Dūriniai
Dūriniai, kitaip sudurtiniai žodžiai, yra
sudaromi iš dviejų žodžių kamienų, kurie dažnai sutampa su
šaknimis, bet gali ir nesutapti, o buvusio antrojo žodžio, jeigu
jis daiktavardis, galūnė pakinta, pvz.: kiemo sargas
kiemsargis, gele žinis
kelias geležinkelis, šieno pjūtis
šienapjūtė.
Kamienai
suduriami arba be jungiamojo balsio (kiemsargis,
geležinkelis, žemsiurbė), arba su jungiamuoju balsiu
(šienapjūtė, darbotvarkė, šaligatvis).
Sudarant bei vartojant dūrinius, būna keblumų ir
net klaidų.
Sovietmečiu labai plito vadinamieji sudurtiniai
sutrauktiniai žodžiai. Tai žodžiai, kuriems sudaryti imama pirmo
ar net kelių žodžių pradžia ir dažniausiai antras visas žodis,
pavyzdžiui, medsesuo vietoj medicinos sesuo
(dabar oficialiai slaugytoja) pagal rusų
kalbos žodį medsestra. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir
patogus, ekonomiškas darybos būdas, bet lietuvių kalbai jis
svetimas. Lietuviai nuo seno dūriniams sudaryti ima ne žodžio
pradžią, o pirmo žodžio kamieną: iš kelionės maišas
daro kelionmaišis, ne kelmaišis;
iš gyvenamoji vieta daro gyvenvietė,
ne gyvvietė. Taigi sudurtiniai
sutrauktiniai žodžiai, plitę verčiant padėmeniui arba kitus
darant pagal išsiverstųjų analogiją, lietuvių kalbai nebūdingi
ir nevartotini.
Dabar nebepasitaiko ilgų, sunkių ištarti ir
suprasti daugiašaknių sudurtinių sutrauktinių žodžių, kokių daug
buvo sovietmečiu, pvz.: Vyrlietžemūktiekimas (=
Vyriausioji Lietuvos žemės ūkio tiekimo valdyba),
Lietkoopsąjunga (= Lietuvos vartotojų kooperatyvų
sąjunga) ir pan. Šnekamojoje kalboje
plito, kartais ir į raštus skverbėsi grynai rusiški sudurtiniai
sutrauktiniai žodžiai su pridėtomis lietuviškomis galūnėmis, o
jų ir paskutinis dėmuo dažnai būdavo pačioje rusų kalboje
sutrumpintas, pvz.: hidrostrojus (=
hidroelektrinės statybos ir montavimo valdyba),
gorkomas (= partijos miesto komitetas)
ir pan. Iš tokių dar kartais pavartojamas univermagas,
kurį rusai pasidarė iš universal'nyj magazin (=
universalinė arba universalioji parduotuvė).
Tarp aplietuvintų sudurtinių sutrauktinių dūrinių
dar neišnyko dūriniai, sudaryti iš pirmo žodžio pradžios ir kito
viso žodžio. Vis dėlto ir vietoj tokio dūrinio vartotinas dviejų
žodžių junginys: medpunktas (= medicinos
punktas), vetpunktas (=
veterinarijos punktas), sanšvietimas (=
sanitarinis švietimas), proforientavimas
(= profesinis orientavimas),
genplanas (= generalinis planas),
genrangovas (= generalinis rangovas),
agrochemtarnyba (= agrochemijos tarnyba),
politekonomija (= politinė ekonomija),
dietgydytojas (= gydytojas dietologas)
ir t. t. Gerai, kad vietoj redkolegija jau
paprastai renkamasi redaktorių kolegija, vietoj
profsąjunga profesinė sąjunga,
vietoj fizkultūra kūno kultūra.
Tačiau dar gana dažnai vartojami sudurtiniai
sutrauktiniai žodžiai, kurių pradžia spec- ir vyr-:
specskyrius (= specialusis skyrius),
specužduotis (= specialioji užduotis),
specdrabužiai (= specialieji arba
darbo drabužiai); vyrbuhalteris, -ė (=
vyriausiasis buhalteris, vyriausioji buhalterė),
vyrmokytojas, -a (= vyresnysis mokytojas,
vyresnioji mokytoja). Šitokie dūriniai ne tik
netaisyklingi, bet kartais ir neaiškūs. Išgirdus
vyrinžinierius, vyrtreneris, vyrredaktorius, negalima
suprasti, ar tai vyriausiasis, ar
vyresnysis inžinierius, treneris, redaktorius.
Neaiškumo nelieka, kai sakomi du žodžiai.
Dabar spaudoje sudurtinių sutrauktinių žodžių
pavartojama tik ironizuojant, prisimenant sovietmetį:
soclageris socialistinė stovykla, soclenktynės
socialistinės lenktynės, socrealizmas
socialistinis realizmas (vienintelis metodas, pagal kurį
tarybiniai rašytojai turėjo vaizduoti gyvenimą). Dalis tokių
žodžių liko kaip istorizmai ir neišvengiami kalbant apie tą
laikotarpį: komjaunimas (iš komunistinis
jaunimas), kolūkis (iš kolektyvinis ūkis,
bet iš tarybinis ūkis, jaučiant tokios darybos
svetimumą, nebuvo daroma tarūkis). Vienas kitas
toks labai prigijęs žodis yra įteisintas, pvz.:
santechnika, santechnikas.
Lietuvių kalbai yra svetimi rusų kalbos pavyzdžiu
daromi dūriniai (ypač būdvardžiai) su visa-, visur-, pusiau-:
visaapimantis, -i (= visa arba viską
apimantis, -i); visanugalintis, -i (= visa
arba viską nugalintis, -i); visuresantis,
-i (= visur esantis, -i);
pusiautiesioginis, -ė (= pusiau arba
nevisiškai tiesioginis, -ė); pusiaualiejinis, -ė
(=
pusiau aliejinis, -ė); pusiaurūkytas, -a (=
parūkytas, -a); pusiauapvalus, -i (=
pusiau apvalus, -i, bet geriau pusapvalis, -ė);
pusiaukorsetas (= puskorsetis),
pusiaugynėjas (= saugas).
Jeigu tarptautinis žodis vartojamas atskirai ir
kaitomas, pvz.: kinas (kino, kinui...), radijas
(radijo, radijui...), elektra (elektros,
elektrai...), tai vartotini žodžių junginiai, o ne
dūriniai: kino filmas (ne kinofilmas),
kino laboratorija (ne kinolaboratorija);
radijo stotis (ne radiostotis), radijo
centras (ne radiocentras), radijo laidos
(ne radiolaidos); elektros įrenginiai
(ne elektroįrenginiai), elektros šaltkalvis
arba tiksliau šaltkalvis elektrikas (ne
elektrošaltkalvis), suvirintojas elektra arba
suvirintojas elektrikas (ne elektrosuvirintojas);
išimtys nusistovėję mokslo terminai radiotechnika,
elektrotechnika, kurių abu dėmenys tarptautiniai. O jei
tarptautinis žodis yra nekaitomas ir lietuvių kalboje atskirai
nevartojamas, pvz.: foto, video, hidro, mikro, makro, tai
rašytina kartu: fotolaboratorija (ne foto
laboratorija), fotoalbumas (ne foto albumas),
fotopasakojimas (ne foto pasakojimas);
videofilmas (ne video filmas),
videoįrenginiai (ne video įrenginiai);
hidroįrenginys (ne hidro įrenginys);
mikrorajonas (ne mikro rajonas);
makropasaulis (ne makro pasaulis). Ne
autodalys, o geriau automobilių dalys, nes
vietoj auto turime automobilis.
Netinka darytis dūrinius iš dvižodžių ar
keliažodžių gyvenamųjų vietų arba darboviečių (įmonių, įstaigų)
pavadinimų. Sovietmečiu dažnai šitaip netinkamai buvo įvardijami
asmenys: naujavilnietis, -ė (= Naujosios Vilnios
gyventojas, -a), naujakmentetis, -ė (=
Naujosios Akmenės gyventojas, -a), kazlųrūdietis, -ė
ar net kazlūrūdietis, -ė (= Kazlų Rūdos
gyventojas, -a), asfaltbetonietis, -ė (=
asfalto ir betono gamyklos darbuotojas, -a).
Vietoj vaikų namų auklėtinis netinkamai
pavartodavo vaiknamietis.
Dūriniams netinka ir abstraktų priesaga -umas;
kur galima parenkame paprastesnį dūrinį be -umas,
pvz.: savitvardumas (= savitvarda),
kur negalima renkamės dviejų žodžių junginį, pvz.:
darbaimlumas (= darbo imlumas).
Apskritai sunkesnių arba gerokai verstinių dūrinių stengiamasi
atsisakyti, jei tik surandamas tinkamesnis pakaitas: antai
vietoj deltasparnis įsigalėjo skraidyklė,
vietoj duondėtė duoninė, vietoj puslaikis
kėlinys. Kartais geriau du žodžiai, pvz.:
finikpalmė (- finikinė palmė), aminkamparas
(- amino kamparas), o kur įmanoma
nebūtinas dūrinio dėmuo mestinas: bendrakomandinis, -ė (=
komandinis, -ė), bendrapasaulinis, -ė (=
pasaulinis, -ė; viso pasaulio).
Sudurtiniai būdvardžiai paprastai vartotini be
priesagų -inis, -iškas:
gaubtasėklinis
(- gaubtasėklis)
augalas, plačiaekraninis (- plačiaekranis)
filmas, daugiatautinė (- daugiatautė)
šalis, stambiafigūrinė (- stambiafigūrė, stambių
figūrų) kompozicija,
trifazinė (= trifazė)
srovė; lygiateisiškas, -a (- lygiateisis, -ė);
lygiavertiškas, -a (- lygiavertis, -ė);
bendražmogiškas, -a (-
žmogiškas, -a; bendras, -a žmonėms, žmonijai).
Gerėliau, tarmėse įprasčiau kasdienis, -ė;
šventadienis, -ė; šiemetis, -ė ar šiųmetis,
-ė; šiuolaikis, -ė, bet nelaikoma klaida
ir kasdieninis, -ė; šventadieninis, -ė; šiemetinis, -ė ar
šiųmetinis, -ė; šiuolaikinis, -ė.
Kaip sakyta, darant dūrinį paprastai pakinta
buvusio antrojo žodžio galūnė: vyriškajai giminei atsiranda
-is,
moteriškajai -ė. Šiai taisyklei turi paklusti ir
naujadarai bei tie dūriniai, kurių vienas arba abu dėmenys yra
tarptautiniai: bendraautorius (= bendraautoris),
lengvaatletas (= lengvaatletis),
pirmaatskyrininkas (= pirmaatskyrininkis),
asbestcementas (= asbestcementis),
ampervalanda (= ampervalandė),
kilovatvalanda (= kilovatvalandė),
vėjažuvis (= vėjažuvė). Išimtys kai
sudurtiniai žodžiai turi galūnę -a, pvz.: savivalda,
kraštotyra, vienaskaita, saulėgrąža, nes jų antrasis dėmuo
yra veiksmažodiškas. Jeigu tarptautinis dėmuo atstoja priešdėlį,
pvz., anti-, galūnė neturi kisti, taigi ne antikūnis,
kaip dažnai rašoma, o antikūnas, plg.
anticiklonas, antigenas.
Kartais šiokių tokių neaiškumų esti dėl
jungiamųjų balsių: ar jų reikia, kokie jie? Vieni dūriniai būna
be jungiamojo balsio, pvz.: juodbėris, vidpadis, žemkasė,
kiti - su jungiamuoju balsiu, ir šie balsiai yra labai įvairūs,
pvz.: savanoris, -ė; rugiagėlė, saulėkaita,
darbovietė, dailyraštis, akimirka, viršukalnė,
galvūgalis. Niekada nebūna tik jungiamojo balsio e
kur jį girdime, rašytina ia: rugiapjūtė (ne
rugepjūtė), šviesiaplaukis, -ė (ne
švieseplaukis, -ė). Yra dūrinių, kuriuos žodynai
leidžia vartoti ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, pvz.: pil(ia)kalnis,
šilk(a)medis; vien(a)kis,
-ė; septyn(ia)aukštis, -ė. Su
jungiamuoju balsiu paprastai vartoja aukštaičiai, ypač rytų; be
jungiamojo balsio labiau žemaičiai.
Suabejoję dėl žodžių darybos dalykų, pirmiausia
tikrinamės
Kalbos
praktikos patarimuose (1985), o nuodugniau
akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje (ypač pirmajame tome,
1965), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1997) arba
specialius darybos dalykus nagrinėjančiose knygose, Vinco
Urbučio Žodžių darybos teorija (1978), Prano Kniūkštos
Priesagos -inis būdvardžiai (1976) ir kitur.
|