gadynė svet. – geriau laikas, laiko tarpas, laikotarpis, laikai, epocha: Tai atėjo gadynė (= laikas, laikai) – visi mokslus eina. Reikia atsiminti, kad tai buvo spaudos draudimo gadynė (= laikai, laikotarpis). Gyvena kaip akmens amžiaus gadynėje (= epochoje, akmens amžiuje).

gaika, gaikė spec., n. svet. – veržlė.

galimai dirbt. – geriau kaip galima, kiek galima, kiek galint, kaip galėdamas, kiek galėdamas: Siekiant galimai (= kaip galima, kiek galima, kiek galint) geriau panaudoti gamybos įrankius, buvo organizuojami kooperatyvai. Svarbu, kad egzaminai būtų galimai (= kaip galima, kiek galima) toliau vienas nuo kito. Atvažiuok galimai (= kaip galima, kiek galėdamas, kiek galima) anksčiau. Stengsimės galimai (= kiek galėdami) daugiau padaryti.

galimybė – nevart. r. „gebėjimas“: Jau seniai pastebėta šią elementų galimybė (= gebėjimas) jungtis tarpusavy;

duoti galimybę, galimybės – kartais geriau leisti, padėti, įgalinti: Šie radiniai duoda galimybės (= leidžia, padeda, įgalina) susekti žmonių kultūros pėdsakus;

gauti galimybę, galimybės – kartais geriau galėti: Tada dar nežinojau, ar gausiu galimybės (= galėsiu) mokytis;

turėti galimybę, galimybės – geriau galėti, būti galima, įmanoma: Gal ir padarytų, bet aiškiausiai jis neturi tam galimybių (= to negali, neišgali, neįstengia, nepajėgia). Neturėjau galimybės (= Negalėjau, man nebuvo galima, įmanoma) išvykti iš namų;

yra galimybė || galima, įmanoma, leidžia stygos: Man atrodė, kad visiškai nėra galimybės (negalima, neįmanoma) jų suskaičiuoti. Numatė, kad yra galimybė (galima, leidžia sąlygos) pasprukti;

rasti galimybę || rasti kaip, rasti būdą: Norėdamas nesunktai rastum galimybę (rastum kaip, rastum būdą) padėti;

susidaryti (atsirasti) galimybei || susidaryti, atsirasti sąlygoms, progai; būti įmanoma: Pagaliau susidarė galimybė (susidarė, atsirado sąlygos, proga; buvo įmanoma) išvažiuoti atostogų.

Vart.: Visas galimybes sunku numatyti. Mat. galimybių teorija.

galimumas – kartais geriau galėjimas: Nepaprastai džiugino galimumas (= galėjimas; tai, kad galima) sugrįžti į tėvynę;

būti galimumui – geriau būti galima, įmanoma: Nėra galimumo (= Negalima, neįmanoma) suminėti visų ligų. Yra dar šioks toks galimumas (= Dar šiaip taip galima) išsikapstyti iš tos bėdos;

būti įvairiems (visokiems) galimumams – geriau būti įvairiai, visaip galima: Apsukriam įvairūs galimumai (= įvairiai, visaip galima) iškilti. Yra visokių galimumų (= Visaip galima) išsisuksi;

leisti galimumui – geriau būti galima: Kiek leis galimumas (= Kiek bus galima), atsižvelgsime;

rasti galimumą – geriau rasti progą, galėti, pasistengti: Kas nori, randa galimumą (= randa progą, gali) atsidėkoti. Kaip nors rask galimumą (= pasistenk) perduoti tą žinią.

galingas – nevart. r. „didelis, smarkus, puikus, storas, stambus“: Ant akmenų galingas (= storas) sluoksnis pelenų. Šeštadienį buvo galingi (= puikūs, smarkūs) šokiai.

galininkas – nevart: 1. neapibrėžtam (konkrečiam ar abstrakčiam) objektui reikšti – kai norima pasakyti ne visumą, o tik tam tikrą objekto dalį: Iškilmingas mitingas. Mergaitės įteikia gėles (= gėlių) vyriausybės vadovams. Juk ir mes patys darome klaidas (= klaidų). Geologai rado silicio gabaliukus (= gabaliukų), žmogaus rankų apdorotus (= apdorotų). Mokslas duoda apie jį žinias (= žinių). Prašom vieną kavą (= puodelį, kavos, vieną kavos). Plg. vart. 1;

2. objektui po neiginio: Jį domina, ar antikvarinis skyrius negavo kokį nors retą leidinį (= kokio nors reto leidinio). Neatpažįstu savo gimtąjį miestelį (= gimtojo miestelio);

3. tiesioginiam objektui su veiksmažodžiais atstovauti: Jie atstovavo mūsų šalį (= šaliai); teisėjauti: Rungtynes (= Rungtynėms) teisėjavo patyręs arbitras; balsuoti: Prašom balsuoti darbotvarkę (= už darbotvarkę); sekti: Reikia sekti gerus pavyzdžius (= gerais pavyzdžiais);

kilm. || gal., kai linksnį stipriau valdo ne neigiamasis veiksmažodis, o prie jo prišlijusi teigiamoji bendratis: Niekuomet neatsisako parašyti straipsnio ar eilėraščio (straipsnį ar eilėraštį);

4. tikslui arba siekimui reikšti: Išvažiavo vežti šieną (= šieno). Jį nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (= leidybinio darbo). Tą patį rudenį jis vyksta laikyti stojamuosius egzaminus (= stojamųjų egzaminų);

geriau nevart. draugės santykiams su veiksmažodinės kilmės būdvardžiais nešinas, vedinas: Atėjo vaiką vedinas (= vaiku vedinas, vesdamasis vaiką, su vaiku). Žr. nešinas, vedinas.

Vart.: 1. objektui po teigiamų veiksmažodžių: Jis vikriai kinko arklį, pusto dalgį. Piemenys visą naktį laikė arklius supančiotus (dvejybinis galininkas:  Ei broli, broli, broleli mano, kam šovei volungėlę? Apsidairiusi metė į rugius milžtuvę);

gal. || kilm.: a) kai objekto apibrėžtumas ar neapibrėžtumas specialiai neakcentuojamas: Sakėsi arbatėlę (arbatėlės) gėręs. Turėk, žmonel, protą (proto). Atiduos žmonės, juk kiekvienas sąžinę (sąžinės) turi; b) kai objektinė reikšmė turi tikslo, siekimo atspalvį: Jis nusitvėrė dalgį (dalgio). Tokie galvočiai geriau darbą (darbo) nusitvertų;

gal. || vard. su imperatyvinės reikšmės dalelytėmis še, te: Še pieno lašą (lašas). Te tau du kepaliukus (du kepaliukai) duonos; su beasmeniais veiksmažodžiais skauda, maudžia, peršti, niežti ir kt.: Skauda galvą (galva), maudžia širdį (širdis), peršti rankas (rankos), niežti pakaušį (pakaušis) ir pan.;

2. laikui reikšti: Sugrįšiu tiktai antradienį. Vasarą tai vis rūgštynė, uoga ar grybas. Dieną kaulus nešioja, naktį žiopso. Ištisą mėnesį lijo. Kiaurus metus sirgau.

gal. || per su gal.: Visą žiemų (Per visą žiemą) miegojo;

gal. || per su gal. || įnag.: Amžius (Per amžius, amžiais) pasakos žmonės apie neramią ir nelaimingą tų metų vasarą;

gal. || įnag.: a) laiko momentui: Tą patį akimirksnį (Tuo pačiu akimirksniu) atidarė duris. Tą momentą (Tuo momentu) sudrebėjo žemė; b) laiko trukmei: Ištisas valandas (Ištisomis valandomis) stebėjau, kaip sumanus meistras triūsia prie sudėtingos mašinos;

gal. || viet. || įnag.: Ir akmuo darbymetį (darbymetyje, darbymečiu) kruta. Jis tik vidurnaktį (vidurnaktyje, vidurnakčiu) sugrįžo;

gal. || viet.: Šilta, kaip pas mus rugpjūtį (rugpjūtyje):

3. dažnumui reikšti: Kiekvieną rytą ėjau į mokyklą;

gal. || vard.: Kas vasarą (vasara) jis ganė gyvulius. Aš tave lankysiu kas vakarėlį (vakarėlis).

galioje (būti, pasilikti) n. vert. – galioti, turėti galią: Tas įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja, tebeturi galią). Rajono teismo sprendimas ir toliau pasilieka galioje (= galioja). Žr. vietininkas.

galiorka n. svet., žarg. – paskutinės, užpakalinės kėdžių eilės (teatre), galuvietė, galas; galerija: Ne viską girdėjau galiorkoj (= gale, galuvietėje, paskutinėje eilėje) sėdėdamas.

galka n. svet. – 1. kukulis; 2. lazdos bumbulas.

galutinas – geriau galutinis, bet priev. galutinai. Žr. -inas.

galvoti – kartais geriau: 1. manyti, tarti(s): Aš galvoju (= manau), kad tu nesunkiai išlaikysi šį egzaminą. Ligonis galvojo (= tarėsi) greit pasveiksiąs. Lietuvos magnatai galvojo (= manė), kad nusilpusi šalis gali tapti jiems lengvu grobiu. 

2. ketinti, norėti, rengtis kuo būti: O kuo tu galvoji būti (= ketini, rengiesi būti)? Negalvoju (= Neketinu, nesirengiu) su tamsta ginčytis;

3. tikėti(s), viltis: Jie galvoja (= tiki), kad vienas tik galingasis kunigaikštis yra visų jų valdovas. Kaip pirmininkas galvojo (= tikėjo, vylėsi) išsisukti, niekam nepasakė.

Vart. galuoti || mąstyti: Alkanam ir pilvas padeda galvoti (mąstyti). Ką blaivus galvoja (mąsto), tą girtas išpasakoja.

gamyba – kartais geriau: 1. gavyba: Padidėjo šiemet mėsos, pieno, kiaušinių gamyba (= gavyba; daugiau gaunama pieno, mėsos, kiaušinių);

2. darbas: Ji pasiryžo mokytis, neatsitraukdama nuo gamybos (= darbo);

gamyba || gaminimas: Reikia kovoti su naminės gamyba (= gaminimu).

Vart.: Moterų vaidmuo gamyboje vis didėja.

duonos gamykla – duonos kepykla.

remonto gamykla – remonto įmonė.

naftos perdirbimo gamykla – naftos perdirbimo įmonė.

Vart.: Šiemet atsargintų dalių pagaminta daugiau negu pernai. Gaminama daugiau liaudies vartojamų prekių.

gaspadorius n. svet. – šeimininkas, ūkininkas, viršininkas, galva: Ar gaspadorius (= šeimininkas, galva) namie? Tai mūsų įmonės gaspadorius (= viršininkas, šeimininkas, galva). Prastas iš jo buvo gaspadorius (= ūkininkas) – stogai kiauri, pro pamatus vėjai švilpavo.

gausėti kuo n. vert. – gausėti ko: Rašytojų sąjunga gausėja nariais (= Rašytojų sąjungoje gausėja narių). Kaunas gausėja daugiaaukščiais namais (= Kaune gausėja daugiaaukščių namų). Žr. įnagininkas.

gausus – kartais geriau gausa, gausybė, daug, daugybė ko: Parduotuvėje yra gausios prekės (= gausu, gausybė, daug, daugybė prekių). Reikia atsižvelgti į gausius skundus (= gausybę, daugybę skundų);

(dėti) gausias pastangas – labai stengtis, dėti daug pastangų, dėti dideles pastangas: Motina dėjo gausias pastangas (= labai stengėsi, dėjo daug pastangų), auklėdama sūnų;

gausus kuo – gausu ko: Kraštas gausus miškais (= Krašte gausu miškų). Žr. įnagininkas.

Vart. gausus || didelis: Šiemet išaugo gausus (didelis) derlius.

gautis – nevart. savaimine rezultatine r.: Nieko nepadarysi, kad gavosi (= gautas) toks rezultatas (gavome, gavote, gavo tokį rezultatą; buvo, išėjo toks rezultatas). Dirbau, stengiausi, o negerai gavosi (= išėjo). Gaunasi (= Susidaro) įspūdis, kad ne jiems visa tai sakoma. Štai kaip kartais gyvenime gaunasi (= atsitinka, pasitaiko, pasidaro, išeina). Po to gali gautis pankreatitas (= galima susirgti pankreatitu). Gavosi geri rezultatai (= Gauta gerų rezultatų). Gaunasi (= Gaunama) kažkas panašu į stiprų ekstraktą. Gavosi (= Buvo gauta, išėjo) tapatybė. Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Buvo labai sunykęs, bet jau po trupučiuką gaunasi (t. y. atsigauna).

gavimas – nevart. r.: 1. „ėmimas“: Už papildomos sumos iš klientų gavimą (= ėmimą) vedėjui pareikštas papeikimas;

2. „tiekimas“: Nutarta prašyti Vyriausybę paspartinti reikalingų medžiagų gavimą (= tiekimą).

Vart.: Mes net neįsivaizdavome, koks sudėtingas yra naftos gavimo procesas.

gazifikuoti – geriau dujofikuoti.

gazo suvirintojas n. dirbt. – suvirintojas dujomis.

gazuoti hibr., žarg. – labai greitai važiuoti, eiti, spausti.

geradėjas n. vert. – geradarys.

geradėjystė hibr. – geradarybė, geras darbas.

gera pienu – pieninga, daug duodanti pieno: Šita karvė gera pienu (= pieninga, duodanti daug pieno).

geras rytas, gerą rytą, dieną, vakarą (pasisveikinimas) – geriau labą rytą, dieną, vakarą || labas rytas, diena, vakaras.

gerbūvis n. dirbt. – 1. gerovė: Kasmet kyla žmonių gerbūvis (= gerovė). Jiems nerūpi šalies materialinis gerbūvis (= materialinė gerovė);

2. (namų) aplinka: Daug lėšų skiriama ne tik pačiai statybai, bet ir gerbūviui (= aplinkai) tvarkyti. Gerbūvio (= Aplinkos) tvarkymas vis dar atsilieka.

gi dll. – nevart. jungt. „o“ r.: Gyventojai tik raiti susisiekė vienas su kitu, gi (= o) malūną ar miestą pasiekti bandė tik didelio reikalo spiriami. Iki šiol kalbėjau apie alkoholio kenksmingumą kiekvienam žmogui, gi (= o) dabar – apie jo pavojingumą tautai.

Vart. pabrėžiamąja r.: 1. su įvardžiais, prieveiksmiais, dalelytėmis: Kas gi tau sakė? Kurgi tu taip skubiniesi? Kaipgi tau ne gėda į akis meluoti?! Argi tu nematai?!

2. su daiktavardžiais, būdvardžiais ir kt. žodžiais: Ak, Ir nuostabus gi tas jūsų vaikas! Kvaile gi tu, kvaile! – reikėjo gi namo parnešti;

giedorius hibr. – kai kur geriau giedotojas, giesmininkas.

giliai – kartais geriau didžiai, labai, neapsakomai, nepaprastai, tvirtai: Vadas buvo giliai sužavėtas muzikos (= didžiai, neapsakomai, nepaprastai, labai susižavėjęs muzika). Dabar operos teatras atnaujino šį giliai (= labai, didžiai) realistinį spektaklį.

Vart.: Giliai įdubusios akys. Giliai perpjoviau, aštrus buvo peilis. Mūsų šulinio vanduo skanus, mat giliai yra. Nubraukdama nuo akių plaukus, giliai atsikvėpdavo.

gilus – kartais geriau: 1. didelis, didis, stiprus: Ūkininkai su giliu (= dideliu) dėkingumu palydi gastroliuojančią trupę. Ją palikome prislėgtą gilaus (= didelio, didžio) liūdesio. Kalbėjo su giliu (= didžiu) pasipiktinimu (labai pasipiktinęs);

2. nuoširdus: Reiškiame gilią (= nuoširdžią) užuojautą.

Vart.: Vietomis Nemunas yra labai gilus, Daugų ežeras didelis ir gilus. Juo vaga gilesnė, juo javai geresni. Tais metais buvo labai gili žiema.

gimimo – nevart. r. „gimęs“: Išlaikau 1981 metų gimimo (= 1981 m. gimusią) dukterį. Į armiją buvo imami 1985 metų gimimo (= gimę 1985 m.) vaikinai.

Vart.: Nuo pat gimimo nesu tokios malonės patyrusi. Labai trumpas tarpas nuo gimimo iki mirties.

daiktavardžių giminė – nevart. vyr. g. formos moterų profesijoms, titulams, laipsniams reikšti: architektas (= architektė) Nainytė, sekretorius (= sekretorė) Valienė, inspektorius (= inspektorė) Lašienė, direktorius (= direktorė) Mačernienė, advokatas (= advokatė) Jonaitytė, profesorius (= profesorė) Dilienė.

Vart.: 1. kanceliarijos raštuose, kur po teksto pasirašoma ir pažymima pasirašiusio asmens pareigos: J. Žemaitienė (mokyklos direktorius). Mokyklos direktorius – V. Rutkutė. Mokslo dalies vedėjas – T. Černiauskienė;

2. reiškiant oficialiai mokslo laipsnius: Neseniai ji apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją. Filosofijos mokslų kandidato disertaciją gins O. D.;

būdvardžių ir dalyvių bevardė giminė – 1. nevart. vyr. g. galininkas bevardės g. reikšme: Jis žiūri į nematomą (= nematoma) ir girdi negirdimą (= negirdima). Poetas vis labiau ir tvirčiau savo lyrikoje liedina politišką ir asmenišką, visuomenišką ir intymų, objektyvų ir subjektyvų (= tai, kas politiška ir asmeniška, visuomeniška ir intymu, objektyvu ir subjektyvu);

2. vyr. g. įnagininkas: Tačiau mūsų darbe tenkintis pasiektu (= tuo, kas pasiekta) negalima. Remdamasis virš išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta), įsakau veikti;

oficialiai kalbant geriau derinti: Moterys jau buvo pabaigę (= pabaigusios) darbą;

vyr g. kilmininkas || bev. g. forma: Tikėjausi gero (gera), o išėjo visai kitaip. Susirinkusiųjų veiduose pastebimas laukimas kažko šventiško (šventiška). Aš nepastebėjau nieko ypatingo (ypatinga). Ir nieko keisto (keista), kad tau atneša nelauktą telegramą. Ten sužinojome daug naujo (nauja). Vaikai stropiai mokosi, nors ką blogo (bloga) dar padaro. Na, dar ką nors linksmo (linksma) parašykite iš Danuko Dunduliuko gyvenimo;

bev. g. || prieveiksmis: Man čia gera (gerai). Daug žinok, o maža (mažai) kalbėk. Šiemet gyvulių daug, o šieno maža (mažai).

Vart. tik bev. g. forma: 1. tariniu: Garuojančioj eketėj lig dugno šalta ir tyra. Kas saldu, tai gardu. Viskas jų šeimoje buvo darnu, gražu, tvarkinga;

2. veiksniu: Gera eina toli, o bloga – dar toliau;

3. vienanariuose sakiniuose: Šalta. Tylu. Tik sniegas girgžda po vienišo keleivio kojomis. Vietos ten dar mažiau, oro visiškai šykštu. Trošku. Tamsu. Nyku;

skaitvardžių giminė – nevart. vyr g. forma mėnesio dienai žymėti {sakant datas). Diena yra mot. g., tad ir skaitvardis turi būti mot. g.: Rugsėjo pirmo (= pirmąją) gatves puošia vaikai ir gėlės. Sutartis galioja iki dvidešimt pirmo gruodžio (= iki gruodžio dvidešimt pirmos dienos). Plg. kilmininkas nevart. 3.

gimtasis – nevart. r. „savas, artimas, mielas, brangus“: Prie gimtojo (= brangaus, savojo) fabriko vartų pasodino ąžuolą. Jis mylėjo ir puoselėjo gimtąją (= savąja) literatūrą.

gimti pas ką n. vert. – gimti kam: Pas šeimininką (= Šeimininkui) gimė sūnus. Ir gimė pas jį (= jam) išganinga idėja. Žr. pas.

ginkluoti – kartais geriau rūpinti, tiekti: Žemės ūkis ginkluojamas nauja technika (= Žemės ūkiui tiekiama nauja technika, žemės ūkis aprūpinamas nauja technika).

Vart.: Ginklavo tuos, kurie turėjo išvykti į frontą.

gintis prieš stichiją n. vert. – gintis nuo stichijos. Žr. prieš.

girtis su kuo – geriau girtis kuo: Ko tu giriesi su tuo (= tuo) darbu?! Žr. su.

glaustais terminais n. vert. – greitai, per trumpą laiką: Pasižadame įpareigojimus įvykdyti glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką). Žr. terminai.

glušas n. svet. – 1. kvailas, kurčias; 2. duslintuvas.

gojus svet. – geriau giraitė, alkas: Iš tolo matyti ežerų akys, apsuptos žalių gojų (= giraičių).

golas n. svet. – įvartis.

golfai n. svet. – sportinės kojinės, blauzdinės.

grafka, grafkė n. svet. – žiogelis.

greituminis n. dirbt. – greitasis: Mūsų fabrike veikia greituminiai (= greitieji) liftai (greitlifčiai). Šituo geležinkeliu važinėja greituminiai (= greitieji) traukiniai. Nutiesta daug greituminių (= greitojo eismo) magistralių. Žr. -inis.

greta su kuo – geriau greta ko, pro ką: Kamuolys praskrieja greta su vartų virpstu (= pro vartų virpstą). Sėdėjo greta su juo (= greta jo). Žr. su.

Vart.: Aš jau nespėsiu su juo greta eiti.

grielka n. svet. – šildyklė, termoforas.

grietininis sviestas n. vert. – sviestas.

griežtai – geriau nevart. r. „labai, grynai, tiksliai“: Jų visų ten griežtai (= labai) ribotos išgalės. Čia griežtai (= grynai) žemyninis klimatas. Dienos ilgumas keičiasi griežtai (= labai) dėsningai. Bokštas bus pastatytas griežtai (= tiksliai) numatytoje vietoje.

Vart.: Kritikavo griežtai, bet teisingai. Siūlau griežtai nubausti.

griūti – nevart. r. „irti“: Tokiomis sąlygomis audiniai griūva (= yra) labai greitai;

geriau žlugti: Sugriuvo (= Sužlugo) visos viltys, visi planai.

Vart.: Griuvo medis ir sulaužė koją. Vyrai, bėkim – dangus griūva! Ant vargšo visos bėdos griūva.

griuvimas – nevart. r. „irimas“: Mes ėmėmės šio darbo, norėdami nustatyti audinio griuvimo (= irimo) pobūdį. Kamščius sudaro ląstelių ir bakterijų griuvimo (= irimo) produktai;

geriau nevart. r. „žlugimas“: Romos imperijos griuvimas (= žlugimas).

Vart.: Baisus yra kalnų griuvimas.

grubus – geriau nevart. r. „didelis, stambus“: Tik tada, kai žmogus padaro grubią (= didelę, stambią) klaidą, jis tampa bendros kritikos objektu;

2. „šiurkštus“, kalbant apie žmogaus būdą, elgesį: Jis buvo grubus (= šiurkštus) žmogus. Grubus (= Šiurkštus) charakteris pasireiškia santykiuose su valdiniais.

Vart.: Pašalo, ir kelias pasidarė grubus (gruoblėtas). Grubios (Šiurkščios) rankos.

gruzas n. svet. – krovinys, sunkumas, našta, krūvis, svoris, sunkenybė.

gvintas n. svet. – sriegis, srygis.

gvintuoti n. svet. – sriegti.