e
ir ia
rašymas
1. Balsė e rašoma linksniuojamųjų
žodžių galūnėse, jei vardininko galūnė yra -ė:
a) ė linksniuotės daiktavardžių galūnėse:
žole, žoles, žolei (nes žolė);
b) ė linksniuotės (moteriškosios giminės)
būdvardžių galūnėse: medine, medines,
medinei (nes medinė).
Šių žodžių galininko galūnėje rašoma raidė ę:
žolę, medinę.
2. Veiksmažodžių, kurių būtojo kartinio laiko
trečiasis asmuo baigiasi ė, to laiko vienaskaitos antrojo
asmens galūnė yra -ei: audė
audei, kėlė kėlei, skalbė skalbei, o pirmojo asmens
- iau: audžiau, kėliau, skalbiau.
e taip pat rašoma
visų nuosakų bei laikų daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens
formų gale: sukame, sukome, sukdavome, suksime,
suktume, sukime ...
3. Lietuviškų žodžių šaknyse rašoma tik balsė
e: metai, medis, teta,
senas, geras, šeši, nešti, vesti. (Su ia rašomi tik
kai kurie nelietuviškos kilmės žodžiai.) Nelietuviškos kilmės
žodžiuose su e rašoma dvibalsė eu:
eufemizmas, leukocitai, Europa.
4. Balsė e rašoma lietuviškose
priesagose:
a) prieš kurias išlieka minkštieji priebalsiai
t, d:
-elis (piršt-elis, žod-elis),
-esnis (balt-esnis, sald-esnis),
-esys (liūd-esys),
-ena (žand-ena),
-eklė (gelt-eklė),
-ekšnis (šalt-ekšnis);
b) kurių rašybos negalima patikrinti:
-etas (vienetas, šešetas),
-eri (penkeri),
-eji (dveji),
-sena (eisena),
-mena (trupmena).
5. Balsė e rašoma visur kitur, kur
rašybos negalima patikrinti:
a) įvardžių mane, tave, save galūnėse (šių
įvardžių kilmininko galūnėse rašoma raidė ę: manęs,
tavęs, savęs);
b) dviskiemenių galūnių pabaigoje, būtent:
vietininko galūnėse: kelyje, pievoje, žolėje, turguje,
laukuose, pievose, žolėse, baltame, baltoje, ir
veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnėse:
dirbame, dirbate;
c) nekaitomuose žodžiuose:
ne, nes, bet, beje, bene, dviese, kadaise,
savaime, drauge; palei, kolei, šiolei, dėlei.
6. Linksniuojamųjų žodžių galūnėse ia
rašoma, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi balsio e
(tai yra visų linksniuojamųjų žodžių galūnėse, išskyrus tuos
atvejus, kurie nurodyti prie e rašymo pirmo punkto):
kelias, keliai, dalia, dalias, šaliai,
vaisiaus, staliai; žalias, žaliam, lygiam, žalia, žaliai,
lygias; geriausias, geriausia, geriausiam; mediniam, mediniame,
mediniai; geresniam, geresniame, geresniais; kuriam, kuriais,
kurias; keturiais, keturias.
Su ia rašoma ir dukteriai, dukteria,
nes su vardininko galūne -ė čia kaitaliojasi ne šių
linksnių galūnės -iai, -ia, o prieš r esantis
balsis e: dukt-ė, dukt-er-iai.
7. Veiksmažodžių galūnėse ia rašoma:
a) esamojo laiko trečiojo asmens gale:
kelia, skalbia, verčia, audžia;
b) būtojo kartinio laiko ir tariamosios nuosakos
vienaskaitos pirmojo asmens gale rašoma -iau:
kėliau, skalbiau, verčiau, audžiau; kelčiau,
ausčiau.
Pagal esamojo laiko trečiąjį asmenį rašomos iš jo
sudarytos formos: daugiskaitos pirmasis ir antrasis asmuo:
skalbia-me, skalbia-te, dalyviai: skalbia-ntis,
skalbia-nti, skalbia-mas, skalbia-ma, padalyviai:
skal-bia-nt, verčia-nt. Pagal esamąjį laiką su ia
rašomi ir būsimojo laiko dalyviai:
skalbsiantis, skalbsianti, skalbsiančio, skalbsiančios.
8. Lietuviškų žodžių šaknyje rašoma iau
(ne eu): šiaudas, kriaušė,
šiaurė, kiauras, džiaugtis, liautis. Su ia rašomi kai
kurie nelietuviškos kilmės žodžiai:
aliarmas, girlianda, pliažas, Aliaska.
9. Priesagose ia rašoma:
a) lietuviškose priesagose, prieš kurias
minkštieji priebalsiai t, d virsta c, dž:
-iausias (balč-iausias, saldž-iausias),
-iauti, -iauja, -iavo (posėdž-iauti),
-iava (baudž-iava);
pagal -iava rašoma ir -liava (rink-liava);
pagal šią taisyklę būdvardinių prieveiksmių gale
rašoma -iai (soč-iai, saldž-iai);
b) tarptautinėse nepatikrinamose priesagose:
-iacija: transliacija, cirkuliacija;
-iantas: spekuliantas, simuliantas;
-iatorius: izoliatorius,
ventiliatorius;
-iaras, -iarus, -iarija:
kapiliaras, populiarus, kanceliarija.
10. Prieveiksmių gale ia rašoma, jei
greta to prieveiksmio yra daiktavardžio forma su ia arba
kitas prieveiksmis su io:
nakčia, šalia, slapčia (plg.
slapčiomis), vogčia (plg. vogčiomis), tyčia
(plg. tyčiomis).
11. ia rašoma tarp sudurtinių žodžių
dėmenų: angliakasys, dalgiakotis,
piliakalnis, rugiagėlė, saldžiarūgštis.
Su ia rašomi ir sudurtiniai dešimčių nuo
keturiasdešimt iki devyniasdešimt pavadinimai.
|