|
Fonetinio nagrinėjimo tvarka
Žodžiu
Skaitome
[br'ė́š't'i]
brė́žti
du
skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;
kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž,
žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;
žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:
b
skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;
r
skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;
ė
ilgasis balsis,
žymimas raide ė;
š
duslusis
priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti - brėžė);
t
duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;
i
trumpasis balsis, žymimas raide i.
Raštu
brė́žti
2 skiem. (brė́ž-ti),
6 g., 6 r.;
b'/b
sk. prieb., m.;
r'/r
sk. prieb., m.;
ė/ė
ilg. b.;
š'/ž
d. prieb., m. (brėžia);
t'/t
d. prieb., m.;
i/i
tr. b.
Rašome ž, nes brėžia, brėžė.
Fonetiškai nagrinėjame garsus, o ne raides (raides aptariame tik
nagrinėdami rašybą).
Minkštumo ženklas nelaikomas garsu ir jis nenagrinėjamas (jis
tiktai suminkština prieš einantį priebalsį: šių [š'ū]).
Fonetikos atžvilgiu nėra nosinių balsių (yra tik jų ženklai
nosinės raidės!).
Suduslėjusius priebalsius laikome dusliaisiais, o suskardėjusius
skardžiaisiais: dirbti [d'irp't'i], nešdavo
[n'eždavo].
Netariami garsai nenagrinėjami: užsuko [usuko],
iššoko [išoko], užžėlė [už'ėl'ė].
Dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai neskaidomi: jaunuoliai
[jaunuol'ei], laimingam [laim'ingam].
Nelietuviškos kilmės žodžiuose esti ir dvibalsių oi (boikotas),
ou (klounas), eu (Europa),
kuriuos tariame, girdime ir rašome.
Lietuviškuose žodžiuose kartais irgi tariame ir girdime eu,
bet niekuomet nerašome: jau (jeu), sakiau (sak'eu),
džiaugsmas (dž'euksmas).
Gali pasitaikyti neįprastų mišriųjų dvigarsių: gėlėms,
žvyrduobė, kol, sūrmaišis,
tortas.
 |
