Dalelytė

Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jos dalims papildomų prasminių atspalvių. Tai tarnybinė kalbos dalis.

Bendrinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, ar, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, ne, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien, vis, vos. Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.

Pagal kilmę dabartinės kalbos požiūriu dalelytės yra dvejopos – pirminės ir antrinės. Istoriškai jos visos tikriausiai yra kilusios iš kitų kalbos dalių (kaip ir prieveiksmiai), bet dabar daugelio dalelyčių kilmės neįmanoma paaiškinti, todėl tokios dalelytės ir vadinamos pirminėmis. Pirminės dalelytės yra šios: ar, be, bent, jau, juk, dar, gi, ne, nė, nei, net, tik, vos. Kitas dalelytes dar galima sieti (daugeliu atvejų taip pat tik istoriškai): a) su įvardžiais: ana, antai, aure, itin, juo, kuo, pat, te, še, štai, va, vis ir kt.; b) su prieveiksmiais ar net su atitinkamais būdvardžiais: bemaž, ypač, lyg, taip ir kt.; c) su veiksmažodžių formomis: gal, nors, rasi, tarsi, tarytum, tartum, nelyginant ir kt. Dalelytės, kurias dar galima susieti su kitais žodžiais, vadinamos antrinėmis.

Dalelytės – nesavarankiški žodžiai. Jos sakinyje ne tik kad neina sakinio dalimi, bet neturi ir savarankiško kirčio. Jos visada šliejasi prie niuansuojamojo žodžio kaip proklitikai arba enklitikai.

Pagal reikšmę dalelytės skirstomos į klausiamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias, lyginamąsias ir geidžiamąsias bei skatinamąsias.

Klausiamosios bei abejojamosios dalelytės: ar, argi, bene, gal, kažin, negi, nejau, nejaugi. Jos vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose.

Neigiamosios dalelytės: ne, nebe, nė, nei. Jomis neigiame ir atskiras sąvokas, ir viso sakinio turinį.

Tvirtinamosios dalelytės: taip, taigi. Jomis tvirtinama pasakytoji mintis.

Pabrėžiamosios dalelytės: gi, juk, dar, net, juo, pat, ypač, tik ir kt. Jos ne tik pabrėžia, bet drauge ir patikslina, išskiria, lygina.

Tikslinamosios dalelytės: beveik, dar, jau, juk, ko, kone, kuo, kuo tik, per, veik, tik tik, vis, vėl, vos, vos tik ir kt. Šios dalelytės ne tik tikslina, bet ir pabrėžia.

Išskiriamosios dalelytės: bent, ypač, ir, nebent, net, nors, tiktai, vien ir kt.

Parodomosios dalelytės: ana, antai, aure, štai, šitai, šit, va.

Lyginamosios dalelytės: lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.

Geidžiamosios ir skatinamosios dalelytės: geidžiamosios – te, tegu, tegul, kad, o skatinamosios – še, te. Geidžiamosios dalelytės reiškia kalbančiojo asmens valią kitam asmeniui, norą, pageidavimą. Skatinamosios dalelytės paprastai lydi liepiamosios nuosakos formas arba jas net atstoja.       

Pastaba. Apie dalelyčių rašybą skaitykite puslapyje Dalelyčių rašyba.