Derinamieji ir nederinamieji pažyminiai

Pažyminiai yra skirstomi į derinamuosius ir nederinamuosius.

Pažyminiai, suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu, yra derinamieji. Jie reiškiami būdvardžiais, dalyviais, taip pat būdvardiškai vartojamais skaitvardžiais ir įvardžiais.

Blogi darbai akis bado.

Upėje suūkė besiartinantis garlaivis.

Danguje įsižiebė pirmosios žvaigždės.

Saulelė kaitina be jokio vėjelio.

Kaip matyti, pažyminiai blogi, besiartinantis, pirmosios, jokio yra tos pačios giminės ir to paties skaičiaus bei linksnio kaip ir jų pažymimieji žodžiai darbai, garlaivis, žvaigždės, vėjelio. Keičiant pažymimųjų žodžių linksnį ar skaičių, reikėtų atitinkamai keisti ir pažyminių linksnį ar skaičių: blogi darbai – blogų darbų; besiartinantis garlaivis – besiartinančio garlaivio; jokio vėjelio – joks vėjelis, jokiu vėjeliu...

Pažyminiai, nesuderinti su pažymimuoju žodžiu, yra nederinamieji. Jie reiškiami daiktavardžio ar įvardžio kilmininku, taip pat įnagininku, linksniais su prielinksniais, veiksmažodžio bendratimi.

Artėjo pavasario darbai.

Kokie darbai? – pavasario.

Šile dar labiau pakvipo pušelių sakais.

Kieno sakais? – pušelių.

Tie žodžiai tarsi iš mūsų širdžių išplėšti.

Kieno širdžių? – mūsų.

Žmogus tamsiai žalia uniformine kepure buvo girininkas.

Koks žmogus? – tamsiai žalia uniformine kepure.

Vaikinukas iš poilsio namų grojo akordeonu.

Koks vaikinukas? – iš poilsio namų.

Mes pajutome norą kurti.

Kokį norą? – kurti.

Keičiant pažymimojo žodžio linksnį, giminę ar skaičių, nederinamasis pažyminys lieka nepakitęs: pavasario darbai – pavasario darbų, pavasario darbams, pavasario darbus; mūsų širdys (širdžių, širdims...); žmogus (žmogaus, žmogui, žmogų...) tamsiai žalia uniformine kepure ir t. t.

Apie derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyrybą skaitykite.