriai muzika nebuvo svetimas dalykas. Dar, tiesa, ne
visai gerai sutvarkyti šaligatviai, kuriais vaikščios pėstieji.
Čia žmogų
tuščiažodžiaujant rodo šalutiniai sakiniai, nes jais pasakomos
perdaug banalios ,,tiesos.
Dar
plg.: Dirbant
apgriuvusioje tranšėjoje, kiekvieną akimirką iškildavo pavojaus
klausimas. Atitraukęs akis nuo priešo pozicijų, dairėsi į
dangaus peizažą.
Čia tuščiažodžiaujame
daiktavardžiais klausimas ir peizažas. Jie
vartojami ir nelogiškai.
|