Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Fonetinė priebalsių rašyba

 

1. Priebalsiai, einantys prieš balsius ir dvigarsius, rašomi taip, kaip girdime juos tariant: deda, teta, bėga, kepa, linko, lingavo; kaimas, laukas, pirmas, birbė, beržas, gentis, kentė.

2. Iš klausos rašomi priebalsiai, einantys prieš l, m, n, r, v, j: klausė, glaudė, kaklas, kmynas, gnybė, knyga, brido, prekė, audra, antras, sviro, šventė, žvengė, bjaurus, pjauti. Prieš l, m, n, r einantys priebalsiai iš klausos rašomi net ir tada, kai giminiški žodžiai rašomi su kita priebalse: mėšlas (plg. mėžė), drumzlė (plg. drumste).

3. Prieš kitus priebalsius (išskyrus l, m, n, r, v, j) einantys priebalsiai iš klausos rašomi ten, kur jų kilmę sunku susekti: status, spaudė, aukštas, ankštas, daiktas, anksti, varškė, lazda.

Pastaba. Šiais atvejais keli iš eilės einantys priebalsiai būna arba visi duslieji, arba visi skardieji: status, auksas, rykštė ir lazda, vabzdys, kregždė, šiugžda. Tačiau prieš dusliuosius priebalsius gali būti mišrieji dvigarsiai su l, m, n, r: kartis, šaltas, limpa, ankstas, pirštas, linksta.

4. Nesusekamos kilmės žodžiuose iš klausos rašomi prieš c, dž einantys pučiamieji priebalsiai š, ž: nuščiuvo, beždžionė. Prie jų galima pridėti sunkiai susekamos kilmės žodžius: barščiai (baršteliai), išvirkščias (išvirkštiems), bergždžias (bergždiems).

Išimtys. Žodyje įsčios ir priesagoje -sčias prieš č iš tradicijos rašoma s, nors tokios rašybos nerodo nei tarimas, nei kilmė: gulsčias (gul + sčias), klūpsčias (klūp + sčias).

5. Prieš balsius einantys priebalsiai t, d ir c, dž rašomi iš klausos, nors to paties žodžio formose ar giminiškuose žodžiuose jie ir kaitaliojasi tarpusavyje: pati – pačios, verčiau – vertei, kartus – karčiai; gaidys – gaidžiai, audžiu – audi, valdžia – valdiškas.

Pastaba. Šaknies galo minkštieji priebalsiai t, d, atsidūrę prieš balsius a, o, u (ir jais prasidedančius dvibalsius), tariant virsta c, dž.  Priebalsiai t, d su č, dž kaitaliojasi kaitant žodį arba sudarant naujus žodžius: gaidys – gaidžio – gaidžiui – gaidį, siaučiu – siauti – siaučia, katė – kačiukas, valanda – valandžiukė, piktas – pikčiurna, klydo – klaidžiojo.

Prieš e, e, i atsidūrę č, dž tariant virsta t, d: svečias – svetelis, pradžia – pradinis. Tačiau ištekėjusių moterų pavardėse prieš priesagą -ienė išlieka c, dž: Balčius – Balčienė, Stankevičius – Stankevičienė, Radžius – Radžienė.

Nelietuviškos kilmės žodžiuose minkštieji priebalsiai t, d gali būti ir prieš balsį u (jų minkštumą rodo minkštumo ženklas i): etiudas, diurometras (prietaisas medžiagų kietumui nustatyti).