Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

e, ė

 

efektingas – r. „veiksmingas, paveikus“ geriau efektyvus: Vaistai buvo nepakankamai efektingi (= efektyvūs). Rezervatai – efektinga (= efektyvi) gamtos apsaugos priemonė.

Vart. r. „darantis įspūdį“: Efektingas disko metimas, efektingas šuolis. Šis cirko triukas labai efektingas. Pasakojimų jis norėjo padaryti efektingesnį.

efektyvinis – geriau efektyvus: Šios efektyvinės (= efektyvios, naudingos) priemonės duos gerų rezultatų. Žr. -yvinis.

eibė – nevart. r. „aibė, daugybė“: Vaikinas turėjo eibę (= aibę, daugybę) draugų.

Vart.: Karvės rugiuose pridarė eibių (t. y. žalos, nuostolių).

-eika – baleika (= vonelė), batareika (= 1. baterijukė, elementas žibintuvėliui; 2. žibintuvėlis), lineika (=1. liniuotė; 2. rikiuotė, išsirikiavimas).

Vart. nusakant veiksmo atlikėjus: lindeika, mušeika, prašeika, puošeika.

eilė, visa eilė – geriau keletas, keliolika, grupė, dalis, nemaža, daug, daugelis, daugybė, galybė, gausybė, aibė: Atlikome eilę (= keletą, keliolika, keliasdešimt, nemaža, daug, daugybę) bandymų. Visa eilė (= Daug, daugelis, grupė, nemažas būrys) darbuotojų gavo padėkos raštus. Eilėje mokyklų (= Kai kuriose, kuriose ne kuriose mokyklose, vienoje kitoje mokykloje) mokinių rašiniai pervertinami. Sportininkams numatyta ir eilė specialių apdovanojimų (= ir specialių apdovanojimų; daug, nemaža specialių apdovanojimų).

Vart.: Prie kasos susidarė eilė. Priėjo eilė tau važiuoti. Dėk dar vieną eilę šiaudų. Išsirikiavo eilė naujų namų (viena linija). Grūstis išardė visą eilę;

eilėje atvejų n. vert. – dažnai, neretai: Eilėje atvejų (= Dažnai, kai kuriais atvejais, neretai) dėl nelaimingų atsitikimų kalti pėstieji. Žr. vietininkas;

paskutinėje eilėje – nevart. r. „paskiausiai, vėliausiai, pačioje pabaigoje“: Šį klausimą svarstysime paskutinėje eilėje (= paskiausiai, vėliausiai, pačioje pabaigoje). Žr. vietininkas.

Vart.: Paskutinėje eilėje sėdintiems prastai girdėti;

pirmoje eilėje – nevart. r. „pirmiausia“: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia, visų pirma) pavalgykim. Žr. vietininkas.

Vart.: Teatre sėdėjau pirmoje eilėje.

einamasis mėnuo (ar kitas laiko vienetas) – geriau tas (šitas) mėnuo: Abonentinis mokestis už telefoną priimamas iki einamojo mėnesio 20 d. (= Telefono abonentinis mokestis kiekvieną mėnesį turi būti sumokamas iki (to mėnesio) 20 d.). Tai reikia padaryti einamaisiais (= šiais, tais, tais pačiais) metais.

einantis mėnuo vert. – geriau šis mėnuo: Duomenis reikia pateikti iki einančio (= šio, šito) mėnesio 25 d.

eiti – nevart. r.: 1. „būti įmanoma, pajėgiama“: Ar eina (= Ar įmanoma, galima) peršokt per upelį? Niekaip neina (= neįmanoma, nepavyksta) uždaryt durų;

2. „remtis“: Eidamas (= Remdamasis) įstatymu, teismas paskyrė aukščiausią bausmę. Einant įstatymu (= Remiantis įstatymu, pagal įstatymą, šiuo įstatymu) tokios baudos skirti negalima. Einant sutarties penktuoju straipsniu (= Pagal penktąjį sutarties straipsnį) už medžiagas moka užsakovas;

geriau konkretesni veiksmažodžiai: Teismas ėjo prie () uždarų durų (= buvo uždaras, vyko ne viešai). Visą rytą ėjo lietus (= pylė, dulkė ... lietus; lijo). (Bet: Šonu eina lietus, debesis.) Kalba eina (= Kalbama, kalbame) apie aplaidumą. Eina! (= Gerai! Sutinku!). Galva eina aplink (= Galva sukasi, neišneša; Nieko nepajėgiu suprasti, nesusigaudau, nežinau, ką daryti);

eiti kam (tikslo r.) – eiti ko, į ką: Žadu netrukus eiti atostogoms (= atostogų, atostogauti). Komandos eina poilsiui (= poilsio, ilsėtis). Fermos vedėjas buvo išėjęs pietums (= pietų, pietauti). Žr. naudininkas.

Vart.: Žmogus eina keliu. Kada eisi atostogų (atostogauti)? Laikas už vyro eiti (tekėti). Tas traukinys eina (važiuoja) dvi valandas. Dienos greit eina (bėga). Garsas eina (sklinda) dideliu greičiu. Jis eina mokslus (mokosi).

-ėjas – nevart. vadinti: 1. įrankiams, prietaisams, mašinoms: jungėjas, įjungėjas, išjungėjas, perjungėjas (= jungiklis), pakrovėjas (= krautuvas), autopakrovėjas (= autokrautuvas), kabelio klojėjas (= klotuvas), mobiliojo telefono pakrovėjas (= įkroviklis);

2. medžiagoms, su kuriomis atliekamas veiksmas: skiedėjas (= skiediklis), dėmių išėmėjas (= valiklis, ėmiklis).

Vart. nusakyti asmenims: 1. pagal jų nuolat atliekamą veiksmą, profesiją: pardavėjas, siuvėjas, teisėjas;

2. pagal atsitiktinai, ne visą laiką atliekamą veiksmą: kasėjas, klausėjas, radėjas.

Priesaga -ėjas dažnai sinonimiška su priesaga -ikas, tik ši žymi veikėją, nuolat atliekantį veiksmą, plg. nešėjas ir nešikas, skundėjas ir skundikas, šėrėjas ir šėrikas, vežėjas ir vežikas. Yra daiktavardžių, kurie vart. tik su priesaga -ėjas: pardavėjas, siuvėjas, švietėjas, teisėjas arba tik su priesaga -ikas: bėgikas, ėdikas, liejikas, žudikas.

eksperimentalinis – geriau eksperimentinis. Žr. -alinis.

eksperimentiniai priev. – eksperimentiškai, eksperimentų būdu, eksperimentais. Žr. -iniai.

električka n. svet. – elektrinis traukinys, elektrukas.

elektro- – su lietuviškais savarankiškais žodžiais sudurtinio žodžio paprastai nesudaro: elektroįrengimai (= elektros įrenginiai), elektroprekės (= elektros prekės), elektrosmūgis (= elektros smūgis), elektrosuvirintojas (= suvirintojas elektrikas, suvirintojas elektra), elektrošaltkalvis (= šaltkalvis elektrikas), elektroimlumas (= elektros imlumas). Žr. sudurtiniai žodžiai.

Vart. kaip pirmasis sudurtinių žodžių dėmuo, jeigu antrasis dėmuo lietuvių k. savarankiškai nevartojamas: elektroforezė, elektrolitas, elektrovežis...; jeigu antrasis dėmuo taip pat yra tarptautinės kilmės ir vart. dažniausiai mokslo sąvokoms žymėti: elektrodinamika, elektromagnetas, elektrotechnika...; jeigu antrasis dėmuo yra lietuviškas, bet kirčiuojamas jungiamasis baisis o: elektrosauga, elektrovara...

elektrovežys n. dirbt. – elektrovežis.

elementarinis spec. – kitur geriau elementarus: Tai elementarinės (= elementarios, paprasčiausios) elgesio taisyklės. Elementarinės (= Elementariosios) dalelės. Žr. -arinis.

Vart.: Elementarinė chemija. Elementarinė matematika.

-elka n. svet. – bobelka (= bobšė, bobpalaikė, boba), mergelka (= mergiūkštė, mergiotė, mergšė), trobelka (= trobiūkštė, trobelšė), vištelka (= vištpalaikė), žydelka (= žydė). Žr. -ka.

-ensas – geometrijos terminams tik -entas: tangensas (= tangentas), kotangensas (= kotangentas), plg. agentas, abiturientas.

epileptinis – geriau epilepsinis, plg. epilepsija.

-erėja n. svet. – -erija: baterėja (= baterija), galerėja (= galerija), loterėja (= loterija).

esant moksl., kanc. – kitur vietoj esant su naudininku geriau: 1. kitas padalyvis: Esant reikalui (= Prireikus) galėsi išeiti. Esant lietui (= Lyjant, lietingu oru) derlių doroti sunku;

2. kitas padalyvis su priklausomais žodžiais: Esant klausos sutrikimams (= Sutrikus klausai), reikia kreiptis į gydytoją. Esant oro atšilimui (= Orui atšilus, dėl atšilimo), karkvabalių atsiranda daugiau;

3. būdo įnagininkas: Esant šioms sąlygoms (= Šiomis sąlygomis) darbo niekas nesiims. Esant tokiam atvejui (= Tokiu atveju) sėklos nesudygsta.

Vart. lygia greta su laiko vietininkais, su šalutiniais laiko arba sąlygos aplinkybių sakiniais: Esant slidžiam keliui (Kai kelias slidus; Jei(gu) kelias slidus), vairuotojai turi būti atsargesni. Esant dideliam slėgimui (Kai slėgimas didelis; Jei(gu) slėgimas didelis), plastmasė gerai užpildo formą. Esant aukštai temperatūrai (Aukštoje temperatūroje; Kai temperatūra aukšta), metalai lydosi. Esant giedrai (Giedroje; Kai giedra), ant ražienų pilna voratinklių.

esmėje – nevart. prieveiksmiu: Esmėje (= esmės, tiesą sakant,) jis geras berniukas. Kinas savo esmėje (= iš esmės, savo esme, pagal savo esmę) yra sintetinis menas. Tie dalykai esmėje (= iš esmės, iš tiesų, iš tikrųjų) yra skirtingi. Žr. vietininkas.

Vart.: Gerumas glūdi pačioje žmogaus esmėje.

esminiai priev. – iš esmės, savo esme, iš tiesų, iš tikrųjų, visai: Sąlygos šiandien esminiai (= iš esmės, visai, visiškai) pasikeitusios. Tiedu kūriniai esminiai (= iš esmės, iš tiesų, iš tikrųjų, savo esme) panašūs. Žr. -iniai.

esminis – geriau nevart. r.: 1. „didelis, nemažas“: Esminių (= Didelių, didesnių, svarbių) naujienų neturiu;

2. „gausus“: Esminiai (= Gausūs) krituliai nenumatomi (Daug nelis, nesnigs).

etažerka n. svet. – etažerė, knyginė. Žr. -ka.