Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių kirčiavimas
Vienų veikiamųjų esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės
vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas turi kirčiuotą
galūne
( nešs,
neš,
kalbs,
kalb,
suks,
suk),
kitų kamieną
(áugąs,
áugą,
drbąs,
drbą,
šaũkiąs,
šaũkią).
Galūnė kirčiuojama
tų dalyvių, padarytų iš dviskiemenių veiksmažodžių, kurie
esamajame laike, gavę kurį nors priešdėlį ap-, at-, į-, iš-,
nu-..., išskyrus priešdėlį per-, atitraukia kirtį į tą
priešdėlį, pvz.:
nẽša,
àtneša
nešs,
neš;
kaba,
sùkalba
kalbs,
kalb;
sùka,
nùsuka
suks,
suk,
o kamienas tų, kurie
esamajame laike, gavę kurį nors priešdėlį, kirčio neatitraukia,
pvz.:
áuga,
užáuga
áugąs,
áugą;
drba,
apdrba
drbąs,
drbą.
Tačiau dabartinėje
bendrinėje kalboje vis labiau linkstama ir šiuos vardininkus
kirčiuoti galūnėje, pvz.:
augs,
aug;
dirbs,
dirb.
Jei priešdėlinis
veiksmažodis esamajame laike turi kirčiuotą priešdėlį, tai iš to
veiksmažodžio padarytas dalyvis vyriškosios giminės vienaskaitos
ir daugiskaitos vardininke turi kirčiuotą galūnę, o
moteriškosios priešdėlį, pvz.:
pàkalba
pakalbs,
pakalb,
bet:
pàkalbanti,
pàkalbančios.
Kituose veikiamųjų dalyvių
vyriškosios ir moteriškosios giminės linksniuose kirtis yra
priešdėlyje.
Vienaskaita |
V. |
kalbs |
kabanti |
pakalbs |
pàkalbanti |
K |
kabančio |
kabančios |
pàkalbančio |
pàkalbančios |
N. |
kabančiam |
kabančiai |
pàkalbančiam |
pàkalbančiai |
G. |
kabantį |
kabančią |
pàkalbantį |
pàkalbančią |
Įn. |
kabančiu |
kabančia |
pàkalbančiu |
pàkalbančia |
Vt. |
kabančiame |
kabančioje |
pàkalbančiame |
pàkalbančioje |
Š. |
kalbs |
kabanti |
pakalbs |
pàkalbanti |
Daugiskaita |
V. |
kalb
|
kabančios |
pakalb |
pàkalbančios |
K |
kabančių |
kabančių |
pàkalbančių |
pàkalbančių |
N. |
kabantiems |
kabančioms |
pàkalbantiems |
pàkalbančioms |
G. |
kabančius |
kabančias |
pàkalbančius |
pàkalbančias |
Įn. |
kabančiais |
kabančiomis |
pàkalbančiais |
pàkalbančiomis |
Vt. |
kabančiuose |
kabančiose |
pàkalbančiuose |
pàkalbančiose |
Š. |
kalb |
kabančios |
pakalb |
pàkalbančios |
Pastaba. Ilgosios
vyriškosios giminės dalyvių formos (su -antis, arba -intis)
kirčiuojamos taip pat kaip ir moteriškosios giminės, pvz.:
kabantis,
mýlintis
(vns.),
kabantys,
mýlintys
(dgs.) ir
pàkalbantis,
nemýlintis
(vns.),
pàkalbantys,
nemýlintys
(dgs.).
Veikiamieji būtojo
kartinio laiko dalyviai išlaiko veiksmažodžio to paties
laiko trečiojo asmens kirtį ir priegaidę, tik niekada neturi
kirčio priešdėlyje, išskyrus priešdėlį per-, pvz.:
nẽšė
nẽšęs,
-usi, nẽšusio,
-ios, nẽšusiam,
-iai, nẽšusį,
-ią, nẽšusiu,
-ia, nẽšusiame,
-ioje; nẽšę,
-usios, nẽšusių,
nẽšusiems,
-ioms, nẽšusius,
-ias, nẽšusiais,
-iomis, nẽšusiuose,
-iose;
àtnešė
atnẽšęs,
-usi, atnẽšusią,
-ios...
(visais atvejais
pastovus kirtis).
Veikiamieji būtojo
dažninio ir būsimojo laiko dalyviai išlaiko bendraties kirtį
ir priegaidę visuose linksniuose, pvz.:
n èšti
nèšdavęs,
-usi, nèšdavusio,
-ios, nèšdavusiam,
-iai, nèšdavusį,
-ią, nèšdavusiu,
-ia, nèšdavusiame,
-ioje; nèšdavę,
-usios, nèšdavusių,
nèšdavusiems,
-ioms, nèšdavusius,
-ias, nèšdavusiais,
-iomis, nèšdavusiuose,
-iose; nèšti
nèšiąs,
-ianti, nèšiančio,
-ios, nèšiančiam,
-iai, nèšiantį,
-čia, nèšiančiu,
-ia, nèšiančiame,
-ioje; nèšią,
-iančios, nèšiančių,
nèšiantiems,
-čioms, nèšiančius,
-ias, nèšiančiais,
-iomis, nèšiančiuose,
-iose; atnèšiąs,
atnèšianti...
(visų pastovus kirtis).
Neveikiamieji esamojo
laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenių o asmenuotės
ir daugiaskiemenių veiksmažodžių, turi to paties laiko
veiksmažodžio trečiojo asmens kirtį ir priegaidę ir kirčiuojami
pagal 1-ąją kirčiuotę, pvz.:
skato
skatomas,
-a, skatomo,
-os, skatomam,
-ai...
(1);
gyvẽna
gyvẽnamas,
-a, gyvẽnamo,
-os, gyvẽnamam,
-ai... (1).
Neveikiamieji esamojo
laiko dalyviai, padaryti iš (i)a ir i
asmenuotės dviskiemenių veiksmažodžių, turi nepastovų kirtį ir
kirčiuojami pagal 3a arba 3b kirčiuotę, pvz.:
ka ba
kabamas,
-à,
kabamo,
-õs,
kabamam,
kabamai,
kabamą,
kabamu,
-a, kalbamamè,
-ojè;
kalbam,
kabamos,
kalbam,
kalbamems,
-óms,
kabamus,
-as, kalbamas,
-oms,
kalbamuosè,
-osè
(3b);
mý li
mýlimas,
-à,
mýlimo,
-õs,
mylimám,
mýlimai,
mýlimą,
mýlimu,
-a, mylimamè,
-ojè;
mylim,
mýlimos,
mylim,
mylimems,
-óms,
mýlimus,
-as, mylimas,
-oms,
mylimuosè,
-osè
(3a).
Taip pat kirčiuojami ir
priešdėliniai neveikiamieji dalyviai, pvz.:
neapsãko
neapsãkomas,
-a, neapsãkomo,
-os
(1). Tik tie
dalyviai, kurie padaryti iš veiksmažodžių, atitraukiančių kirtį
į priešdėlį, turi kirtį, šokinėjantį nuo galūnės į priešdėlį,
pvz.:
ka ba,
sùkalba
sukabamas,
-à,
sùkalbamo,
-õs,
sukalbamám,
sùkalbamai,
sùkalbamą,
sùkalbamu,
-a, sukalbamamè,
-ojè;
sukalbam,
sùkalbamos,
sukalbam,
sukalbamems,
-óms,
sùkalbamus,
-as, sukalbamas,
-oms,
sukalbamuosè,
-osè
(34b).
Neveikiamieji būtojo
laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenės bendraties,
kirčiuojami kaip dviskiemeniai 3-iosios arba 4-osios kirčiuotės
būdvardžiai, pvz.:
lá ukti
láuktas,
-à,
láukto,
-õs,
lauktám,
láuktai...
(3);
n èšti
nẽštas,
-à,
nẽšto,
-õs,
neštám,
nẽštai...
(4).
Dalyviai, padaryti iš
daugiaskiemenės bendraties, kirčiuojami pastoviai (pagal 1-ąją
kirčiuotę) ir išlaiko bendraties kirčio vietą bei priegaidę,
pvz.:
turti
turtas,
-a, turto,
-os, turtam,
-ai...
(1);
šoknti
šokntas,
-a, šoknto,
-os, šokntam,
-ai...
(1).
Priešdėliniai šio laiko
dalyviai, padaryti iš dviskiemenės tvirtapradės bendraties,
kirčiuojami kaip trečiosios (3) kirčiuotės būdvardžiai, pvz.:
išgérti
išgértas,
-à,
paléisti
paléistas,
-à,
o padaryti iš tvirtagalę
ar trumpą šaknį turinčios bendraties, turi kirtį, šokinėjantį
nuo galūnės į priešdėlį tokį pat kaip atitinkami esamojo laiko
neveikiamieji dalyviai, pvz.:
sušaũkti
sùšauktas,
-à
(3b), ištkti
štiktas,
-à
(3b)
(plg. sùkalbamas,
-à).
Neveikiamieji būsimojo
laiko dalyviai, padaryti iš dviskiemenių bendračių,
priešdėliniai ir nepriešdėliniai, yra trečiosios (3a
arba 3b) kirčiuotės, pvz.:
bti
bsimas,
-à
(3a);
deñgti
deñgsimas,
-à
(3b),
o padaryti iš
daugiaskiemenių bendračių pirmosios (1) kirčiuotės ir išlaiko
bendraties kirčio vietą, pvz.:
darýti
darýsimas,
-a.
Pastaba. Neveikiamieji
būsimojo laiko dalyviai, išskyrus žodį
bsimas,
-à,
retai kalboje bevartojami.
Reikiamybės dalyviai,
padaryti iš dviskiemenių bendračių, be priešdėlių ir su
priešdėliais, išlaiko bendraties kirčio vietą bei priegaidę ir
yra trečiosios (3a arba 3b) kirčiuotės,
pvz.:
láukti
láuktinas,
-à
(3a),
paláuktinas,
-à
(3a);
šaũkti
šaũktinas,
-à
(3b),
pašaũktinas,
-à
(3b);
lkti
lktinas,
-à
(3b),
palktinas,
-à
(3b),
o padaryti iš
daugiaskiemenių bendračių pirmosios (1) kirčiuotės, pvz.:
karpýti
karpýtinas,
-a, sukarpýtinas,
-a;
áiškinti
áiškintinas,
-a, paáiškintinas,
-a.
Įvardžiuotiniai
dalyviai. Veikiamieji visų laikų įvardžiuotiniai dalyviai
kirčiuojami taip pat kaip ir paprastieji, pvz.:
d rbąs
(ir
drbantis),
-anti
drbantysis,
drbančioji;
d rbęs
(ir
drbusis),
-usi
drbusysis,
drbusioji;
d rbdavęs
(ir
drbdavusis),
-usi
drbdavusysis,
drbdavusioji;
d rbsiąs
(ir
drbsiantis),
-ianti
drbsiantysis,
drbsiančioji
(visų pastovus kirtis).
Tik tie veikiamųjų esamojo
laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkai,
kurių neįvardžiuotinės trumposios formos turi galūninį kirtį,
yra kirčiuojami galūnėje, pvz.:
nešs
nešantỹsis,
nẽšančioji. Neveikiamieji
įvardžiuotiniai dalyviai, padaryti iš o asmenuotės ir
visų daugiaskiemenių veiksmažodžių, kirčiuojami pastoviai, kaip
ir atitinkami paprastieji, pvz.:
rã šomas,
-a
ir
rãšomasis,
rãšomoji;
áuklėjamas,
-a
ir
áuklėjamasis,
-oji;
rašý tas,
-a
ir
rašýtasis,
rašýtoji.
Pastaba. Tačiau šios
rūšies įvardžiuotiniai dalyviai, ypač sudaiktavardėję, neretai
kirčiuojami ir nepastoviai, pvz.:
rašomàsis
(darbas),
valgomàsis
(kambarys).
Neveikiamieji
įvardžiuotiniai dalyviai, padaryti iš (i)a ir i
asmenuotės dviskiemenių veiksmažodžių, kirčiuojami nepastoviai,
kaip ir atitinkami įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz.:
pe kamas,
-à
(3b) ir
perkamàsis,
-óji,
pekamojo,
-õsios,
perkamájam,
pekamajai,
pekamąjį,
-ąją, perkamúoju,
-ja,
perkamãjame,
-õjoje;
perkameji,
pekamosios,
perkamjų,
perkamesiems,
-ósioms,
perkamúosius,
-sias,
perkamasiais,
-õsiomis,
perkamuõsiuose,
-õsiose;
pi ktas,
-à
(4) ir
pirktàsis,
pirktóji;
pi ksimas,
-à
(3b) ir
pirksimàsis,
pirksimóji.
Pusdalyviai,
padaryti iš dviskiemenių bendračių, turi nepastovų kirtį, pvz.:
grti
grdamas,
girdamà,
girdam,
grdamos;
šaũkti
šaũkdamas,
šaukdamà,
šaukdam,
šaũkdamos.
Pusdalyviai, padaryti iš
daugiaskiemenių bendračių, kirčiuojami pastoviai ir išlaiko
bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:
vad nti
vadndamas,
vadndama,
vadndami,
vadndamos;
skaitý ti
skaitýdamas,
skaitýdama,
skaitýdami,
skaitýdamos;
l kuriuoti
lkuriuodamas,
lkuriuodama,
lkuriuodami,
lkuriuodamas.
Padalyviai išlaiko
kirčio vietą ir priegaidę tų veiksmažodžio formų, iš kurių jie
padaromi, pvz.:
sãko
sãkant,
sãkė
sãkius,
sakýdavo
sakýdavus,
sakýsi
sakýsiant;
àtneša
àtnešant,
atnèšdavo
atnèšdavus,
atnèšti
atnèšiant,
bet
atnèšė
atnẽšus
(priešdėlinių būtojo
kartinio laiko padalyvių kirtis į priešdėlį nenušoka).
Sangrąžiniai
dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai kirčiuojami kaip
paprastieji dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai, tik dalyviai,
kurie turi kirtį galūnėje, gavę sangrąžos formantą (-si, -s),
kirtį atitraukia į šaknį, pvz.:
nešs,
neš
nẽšąsis,
nẽšąsi;
kalb s,
kalb
kabąsis,
kabąsi.
|