|
Daugiaskiemeniai daiktavardžiai
Daugiaskiemeniai daiktavardžiai, kaip ir
dviskiemeniai, turi keturias kirčiuotes. Tos kirčiuotės taip pat
nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir galininko linksnius.
Pirmoji kirčiuotė.
Pirmosios (1) kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi
pastovų kirtį visuose linksniuose. Jei kirčiuotas yra
priešpaskutinis skiemuo, tai to skiemens priegaidė yra
tvirtapradė, pvz.:
pastógė,
atólas,
beržýnas,
pasaḱčia,
pasáulis.
Jei pastovų kirtį turi tolesnis nuo
galo skiemuo, tai tokie kirčiuoti skiemenys gali būti
tvirtapradžiai, tvirtagaliai arba trumpieji, pvz.:
pósakis,
pãsaka,
pãsakininkas,
grininkas.
Štai keletas šios kirčiuotės
išlinksniuotų žodžių:
|
Vienaskaita |
|
V. |
beržýnas |
pãsaka
|
pavãsaris |
liùdytojas |
|
K |
beržýno
|
pãsakos |
pavãsario
|
liùdytojo |
|
N. |
beržýnui |
pãsakai |
pavãsariui |
liùdytojui |
|
G. |
beržýną |
pãsaką |
pavãsarį |
liùdytoją |
|
Įn. |
beržýnu |
pãsaka |
pavãsariu |
liùdytoju |
|
Vt. |
beržýne |
pãsakoje |
pavãsaryje |
liùdytojuje |
|
Š. |
beržýne |
pãsaka |
pavãsari |
liùdytojau |
|
Daugiskaita |
|
V. |
beržýnai |
pãsakos |
pavãsariai |
liùdytojai |
|
K |
beržýnų |
pãsakų |
pavãsarių |
liùdytojų |
|
N. |
beržýnams |
pãsakoms |
pavãsariams |
liùdytojams |
|
G. |
beržýnus |
pãsakas |
pavãsarius |
liùdytojus |
|
Įn. |
beržýnais |
pãsakomis |
pavãsariais |
liùdytojais |
|
Vt. |
beržýnuose |
pãsakose |
pavãsariuose |
liùdytojuose |
|
Š. |
beržýnai |
pãsakos |
pavãsariai |
liùdytojai |
Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami ir šie
vietovardžiai:
Klapėda,
Pùntukas,
Kãpčiamiestis,
Laũkuva,
Lapėdžiai,
Léipalingis,
Žirmnai,
Justniškės,
Drùskininkai,
Žvėrýnas,
Sántariškės,
Pùmpėnai
ir kt.
Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami:
a) daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis
priesagomis:
-áitis,
-ė; -áitis,
-áitė:
gimináitis,
-ė; Petráitis,
Gedgaudáitė,
mergáitė,
giráitė;
bet:
aukštatis,
-ė, žematis,
-ė antrosios kirčiuotės;
- čia,
-čios:
pasakčia,
seserčia,
akčios;
bet:
kópėčios
(nekirčiuota priesaga);
-éiva:
rašéiva,
vadéiva;
- jas,-a:
siuvjas,
-a, kirtjas,
-a, vedjas,
-a;
- nas;
-nas,
-ė: brolnas,
Petrnas,
sesernas;
kupišknas,
-ė;
-enýbė:
brangenýbė,
garsenýbė,
retenýbė;
-ýba,
-ýbos:
daugýba,
mitýba,
valdýba,
dalýbos,
piršlýbos;
-ýbė:
gyvýbė,
grožýbė,
rūstýbė,
vienýbė;
-ena:
rugena,
avena,
naujena;
bet:
jáutiena
(nekirčiuota priesaga);
-enė:
dėdenė,
karalenė,
Juozenė;
bet:
bulviẽnė,
uogiẽnė,
kiaušiniẽnė
(valgiai) antrosios kirčiuotės;
-ýna:
lentýna,
šeimýna;
-ýnas:
beržýnas,
molýnas,
kaimýnas,
knygýnas;
-ýtis,
-ýtė:
brolýtis,
vištýtis,
Marýtė,
Petraitýtė;
-ójas:
sienójas,
šilójas,
uogienójas;
-ókšnis:
balókšnis,
krūmókšnis,
upókšnis;
-ónis,
-ė; -ónis:
ligónis,
-ė, veliónis,
-ė; Čiurliónis,
Janónis;
-óvė:
bendróvė,
daržóvė,
geróvė,
senóvė;
-(i)kštis,
-(i)kštė:
bernikštis,
Kairikštis,
mergikštė;
-umýnas:
gardumýnas,
margumýnas;
-úomenė:
bendrúomenė,
visúomenė;
b) daiktavardžiai su šiomis nekirčiuotomis
priesagomis:
-ana: li ẽkana,
kana;
-ėlis, -ė: iš rėlis,
-ė, nevỹkėlis,
-ė, numrėlis,
-ė
(žymi asmenis ir dažniausiai turi
menkinamąją reikšmę);
-ena: sni ẽgena,
dvsena,
stpena,
lùpena;
-estis: l kestis,
mókestis,
rpestis;
-iava: ba ũdžiava,
páiniava,
gãniava;
-imas: gyv ẽnimas,
kvėpãvimas,
pasididžiãvimas
(žodžiai, padaryti iš daugiaskiemenių
veiksmažodžių);
-ymas: m stymas,
rãšymas,
kapymas;
bet
báltymas
3a kirčiuotės;
-ininkas, -ė:
btininkas, -ė, da žininkas,
-ė, gasrininkas,
-ė, msininkas,
-ė, mókslininkas,
-ė, pãskaitininkas,
-ė, prmininkas,
-ė, višininkas,
-ė
(kiek daugiau nei pusė žodžių,
padarytų iš 3 ir 4 kirčiuotės daiktavardžių, kirčiuojami
priesagoje, pvz.: darbiniñkas,
-ė, kalbiniñkas,
-ė, valandiniñkas,
-ė);
-sena: e sena,
rašýsena,
vartósena;
-tojas, -a: m ókytojas,
-a, kalbtojas,
-a, rašýtojas,
-a;
bet
artójas
(kirčiuota priesaga);
c) daiktavardžiai su šiais kirčiuotais
priešdėliais:
añt-:
añtkapis,
añtraštė,
añtspaudas;
apý-:
apýaušris,
apýsaka,
apývarta;
ãt-:
ãtbalsis,
ãtilsis,
ãtkirtis;
atã-,
ató-:
atãskaita,
atãbradas,
atódūsis;
-:
kalnė,
rankis,
spūdis;
š-:
šgąstis,
škamša,
šlaidos,
šrūgos;
núo-:
núolaida,
núomonė,
núorašas;
pér-,
pe-:
pérgalė,
pérmaina,
pepetė;
pó-:
pódukra,
póilsis,
pókylis,
pósėdis;
pre-:
preangis,
prekabė,
premonė,
prevolė;
preš-:
prešgyna,
prešpiečiai,
preškambaris;
pró-:
próperša,
próšvaistė,
prótarpis;
s-,
sám-,
sán-:
smyšis,
smata,
srašas;
sámbūris,
sámplaika;
sánkryža,
sántykis,
sándėlis;
ùž-,
užúo-:
ùždarbis,
ùžeiga,
užúomazga,
užúojauta.
Antroji kirčiuotė.
Antrosios (2) kirčiuotės daugiaskiemenių daiktavardžių
priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis. Jų
kirtis daugiskaitos naudininke visada būna priešpaskutiniame
skiemenyje, o galininke galūnėje, pvz.:
|
Vienaskaita |
|
V. |
vaiknas |
balañdis |
mokyklà |
svetanė |
pavõjus |
|
K |
vaikno |
balañdžio |
mokỹklos |
svetanės |
pavõjaus |
|
N. |
vaiknui |
balañdžiui |
mokỹklai |
svetanei |
pavõjui |
|
G. |
vaikną |
balañdį |
mokỹklą |
svetanę |
pavõjų |
|
Įn. |
vaikinù |
balandžiù |
mokyklà |
svetainè |
pavõjumi |
|
Vt. |
vaikinè |
balañdyje |
mokỹkloje |
svetanėje |
pavõjuje |
|
Š. |
vaikne |
balañdi |
mokỹkla |
svetane |
pavõjau |
|
Daugiskaita |
|
V. |
vaiknai |
balañdžiai |
mokỹklos |
svetanės |
pavõjai |
|
K |
vaiknų |
balañdžių |
mokỹklų |
svetanių |
pavõjų |
|
N. |
vaiknamas |
balañdžiams |
mokỹkloms |
svetanėms |
pavõjams |
|
G. |
vaikinùs |
balandžiùs |
mokyklàs |
svetainès |
pavojùs |
|
Įn. |
vaiknais |
balañdžiais |
mokỹklomis |
svetanėmis |
pavõjais |
|
Vt. |
vaiknuose |
balañdžiuose |
mokỹklose |
svetanėse |
pavõjuose |
|
Š. |
vaiknai |
balañdžiai |
mokỹklos |
svetanės |
pavõjai |
Pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami
daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis:
-anis,
-anė:
riestanis,
saldanis,
mišranė;
-ãlius,
-ė: miegãlius,
-ė, snaudãlius,
-ė;
-atà:
visatà
(kilm.
visãtos),
sveikatà;
-ẽklis:
varvẽklis,
tarpẽklis,
žarstẽklis;
-ẽlis,
-ẽlė:
bernẽlis,
langẽlis,
skarẽlė,
pupẽlė;
-lis,
-lė:
bernužlis,
vadovlis,
mergužlė,
valandlė;
-sis:
puvsis,
džiūvsis,
griuvsiai,
pelsiai;
-iẽnė:
uogiẽnė,
kiaušiniẽnė,
vakariẽnė;
-iẽtis,
-ė: miestiẽtis,
-ė, užsieniẽtis,
-ė, valstiẽtis,
-ė;
-ijà:
bendrijà,
išeivijà,
žmonijà;
bet
perknija;
-kas,
-ė:
neškas,
-ė, plaukkas,
-ė, šventkas;
-yklà:
mokyklâ
(kilm.
mokỹklos),
knygrišyklà,
džiovyklà;
-ỹklė:
baidỹklė,
taisỹklė,
svarstỹklės;
-klis:
jungklis,
saugklis,
vardklis;
-mas:
vežmas,
nešmas,
pylmas
(veiksmo pavadinimai, padaryti iš
dviskiemenių veiksmažodžių); bet:
pýlimas
(sankasa),
grimas
(gėralas),
skýnimas
(iškirsta miško vieta),
skýrimas
(plaukų sklastymas),
kláusimas
pirmosios kirčiuotės;
-ỹnė:
kankỹnė,
puodỹnė,
žaidỹnės;
-ỹstė:
draugỹstė,
jaunỹstė,
kvailỹstė;
-õkas,
-ė: antrõkas,
-ė, vidutiniõkas,
-ė, naujõkas,
-ė;
-õklis,
-ė; -õklis,
-õklė:
klajõklis,
-ė; stūmõklis,
vijõklis,
medžiõklė;
-õnė:
abejõnė,
klajõnė,
svajõnė;
-õtis,
-õtė:
ąsõtis,
šakõtis,
mazgõtė;
-õvas,
-ė: ieškõvas,
-ė, žinõvas,
-ė, vadõvas,
-ė;
-tỹnės:
imtỹnės,
lenktỹnės,
peštỹnės;
-tùkas:
degtùkas,
klaustùkas,
pieštùkas;
-tùvas:
laistytùvas,
šaldytùvas;
bet:
dùrtuvas,
pjáutuvas,
šáutuvas
pirmosios kirčiuotės;
-tùvė:
dirbtùvė,
parduotùvė,
spaustùvė;
bet:
bertuv 3 ,
kultuv
3a (įrankių pavadinimai);
-ùkas,
-ùkė:
gulsčiùkas,
raudonùkė;
-ùmas:
aiškùmas,
baltùmas,
tolùmas;
bet:
skrtumas,
áugumas
(nekirčiuota priesaga) pirmosios
kirčiuotės;
-nas,
-ė; -nas:
bėgnas,
-ė, klajnas,
-ė; malnas;
bet
karalinas,
viršnė,
galnė
ir
Gailinas,
Baltrnas,
Laznai
(tikriniai vardai) pirmosios
kirčiuotės;
-uõklis,
-ė; -uõklė:
svyruõklis,
-ė, girtuõklis,
-ė; švytuõklė,
žibuõklė,
sūpuõklės;
-uõlis,
-ė; -uõlė:
drąsuõlis,
-ė, varguõlis,
-ė; snieguõlė;
-uõtis,
-uõtė:
lapuõtis,
šarvuõtis,
vaizduõtė;
-ùtis,
-ùtė:
blizgùtis,
margùtis,
pakalnùtė.
Trečioji kirčiuotė.
Šios kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi kirtį,
šokinėjantį iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar
tolesnį nuo galo skiemenį. Į kurį skiemenį nuo galo kirtis
nušoka ir kokią priegaidę turi tas skiemuo, parodo prie
kirčiuotės skaitmens 3 viršuje spausdinamos raidės ir
skaitmenys.
Trečiosios (3) kirčiuotės daugiaskiemeniai
daiktavardžiai, lygiai kaip dviskiemeniai, turi kirtį,
šokinėjantį iš galūnės į priešpaskutinį tvirtapradį skiemenį.
Šios grupės žodžių nedaug. Tokie yra tikriniai vardai
Veliuonà,
Kaišiadórys,
Anykščia
ir kt.
|
V. |
Varėnà |
Perlojà |
Anykščia |
Kaišiadórys |
|
K |
Varėnõs |
Perlojõs |
Anykšči |
Kaišiadori |
|
N. |
Varnai |
Perlójai |
Anykščiáms |
Kaišiadorms |
|
G. |
Varną |
Perlóją |
Anýkščius |
Kaišiadóris |
|
Įn. |
Varna |
Perlója |
Anykščias |
Kaišiadorims |
|
Vt. |
Varėnojè |
Perlojojè |
Anykščiuosè |
Kaišiadorysè |
|
Š. |
Varna |
Perlója |
Anykščia |
Kaišiadórys |
Ne vienas tikriausiai nustebs, kai sužinos, kad
jis netaisyklingai kirčiuoja miesto
Gargžda
vardo galininką: įpratom kirtį čia dėti
galūnėje, o turi būti pagal trečiąją kirčiuotę
Gárgždus.
Kaip
Kaišiadórys
linksniuojama ir kirčiuojama didelė
grupė vietovardžių su priesaga
-ónys:
Švenčiónys,
Marcinkónys,
Butrimónys,
Šimónys,
Dvarčiónys,
Gudžiónys,
Jurgeliónys,
Skiemónys,
Varniónys
ir kt.
Nuo jų skiriasi
Subártonys
(1),
taip pat I linksniuotės daiktavardžiai su
-óniai:
Kudóniai
(1), Gudóniai
(1)...
Kitų trečiosios kirčiuotės daugiaskiemenių žodžių
kirtis šokinėja iš galūnės į trečią nuo galo tvirtapradį,
tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį. Jei šios grupės žodžių
trečiasis kirčiuotas skiemuo tvirtapradis, kirčiuotė žymima 3a,
jei tvirtagalis arba trumpasis 3b. Dar kitų
trečiosios kirčiuotės daugiaskiemenių žodžių kirtis šokinėja iš
galūnės į ketvirtą, o kartais net į penktą arba šeštą nuo galo
tvirtapradį, tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį. Jei šios grupės
žodžių priegaidė yra tvirtapradė, tai kirčiuotė žymima 34a,
35a
(Ožkabalia,
Tiltagalia)
...
Jei šios grupės žodžių ketvirtas (penktas...)
kirčiuotas skiemuo tvirtagalis arba trumpasis, tai kirčiuotė
žymima 34b, 35b...
Skaičius prie a ar b rodo, į kurį skiemenį
nuo galo nušoka kirtis iš galūnės.
|
Vienaskaita |
|
|
3a |
34a |
|
V. |
dóbilas |
kosulỹs |
vėgėl |
perdirbinỹs |
|
K |
dóbilo |
kósulio |
vėgėls |
pérdirbinio
|
|
N. |
dóbilui |
kósuliui |
vgėlei |
pérdirbiniui |
|
G. |
dóbilą |
kósulį |
vgėlę |
pérdirbinį |
|
Įn. |
dóbilu |
kósuliu |
vgėle |
pérdirbiniu |
|
Vt. |
dobilè |
kosulyjè |
vėgėlėjè |
perdirbinyjè |
|
Š. |
dóbile |
kosulỹ |
vgėle |
perdirbinỹ |
|
Daugiskaita |
|
V. |
dobila |
kosulia |
vgėlės |
perdirbinia |
|
K |
dobil |
kosuli |
vėgėli |
perdirbini |
|
N. |
dobiláms |
kosuliáms |
vėgėlms |
perdirbiniáms |
|
G. |
dóbilus |
kósulius |
vgėles |
pérdirbinius |
|
Įn. |
dobilas |
kosulias |
vėgėlėms |
perdirbinias |
|
Vt. |
dobiluosè |
kosuliuosè |
vėgėlėsè |
perdirbiniuosè |
|
Š. |
dobila |
kosulia
|
vgėlės |
perdirbinia |
|
|
3a |
|
V. |
Jùrbarkas |
Lietuvà |
Širvintà 1 |
Šrvintos
2 |
Pandėlỹs |
|
K |
Jùrbarko |
Lietuvõs |
Širvintõs |
Širvint |
Pándėlio |
|
N. |
Jùrbarkui |
Letuvai |
Šrvintai |
Širvintóms |
Pándėliui |
|
G. |
Jùrbarką |
Letuvą |
Šrvintą |
Šrvintas |
Pándėlį |
|
Įn. |
Jùrbarku |
Letuva |
Šrvinta |
Širvintoms |
Pándėliu |
|
Vt. |
Jurbarkè |
Lietuvojè |
Širvintojè |
Širvintosè |
Pandėlyjè |
|
Š. |
Jùrbarke |
Letuva |
Šrvinta |
Šrvintos |
Pandėlỹ |
1 Šventosios intakas
2 Rajono centras
|
Vienaskaita |
|
|
3b |
34b |
|
V. |
kãtinas |
vyturỹs |
pamokà |
pasiuntinỹs |
|
K |
kãtino |
výturio |
pamokõs |
pãsiuntinio |
|
N. |
kãtinui |
výturiui |
pãmokai |
pãsiuntiniui |
|
G. |
kãtiną |
výturį |
påmoką |
pãsiuntinį |
|
Įn. |
kãtinu |
výturiu |
pãmoka |
pãsiuntiniu |
|
Vt. |
katinè |
vyturyjè |
pamokojè |
pasiuntinyjè |
|
Š. |
kãtine |
vyturỹ |
pãmoka |
pasiuntinỹ |
|
Daugiskaita |
|
V. |
katina |
vyturia |
pãmokos
|
pasiuntinia |
|
K |
katin |
vyturi |
pamok |
pasiuntini |
|
N. |
katináms |
vyturiáms |
pamokóms |
pasiuntiniáms |
|
G. |
kãtinus |
výturius |
pãmokas |
pãsiuntinius |
|
Įn. |
katinas |
vyturias |
pamokoms |
pasiuntinias |
|
Vt. |
katinuosè |
vyturiuosè |
pamokosè |
pasiuntiniuosè |
|
Š. |
katina |
vyturia |
pãmokos |
pasiuntinia |
|
|
3b |
|
V. |
Utenà |
Palangà |
Kretingà |
Taurag |
Kernav |
Pabrad |
Ukmerg |
Suderv
|
|
K |
Utenõs |
Palangõs |
Kretingõs |
Taurags |
Kernavs |
Pabrads |
Ukmergs |
Sudervs |
|
N. |
Ùtenai |
Pãlangai |
Krẽtingai |
Taũragei |
Kenavei |
Pãbradei |
Ùkmergei |
Sùdervei |
|
G. |
Ùteną |
Pãlangą |
Krẽtingą |
Taũragę |
Kenavę |
Pãbradę |
Ùkmergę |
Sùdervę |
|
Įn. |
Ùtena |
Pãlanga |
Krẽtinga |
Taũrage |
Kenave |
Pãbrade |
Ùkmerge |
Sùderve |
|
Vt. |
Utenojè |
Palangojè |
Kretingojè |
Tauragėjè |
Kernavėjè |
Pabradėjè |
Ukmergėjè |
Sudervėjè |
|
Š. |
Ùtena |
Pãlanga |
Krẽtinga |
Taũrage |
Kenave |
Pãbrade |
Ùkmerge |
Sùderve |
|
|
3b |
|
V. |
Žùvintas |
Ãlaušas |
Ceikinia |
Čedasa |
Zarasa |
Gadinas |
Čičirỹs |
|
K |
Žùvinto |
Ãlaušo |
Ceikini |
Čedas |
Zaras |
Gadino |
Ččirio |
|
N. |
Žùvintui |
Ãlaušui |
Ceikiniáms |
Čedasáms |
Zarasáms |
Gadinui |
Ččiriui |
|
G. |
Žùvintą |
Ãlaušą |
Cekinius |
Čẽdasus |
Zãrasus |
Gadiną |
Ččirį |
|
Įn. |
Žùvintu |
Ãlaušu |
Ceikinias |
Čedasas |
Zarasas |
Gadinu |
Ččiriu |
|
Vt. |
Žuvintè |
Alaušè |
Ceikiniuosè |
Čedasuosè |
Zarasuosè |
Gardinè |
Čičiryjè |
|
Š. |
Žùvinte |
Ãlauše |
Ceikinia |
Čedasa |
Zarasa |
Gadine |
Čičirỹ |
Trečiosios (34b) kirčiuotės su
trumpuoju ketvirtu skiemeniu pavyzdys gali būti
Panevėžỹs,
Tetervina,
Rudaminà,
piktadarỹs,
-ė, pktadario,
-s...
Kur kirtis šoka iš galūnės į penktą ar
šeštą nuo galo skiemenį, pavyzdžiais gali būti
pakomisijỹs,
pãkomisijo...,
Parudaminỹs
(35b)
ir
pageležinkel,
pãgeležinkelę...
(36b).
Pagal 3a, 3b ar 34a,
34b kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis
priesagomis:
-alas: p áistalas,
rebalas
3a;
baškalas,
tipalas
3b;
-ats:
ilgats,
vienats
3a;
bendrats,
kamšats
3b;
-ėl:
kirmėl,
siurbėl
3b;
-enà:
arklenà,
kiaunenà
3a;
kiškenà,
lapenà
3b;
-esỹs:
ėdesỹs,
ilgesỹs
paprastai visi 3b;
-inas: sti ninas,
gubinas,
žsinas
3b;
-inỹs;
-inỹs,
-ė: brėžinỹs,
leidinỹs,
traukinỹs
3a;
pirkinỹs
3b;
pasiuntinỹs,
-ė
34b;
-menà:
puošmenà,
staigmenà,
naũdmenos
3b; bet:
smùlkmena,
trùpmena
1;
-muõ:
dėmuõ,
sprogmuõ
3a;
žymuõ,
plaũkmenys
3b;
-ulas: bu bulas,
gniùžulas
3b;
-ulỹs:
gyvulỹs,
kosulỹs
3a;
spindulỹs,
šiurpulỹs
3b;
nuobodulỹs
34a;
-umà:
aukštumà,
tolumà
3a;
dykumà,
sausumà
3b;
įžulnumà
34a;
iškilumà
34b;
-urỹs:
sūkurỹs,
švyturỹs
3b.
Ketvirtoji kirčiuotė.
Ketvirtosios (4) kirčiuotės daugiaskiemenių
daiktavardžių kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį
tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį. Šios kirčiuotės daiktavardžių
turime nedaug ir tie patys, išskyrus vieną kitą retą žodį, yra
tikriniai, pvz.:
|
V. |
Alytùs |
Garliavà
|
Girulia |
|
K |
Alytaũs |
Garliavõs |
Giruli |
|
N. |
Alỹtui |
Garliãvai |
Giruliãms |
|
G. |
Alỹtų |
Garliãvą |
Giruliùs |
|
Įn. |
Alytum |
Garliavà |
Girulias |
|
Vt. |
Alytujè |
Garliavojè |
Giruliuosè |
|
Š. |
Alytaũ
|
Garliãva |
Girulia
|
 |
