Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Garsas ir raidė

 

Kalba žiloje senovėje buvo tik sakytinė. Išradus raštą, atsirado ir rašytinė kalba. Sakytine (garsine) kalba šnekame, o rašytine – rašome.

Garsas Raidė

Tariamas

Girdimas

Jį nagrinėja fonetika

Rašoma

Matoma

Ją nagrinėja grafika

Raidė yra garso ženklas. Paprastai kiekvieną garsą žymime atskira raide: rytas, ritas; kąs, kas. Dažniausiai žodyje raidžių esti tiek kiek garsų, bet kartais raidžių yra daugiau.

Raidė i, eidama minkštumo ženklu, atskiro garso nesudaro: žodyje žiogas [ž'gas] yra 6 raidės, bet tik 5 garsai, žodyje žiūriu yra 6 raidės, bet tik 4 garsai.

Priebalsiai c, č yra sudėtiniai garsai – afrikatos (= ts, ). Tokie pat sudėtiniai garsai (afrikatos) yra dz, (dz = d + z; = d + ž), tik jie visada žymimi dviem raidėmis, o tariami kaip vienas priebalsinis dvigarsis.

Du vienodi ar panašūs priebalsiai dažniausiai žymimi abu, o tariamas vienas: iššoko [išoko]; išsirpo [isirpo].

Skirtingi garsai kartais žymimi ta pačia raide, pavyzdžiui, žodyje bėgti rašome g, tariame k, o žodyje bėgo – g; žodyje brėžti rašome ž, tariame š.

Tas pats garsas kartais žymimas skirtingomis raidėmis: [ū] žymimas ū (jūs) arba ų (skųs), [ī] – y (vys) arba į (drįs).