|
Emocinė
leksika
Žodžiai, kurie
perteikia ne tik sąvoką, bet ir žadina vienokius ar kitokius
jausmus, nuotaiką gėrėjimąsi, pritarimą, gailestį
piktinimąsi ir kita, yra emocinė leksika. Jos galime
skirti kelias grupes. Šiai leksikai priklauso žodžiai,
išreiškiantys emocines žmogaus gyvenimo sferas, pavyzdžiui,
reiškiant menkinimą bei niekinimą, kalbama: Pataikūnė!
pataikūnė! tinginė! pajuodėlė!..
Vestuvinėje liaudies
dainoje, geraširdiškai ironizuojant bei pašiepiant, vartojami
neigiamą subjektyvų vertinimą išreiškiantys sudurtiniai
būdvardžiai retadančiai, didžianosiai ir kt.:
Būtų nieko svoteliai,
Kad ne retadančiai.
Būtų nieko svoteliai,
Kad nedidžianosiai.
Būtų nieko
svoteliai,
Kad ne didžiapilviai.
Kitoniškas emocijas
perteiks mažybinių arba maloninių priesagų vediniai:
Ar žiba žiburėliai,
Ar dega liktorėliai,
Oi,
ar laukia mūsų motutė
Iš kelio parvažiuojant.
Šiame liaudies dainos
posme daiktavardžius emocingus daro priesagos -ėlis, -ulė.
Jeigu pasakytume be jų (žiburiai, liktoriai, motina),
to emocinio atspalvio nebeliktų.
Taigi minėtais atvejais
žodžio atspalvis priklauso nuo jo darybos.
Žodis tampa emocingas, kai
vartojamas perkeltine reikšme, pavyzdžiui, Žemaitės kūryboje:
Taigi taigi
kaipgis, to dar betrūko... niekas dar čia negirdėjo tavo
gerklės! Nežinai gultis prisisprogęs, ne zvaidq kelti!
Je je, kaip tau, kad niekas daugiau nerūpi, tik gulėti ir
kirmėti per dienas naktis! lengvesniu jau balsu
ginčijosi tėvas. Tau, berods, niekas nerūpi už mano galvos...
išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti. Dar tokią plikę
parvedei už ponią ant mano žemės.
Arba: Petronėlė naujai
pasityrė turinti dangiškas akis ir aukso kasas, kokių nėra
pasaulyje.
Labai įvairias emocijas
reiškiame jaustukais:
Karštas, kvapą užimąs
garas tirštu, pilku debesiu stovėjo pirtyje. Buvo girdėti
dūsavimas, stenėjimas, šluotų čaižėjimas, indų bildesys ir
saldaus pasitenkinimo balsai:
A, ta ta ta!
Ū tiu tiu tiu!
Eu, koks bjaurus
kruvinas!
Tam tikri emocinės
leksikos atvejai yra eufemizmai ir vulgarizmai. Pavyzdžiui, M.
Valančiaus ,,Meškininkų čigonas pasakoja: Per amžių ne kartą
atsitiko svetimas klėtis, jaujas ir kūtes aplankyti, bet
niekuomet tokios nelaimės neprityrėm kaip dabar. Čia
veiksmažodžiu aplankyti pakeistas apvogti.
Žemaitės apsakyme ,,Petras Kurmelis skaitome: Langeliai
seni, maži; tie patys apkerpėję, muselių numarginti: matyti,
niekados nešluostomi. Veiksmažodis numarginti
vartojamas vietoj apdergti.
Žodžiai, vartojami,
norint pasakyti švelniau, yra eufemizmai.
Jų
priešingybė yra šiurkštūs, storžieviški žodžiai!
vulgarizmai.
Bardamas ,,nevalyvuosius
būrus, K. Donelaitis sušunka:
Snargliau! eik pirma
mokinkis kakalį šildyt...
Eik, žioply! tu, juk
kasmets dėl ėdesių skundies.
 |
