|
Dviskiemeniai daiktavardžiai
Pirmoji kirčiuotė.
Pirmosios (1)
kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė ir jie
visuose linksniuose turi pastovų kirtį, pvz.:
|
Vienaskaita |
|
V. |
tltas |
brólis |
lepa |
dróbė |
tóšis |
|
K |
tlto |
brólio |
lepos |
dróbės |
tóšies |
|
N. |
tltui |
bróliui |
lepai |
dróbei |
tóšiai |
|
G. |
tltą |
brólį |
lepą |
dróbę |
tóšį |
|
Įn. |
tltu |
bróliu |
lepa |
dróbe |
tóšimi |
|
Vt. |
tlte |
brólyje |
lepoje |
dróbėje |
tóšyje |
|
Š. |
tlte |
bróli |
lepa |
dróbe |
tóšie |
|
Daugiskaita |
|
V. |
tltai |
bróliai |
lepos |
dróbės |
tóšys |
|
K. |
tltų |
brólių |
lepų |
dróbių |
tóšių |
|
N. |
tltams |
bróliams |
lepoms |
dróbėms |
tóšims |
|
G. |
tltus |
brólius |
lepas |
dróbes |
tóšis |
|
Įn. |
tltais |
bróliais |
lepomis |
dróbėmis |
tóšimis |
|
Vt. |
tltuose |
bróliuose |
lepose |
dróbėse |
tóšyse |
|
Š. |
tltai |
bróliai |
lepos |
dróbės |
tóšys |
|
V. |
Vlnia |
Vérkiai |
|
K |
Vlnios |
Vérkių |
|
N. |
Vlniai |
Vérkiams |
|
G. |
Vlnią |
Vérkius |
|
Įn. |
Vlnia |
Vérkiais |
|
Vt. |
Vlnioje |
Vérkiuose |
|
Š. |
Vlnia |
Vérkiai |
Šie pirmosios (1) kirčiuotės žodžiai dažnai kirčiuojami
netaisyklingai: láiptas,
spéigas,
žslai,
klitis,
litis,
ršis,
sváinis,
-ė, šsnis,
ýda,
núoma,
próga,
sela,
srúoga,
kelė,
téisė,
váišės
ir kt.
Antroji kirčiuotė.
Antrosios (2) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis
tvirtagalė arba trumpoji, jų kirtis daugiskaitos naudininke
visada yra šaknyje, o daugiskaitos galininke galūnėje. Jie
kirčiuojami taip:
|
Vienaskaita |
|
V. |
rãštas |
pelis |
rankà |
ùpė |
tugus |
vasius |
|
K. |
rãšto |
pelio |
rañkos |
ùpės |
tugaus |
vasiaus |
|
N. |
rãštui |
peliui |
rañkai |
ùpei |
tugui |
vasiui |
|
G. |
rãštą |
pelį |
rañką |
ùpę |
tugų |
vasių |
|
Įn. |
raštù |
peiliù |
rankà |
upè |
tugumi |
vasiumi |
|
Vt. |
raštè |
pelyje |
rañkoje |
ùpėje |
tuguje |
vasiuje |
|
Š. |
rãšte |
peli |
rañka |
ùpe |
tugau |
vasiau |
|
Daugiskaita |
|
V. |
rãštai
|
peliai |
rañkos |
ùpės |
tugūs |
vasiai |
|
K |
rãštų |
pelių |
rañkų |
ùpių |
tugų |
vasių |
|
N. |
rãštams |
peliams |
rañkoms |
ùpėms |
tugums |
vasiams |
|
G. |
raštùs |
peiliùs |
rankàs |
upès |
turgùs |
vaisiùs |
|
Įn. |
rãštais |
peliais |
rañkomis |
ùpėmis |
tugumis |
vasiais |
|
Vt. |
rãštuose |
peliuose |
rañkose |
ùpėse |
tuguose |
vasiuose |
|
Š. |
rãštai |
peliai |
rañkos |
ùpės |
tugūs |
vasiai |
|
V. |
Trãkai |
Daũgai |
Skuõdas |
Sinas |
Vaniai |
Žãsliai |
Nidà |
|
K |
Trãkų |
Daũgų |
Skuõdo |
Sino |
Vanių |
Žãslių |
Ndos |
|
N. |
Trãkams |
Daũgams |
Skuõdui |
Sinui |
Vaniams |
Žãsliams |
Ndai |
|
G. |
Trakùs |
Daugùs |
Skuõdą |
Siną |
Varniùs |
Žasliùs |
Ndą |
|
Įn. |
Trãkais |
Daũgais |
Skuodù |
Simnù |
Vaniais |
Žãsliais |
Nidà |
|
Vt. |
Trãkuose |
Daũguose |
Skuodè |
Simnè |
Vaniuose |
Žãsliuose |
Ndoje |
|
Š. |
Trãkai |
Daũgai |
Skuõde |
Sine |
Vaniai |
Žãsliai |
Nda |
Šie antrosios (2) kirčiuotės
žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: akis,
sklstis,
kopà,
kruopà,
Kaldos,
Kčios,
kvortà,
liaukà,
mėtà,
morkà,
radė,
vekė,
skačius
ir kt.
Trečioji kirčiuotė.
Trečiosios (3)
kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių šaknis tvirtapradė, o
kirtis nepastovus. Jų kirtis daugiskaitos naudininke visada yra
galūnėje, o daugiskaitos galininke šaknyje. Štai kaip tas
kirtis šokinėja:
|
Vienaskaita |
|
V. |
kálnas |
arklýs |
galvà |
aikšt |
širds |
sūnùs |
|
K. |
kálno |
árklio |
galvõs |
aikšts |
širdiẽs |
sūnaũs |
|
N. |
kálnui |
árkliui |
gálvai |
áikštei |
šrdžiai |
snui |
|
G. |
kálną |
árklį |
gálvą |
áikštę |
šrdį |
snų |
|
Įn. |
kálnu |
árkliu |
gálva |
áikšte |
širdim |
sūnum |
|
Vt. |
kalnè |
arklyjè |
galvojè |
aikštėjè |
širdyjè |
sūnujè |
|
Š. |
kálne |
arklỹ |
gálva |
áikšte |
širdiẽ |
sūnaũ |
|
Daugiskaita |
|
V. |
kalna |
arklia |
gálvos |
áikštės |
šrdys |
snūs |
|
K |
kaln |
arkli |
galv |
aikšči |
širdži |
sūn |
|
N. |
kalnáms |
arkliáms |
galvóms |
aikštms |
širdms |
sūnùms |
|
G. |
kálnus |
árklius |
gálvas |
áikštes |
šrdis |
snus |
|
Įn. |
kalnas |
arklias |
galvoms |
aikštėms |
širdims |
sūnums |
|
Vt. |
kalnuosè |
arkliuosè |
galvosè |
aikštėsè |
širdysè |
sūnuosè |
|
Š. |
kalna |
arklia |
gálvos |
áikštės |
šrdys |
snūs |
|
V. |
Telšia |
|
K |
Telši |
|
N. |
Telšiáms |
|
G. |
Télšius |
|
Įn. |
Telšias |
|
Vt. |
Telšiuosè |
|
Š. |
Telšia |
Šie trečiosios (3) kirčiuotės
žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai:
árklas,
dáigas,
kárdas,
šálmas,
šárvas,
irštvà,
pėdà,
skiedrà,
žarnà,
žmonà,
aikšt
ir kt.
Ketvirtoji kirčiuotė.
Ketvirtosios (4) kirčiuotės dviskiemenių daiktavardžių
šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus. Jų kirtis
daugiskaitos naudininke ir galininke visada yra galūnėje.
|
Vienaskaita |
|
V. |
nãmas |
genỹs |
dainà |
eil |
aks |
viršùs |
|
K. |
nãmo
|
gẽnio |
dainõs |
eils |
akiẽs |
viršaũs |
|
N. |
nãmui |
gẽniui |
danai |
elei |
ãkiai |
višui |
|
G. |
nãmą |
gẽnį |
daną |
elę |
ãkį |
višų |
|
Įn. |
namù |
geniù |
dainà |
eilè |
akim |
viršum |
|
Vt. |
namè |
genyjè |
dainojè |
eilėjè |
akyjè |
viršujè |
|
Š. |
nãme |
genỹ |
dana |
ele |
akiẽ |
viršaũ |
|
Daugiskaita |
|
V. |
nama |
genia |
danos |
elės |
ãkys |
višūs |
|
K |
nam |
geni |
dain |
eili |
aki |
virš |
|
N. |
namáms |
geniáms |
dainóms |
eilms |
akms |
viršùms |
|
G. |
namùs |
geniùs |
dainàs |
eilès |
aks |
viršùs |
|
Įn. |
namas |
genias |
dainoms |
eilėms |
akims |
viršums |
|
Vt. |
namuosè |
geniuosè |
dainosè |
eilėsè |
akysè |
viršuosè |
|
Š. |
nama |
genia |
danos |
elės |
ãkys |
višūs |
|
V. |
Rieš |
Gaid |
Kinta |
|
K |
Riešs |
Gaids |
Kint |
|
N. |
Riẽšei |
Gadei |
Kintáms |
|
G. |
Riẽšę |
Gadę |
Kintùs |
|
Įn. |
Riešè |
Gaidè |
Kintas |
|
Vt. |
Riešėjè |
Gaidėjè |
Kintuosè |
|
Š. |
Riẽše |
Gade |
Kinta |
Šie ketvirtosios (4) kirčiuotės
žodžiai dažnai kirčiuojami netaisyklingai: vapas,
puotà,
sijà,
svočià, stabdỹs, dail, sklend, taur, vert, kulkšns,
ketùs
ir kt.
 |
