Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių kirčiavimas

 

Vienų veikiamųjų esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas turi kirčiuotą galūne (nešs, neš, kalbs, kalb, suks, suk), kitų – kamieną (áugąs, áugą, drbąs, drbą, šaũkiąs, šaũkią). Galūnė kirčiuojama tų dalyvių, padarytų iš dviskiemenių veiksmažodžių, kurie esamajame laike, gavę kurį nors priešdėlį ap-, at-, į-, iš-, nu-..., išskyrus priešdėlį per-, atitraukia kirtį į tą priešdėlį, pvz.: nša, àtneša – nešs, neš; kaba, sùkalba – kalbs, kalb; sùka, nùsuka – suks, suk, o kamienas – tų, kurie esamajame laike, gavę kurį nors priešdėlį, kirčio neatitraukia, pvz.: áuga, užáuga – áugąs, áugą; drba, apdrba – drbąs, drbą. Tačiau dabartinėje bendrinėje kalboje vis labiau linkstama ir šiuos vardininkus kirčiuoti galūnėje, pvz.: augs, aug; dirbs, dirb.

Jei priešdėlinis veiksmažodis esamajame laike turi kirčiuotą priešdėlį, tai iš to veiksmažodžio padarytas dalyvis vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininke turi kirčiuotą galūnę, o moteriškosios – priešdėlį, pvz.: pàkalba – pakalbs, pakalb, bet: pàkalbanti, pàkalbančios. Kituose veikiamųjų dalyvių vyriškosios ir moteriškosios giminės linksniuose kirtis yra priešdėlyje.

 

Vienaskaita

V.

kalbs

kabanti

pakalbs

pàkalbanti

K

kabančio

kabančios

pàkalbančio

pàkalbančios

N.

kabančiam

kabančiai

pàkalbančiam

pàkalbančiai

G.

kabantį

kabančią

pàkalbantį

pàkalbančią

Įn.

kabančiu

kabančia

pàkalbančiu

pàkalbančia

Vt.

kabančiame

kabančioje

pàkalbančiame

pàkalbančioje

Š.

kalbs

kabanti

pakalbs

pàkalbanti

Daugiskaita

V.

kalb

kabančios

pakalb

pàkalbančios

K

kabančių

kabančių

pàkalbančių

pàkalbančių

N.

kabantiems

kabančioms

pàkalbantiems

pàkalbančioms

G.

kabančius

kabančias

pàkalbančius

pàkalbančias

Įn.

kabančiais

kabančiomis

pàkalbančiais

pàkalbančiomis

Vt.

kabančiuose

kabančiose

pàkalbančiuose

pàkalbančiose

Š.

kalb

kabančios

pakalb

pàkalbančios

 

Pastaba. Ilgosios vyriškosios giminės dalyvių formos (su -antis, arba -intis) kirčiuojamos taip pat kaip ir moteriškosios giminės, pvz.: kabantis, mýlintis (vns.), kabantys, mýlintys (dgs.) ir pàkalbantis, nemýlintis (vns.), pàkalbantys, nemýlintys (dgs.).

Veikiamieji būtojo kartinio laiko dalyviai išlaiko veiksmažodžio to paties laiko trečiojo asmens kirtį ir priegaidę, tik niekada neturi kirčio priešdėlyje, išskyrus priešdėlį per-, pvz.: nšė – nšęs, -usi, nšusio, -ios, nšusiam, -iai, nšusį, -ią, nšusiu, -ia, nšusiame, -ioje; nšę, -usios, nšusių, nšusiems, -ioms, nšusius, -ias, nšusiais, -iomis, nšusiuose, -iose; àtnešė – atnšęs, -usi, atnšusią, -ios... (visais atvejais – pastovus kirtis).

Veikiamieji būtojo dažninio ir būsimojo laiko dalyviai išlaiko bendraties kirtį ir priegaidę visuose linksniuose, pvz.:

nèšti – nèšdavęs, -usi, nèšdavusio, -ios, nèšdavusiam, -iai, nèšdavusį, -ią, nèšdavusiu, -ia, nèšdavusiame, -ioje; nèšdavę, -usios, nèšdavusių, nèšdavusiems, -ioms, nèšdavusius, -ias, nèšdavusiais, -iomis, nèšdavusiuose, -iose; nèšti – nèšiąs, -ianti, nèšiančio, -ios, nèšiančiam, -iai, nèšiantį, -čia, nèšiančiu, -ia, nèšiančiame, -ioje; nèšią, -iančios, nèšiančių, nèšiantiems, -čioms, nèšiančius, -ias, nèšiančiais, -iomis, nèšiančiuose, -iose; atnèšiąs, atnèšianti... (visų – pastovus kirtis).

Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenių o asmenuotės ir daugiaskiemenių veiksmažodžių, turi to paties laiko veiksmažodžio trečiojo asmens kirtį ir priegaidę ir kirčiuojami pagal 1-ąją kirčiuotę, pvz.:

skato – skatomas, -a, skatomo, -os, skatomam, -ai... (1);

gyvna – gyvnamas, -a, gyvnamo, -os, gyvnamam, -ai... (1).

Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai, padaryti iš (i)a ir i asmenuotės dviskiemenių veiksmažodžių, turi nepastovų kirtį ir kirčiuojami pagal 3a arba 3b kirčiuotę, pvz.:

kaba – kabamas, -à, kabamo, -õs, kabamam, kabamai, kabamą, kabamu, -a, kalbamamè, -ojè; kalbam, kabamos, kalbam, kalbamems, -óms, kabamus, -as, kalbamas, -oms, kalbamuosè, -osè (3b);

mýli – mýlimas, -à, mýlimo, -õs, mylimám, mýlimai, mýlimą, mýlimu, -a, mylimamè, -ojè; mylim, mýlimos, mylim, mylimems, -óms, mýlimus, -as, mylimas, -oms, mylimuosè, -osè (3a).

Taip pat kirčiuojami ir priešdėliniai neveikiamieji dalyviai, pvz.: neapsãko – neapsãkomas, -a, neapsãkomo, -os (1). Tik tie dalyviai, kurie padaryti iš veiksmažodžių, atitraukiančių kirtį į priešdėlį, turi kirtį, šokinėjantį nuo galūnės į priešdėlį, pvz.:

kaba, sùkalba – sukabamas, -à, sùkalbamo, -õs, sukalbamám, sùkalbamai, sùkalbamą, sùkalbamu, -a, sukalbamamè, -ojè; sukalbam, sùkalbamos, sukalbam, sukalbamems, -óms, sùkalbamus, -as, sukalbamas, -oms, sukalbamuosè, -osè (34b).

Neveikiamieji būtojo laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenės bendraties, kirčiuojami kaip dviskiemeniai 3-iosios arba 4-osios kirčiuotės būdvardžiai, pvz.:

láukti – láuktas, -à, láukto, -õs, lauktám, láuktai... (3);

nèšti – nštas, -à, nšto, -õs, neštám, nštai... (4). 

Dalyviai, padaryti iš daugiaskiemenės bendraties, kirčiuojami pastoviai (pagal 1-ąją kirčiuotę) ir išlaiko bendraties kirčio vietą bei priegaidę, pvz.:

turti — turtas, -a, turto, -os, turtam, -ai... (1);

šoknti – šokntas, -a, šoknto, -os, šokntam, -ai... (1).

Priešdėliniai šio laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenės tvirtapradės bendraties, kirčiuojami kaip trečiosios (3) kirčiuotės būdvardžiai, pvz.: išgérti – išgértas, -à, paléisti – paléistas, -à, o padaryti iš tvirtagalę ar trumpą šaknį turinčios bendraties, turi kirtį, šokinėjantį nuo galūnės į priešdėlį – tokį pat kaip atitinkami esamojo laiko neveikiamieji dalyviai, pvz.: sušaũkti – sùšauktas, -à (3b), ištkti – štiktas, -à (3b) (plg. sùkalbamas, -à).

Neveikiamieji būsimojo laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenių bendračių, priešdėliniai ir nepriešdėliniai, yra trečiosios (3a arba 3b) kirčiuotės, pvz.: bti — bsimas, -à (3a); deñgti — deñgsimas, -à (3b), o padaryti iš daugiaskiemenių bendračių – pirmosios (1) kirčiuotės ir išlaiko bendraties kirčio vietą, pvz.: darýti – darýsimas, -a.

Pastaba. Neveikiamieji būsimojo laiko dalyviai, išskyrus žodį bsimas, -à, retai kalboje bevartojami.

Reikiamybės dalyviai, padaryti iš dviskiemenių bendračių, be priešdėlių ir su priešdėliais, išlaiko bendraties kirčio vietą bei priegaidę ir yra trečiosios (3a arba 3b) kirčiuotės, pvz.: láukti – láuktinas, -à (3a), paláuktinas, -à (3a); šaũkti – šaũktinas, -à (3b), pašaũktinas, -à (3b); lkti – lktinas, -à (3b), palktinas, -à (3b), o padaryti iš daugiaskiemenių bendračių – pirmosios (1) kirčiuotės, pvz.: karpýti – karpýtinas, -a, sukarpýtinas, -a; áiškinti – áiškintinas, -a, paáiškintinas, -a.

Įvardžiuotiniai dalyviai. Veikiamieji visų laikų įvardžiuotiniai dalyviai kirčiuojami taip pat kaip ir paprastieji, pvz.:

drbąs (ir drbantis), -anti — drbantysis, drbančioji;

drbęs (ir drbusis), -usi — drbusysis, drbusioji;

drbdavęs (ir drbdavusis), -usi — drbdavusysis, drbdavusioji;

drbsiąs (ir drbsiantis), -ianti — drbsiantysis, drbsiančioji (visų pastovus kirtis).

Tik tie veikiamųjų esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkai, kurių neįvardžiuotinės trumposios formos turi galūninį kirtį, yra kirčiuojami galūnėje, pvz.: nešs – nešantsis, nšančioji. Neveikiamieji įvardžiuotiniai dalyviai, padaryti iš o asmenuotės ir visų daugiaskiemenių veiksmažodžių, kirčiuojami pastoviai, kaip ir atitinkami paprastieji, pvz.:

rãšomas, -a ir rãšomasis, rãšomoji;

áuklėjamas, -a ir áuklėjamasis, -oji;

rašýtas, -a ir rašýtasis, rašýtoji.

Pastaba. Tačiau šios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai, ypač sudaiktavardėję, neretai kirčiuojami ir nepastoviai, pvz.: rašomàsis (darbas), valgomàsis (kambarys). 

Neveikiamieji įvardžiuotiniai dalyviai, padaryti iš (i)a ir i asmenuotės dviskiemenių veiksmažodžių, kirčiuojami nepastoviai, kaip ir atitinkami įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz.:

pekamas, -à (3b) ir perkamàsis, -óji, pekamojo, -õsios, perkamájam, pekamajai, pekamąjį, -ąją, perkamúoju, -ja, perkamãjame, -õjoje; perkameji, pekamosios, perkamjų, perkamesiems, -ósioms, perkamúosius, -sias, perkamasiais, -õsiomis, perkamuõsiuose, -õsiose;

piktas, -à (4) ir pirktàsis, pirktóji;

piksimas, -à (3b) ir pirksimàsis, pirksimóji.

Pusdalyviai, padaryti iš dviskiemenių bendračių, turi nepastovų kirtį, pvz.:

grti – grdamas, girdamà, girdam, grdamos;

šaũkti – šaũkdamas, šaukdamà, šaukdam, šaũkdamos.

Pusdalyviai, padaryti iš daugiaskiemenių bendračių, kirčiuojami pastoviai ir išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:

vadnti – vadndamas, vadndama, vadndami, vadndamos;

skaitýti – skaitýdamas, skaitýdama, skaitýdami, skaitýdamos;

lkuriuoti – lkuriuodamas, lkuriuodama, lkuriuodami, lkuriuodamas.

Padalyviai išlaiko kirčio vietą ir priegaidę tų veiksmažodžio formų, iš kurių jie padaromi, pvz.:

sãko – sãkant, s㠖 sãkius, sakýdavo – sakýdavus, sakýsi – sakýsiant;

àtneša – àtnešant, atnèšdavo – atnèšdavus, atnèšti – atnèšiant, bet atnèšė – atnšus (priešdėlinių būtojo kartinio laiko padalyvių kirtis į priešdėlį nenušoka).

Sangrąžiniai dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai kirčiuojami kaip paprastieji dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai, tik dalyviai, kurie turi kirtį galūnėje, gavę sangrąžos formantą (-si, -s), kirtį atitraukia į šaknį, pvz.:

nešs, neš – nšąsis, nšąsi;

kalbs, kalb – kabąsis, kabąsi.