Dialogas

Dviejų ar daugiau asmenų pokalbis vadinasi dialogas.

Merginos kartais šaukdavo kupriukui:

– Martynai, kada mane vesi?

– Kad jau turiu mergužėlę...

– Kokią, kokią? – klausdavo.

Kupriukas parodydavo į savo smuikelę ir, priglaudęs ją prie smakro, imdavo čirpinti. (P. Cvirka)

Dialoge ne kiekvienu atveju tiesioginei kalbai reikia autoriaus žodžių – kas kokius žodžius sako, matyti iš paties pokalbio. Dialoguose dažnai vartojami nepilnieji sakiniai, nes jų turinys ir taip aiškus iš kitų sakinių.

Kaip gera eiti ankstyvą pavasarį bundančiais laukais ir takais, kai yra kas tave supranta, kas tave myli! Joniukas – laimingiausias pasaulyje vaikas.

– O kaipgi, kurmiuk? Laiminga.

– Labai.

– Sakyk – labai labai labai...

– O kodėl? – klastingai, gudriai šypsodamas klausia jis ir jaučia, kad tą klastą, tą gudrumą niekas kitas, tik jis vienas sugaus.

                                                               (J. Mikelinskas)