d
da-
n. svet. 1. ap-, ai-, į-, iš-, pa-, pri-, su-: dabėgti
pribėgti; dabūti išbūti; dadirbti (dar)
padirbti, baigti dirbti; daeiti 1. prieiti; 2.
susiprasti, susiprotėti; dakarsti apkarsti; dalaukti
(iš)laukti, sulaukti; damokėti
primokėti; darašinėti prirašinėti, papildomai rašinėti;
darodinėti
įrodinėti; dasiekti pasiekti; dasiktausti iš(si)klausti;
dasiprotėti susiprotėti, susiprasti; dažinoti
sužinoti;
2. be priešdėlio arba
kitos šaknies žodis: daleisti trūkumus leisti
atsirasti, susidaryti trūkumams. Žr. neda-.
daboti
n. svet. saugoti, žiūrėti, prižiūrėti: Senelis vaikus
daboja (= prižiūri, saugo). Padabok (=
Pasaugok)
truputy ir mano vaikus.
daina: daina (kieno nors)
žodžiams
daina žodžiais, daina... žodžiai (kieno nors),
daina pagal žodžius: Užmigo žemė
muzika Č. Sasnausko
Maironio žodžiams (= Maironio žodžiais). Daina P.
Gaulės žodžiams (= Pagal P. Gaulės žodžius; žodžiai P.
Gaulės).
dainininkas: paukščiai
dainininkai
paukščiai
giesmininkai.
dainuoti
(himną, giesmes) giedoti: Sudainavom (= Pagiedojom,
sugiedojom) tarptautinį studentų himną. Visa salė dainavo
(= giedojo)
giesmes.
Vart.:
Dainuoti dainą, ariją,
romansą, serenadą, lopšinę.
dainuška
nevart. r. rimta daina:
Padainavo keletą gražių
dainuškų (= dainelių).
Vart.:
Komiška, nerimta dainuška.
daktarka
hibr. daktarė, gydytoja: Mane apžiūrėjo jaunoji daktarka
(= daktarė, gydytoja). Žr. -ka.
daleisti
hibr. 1. leisti atsirasti; pa(si)daryti:
Auklėjimo darbe buvo daleista trūkumų (= leista atsirasti
trūkūmams; padaryta trūkumų). Negalima daleisti eismo
taisyklių pažeidimų (=
leisti pažeisti eismo
taisyklių). Nėdaleisti (= Neteisti), kad
laidai būtų paviršiuj. Už daleistus (= padarytus)
nuostolius išskaičiuota 100 Lt;
2. sakyti, tarti,
manyti: Daleiskim (= Sakykim, tarkim, manykim,
įsivaizduokim), bus taip. Daleidžiame (= Sakome,
sakykime, įsivaizduokime, tarkime), kad tie kampai yra
lygūs. Žr. da-.
dalykas tame (kame)
n. vert. svarbiausia, mat, tas yra, dalykas tas, toks
dalykas: Dalykas tame (= Svarbiausia, svarbu tai, štai
kas, taigi, mat...), kad jau per vėlu. Kame čia dalykas
(= Kas čia yra? Kas čia atsitiko?). Žr.
vietininkas.
dalis:
didele dalimi, didžia
dalimi r.
daugiausia, dažniausiai, labai kanc., moksl. kitur geriau
daugiausia, dažniausiai, labai: Apie tuos kolektyvus didžia
dalimi (= dažniausiai, daugiausia) nieko
nežinome. Sveikata didele dalimi (=
labai, daugiausia)
priklauso nuo to, kaip ir ką valgome.
Vart.:
Didele dalimi to daržo
niekas nesinaudojo;
kažkokia, kažkuria dalimi
geriau iš
dalies, šiek tiek, kažkiek: Jis kažkuria dalimi (=
kažkiek, gerokai, nemaža) kaltas už šieno supūdymą.
dalyvauti
nevart. r.: l. būti kieno nors dalimi, sudaryti ką nors:
Aprašė augalų bendrijas, kuriose dalyvauja (= yra,
pasitaiko, į kurias įeina) ir paparčiai. Praeitis poeto
kūryboje dalyvauja (=
yra, panaudojama)
tik kaip kontrastas dabarčiai;
2. priklausyti kam nors:
Kituose
kolektyviniuose soduose nedalyvauju (= Kituose
kolektyvuose sodo neturiu);
3. kai kur geriau nevart.
r. dirbti kokį nors darbą: Jaunieji mokslininkai pradeda
dalyvauti moksliniame darbe (= dirbti mokslinį
darbą). Studentai aktyviai dalyvauja tyrimuose (=
prisideda prie
tyrimų).
Vart.:
Dalyvauti susirinkime,
posėdyje, šventėje, koncerte.
dalyvis
nevart. r. sudedamoji kieno nors dalis, panaudojama kam
nors: Azotas būtinas sprogstamųjų medžiagų dalyvis
(= būtina dalis). Žr. dalyvauti.
Vart.:
Šventės dalyvis.
dalyvis
veikiamoji rūšis
esamasis laikas
nevart.: l. kai reiškiama
daikto, kuris dalyvio veiksmo neatlieka, savybė:
besistatančios (= statomos) gamyklos;
draudžiančioji (= draudžiamoji) linija;
pasiaukojantis (= pasiaukojamas) žygdarbis;
sėdinčios (=
sėdimos) vietos;
2. kai kalbama apie tiesiog su veiksmu nesiejamą
ypatybę: pirmaujanti (= pirmoji)
vieta rašytojo kūryboje;
veik. r. geriau neveik.
r. (dažniausiai tada, kai subūdvardėję dalyviai rodo daiktų
rūšį): svaiginantys (= svaiginamieji, svaigieji)
gėrimai; sprogstančioji (=
sprogstamoji)
medžiaga;
veik r.
|| neveik. r. (kartais
reiškiant rūšį, kai daiktas gali būti dalyvio veiksmo
atlikėjas): degantis (degamas) darbas;
spiegiantis (spiegiamas) balsas; stovintis (stovimas)
vanduo; tiriantis (tiriamas) žvilgsnis; slegiantis (slegiamas)
įspūdis; skaudanti (skaudama)
galva.
Vart.:
Pastūmė šalia sėdinčius
žmones. Girtumas kaltę sunkinanti aplinkybė. Ūžiančios mašinos
nedavė miegoti.
būtieji laikai
moksl., kanc. k. geriau
nevart. mot. g. formų be priesagos -us-: Moterys klausė
susidomėję (= susidomėjusios). Iškilę (=
Iškilusios) šios problemos. Merginos vakarais ilgai
dainuodavę (=
dainuodavusios);
dalyvis veiksmaž. būt. l., kai šalia tarinio
pasakomas kitas lygia greta vykstantis veiksmas:
Turnyrą laimėjo Estijos komanda, iškovojusi (=
ir iškovojo) kelialapį į finalą;
būtasis l. geriau es.
l., kai dalyvis rodo daikto ypatybe, vienalaikę su tarinio
veiksmu: Vaikas pasislėpė už priešais sėdėjusių (=
sėdinčių) vyrų nugaros. Mostelėjo ranka vyriškiui,
stoviniavusiam (=
stoviniuojančiam)
netoliese.
Vart.:
Jūs čia gražiai
susitvarkę. Vasarą pailsėję, mokiniai sėdo prie knygų.
Nenumesdavo nė sudžiūvusios plutelės.
neveikiamoji rūšis
esamasis laikas
Vart. reiškiant: 1. iš
kito veikėjo veiksmo kylančią ypatybę: Tai visų gerbiamas
žmogus. Linguoja vėjo judinamos
pušys;
2. galimą veiksmą:
Tie marškiniai
lengvai skalbiami. Čia neišvažiuojamas kelias;
3. veiksmo objekto paskirtį, tikimą kam nors:
valgomosios bulvės, geriamoji soda,
kramtomoji guma, dirbama žemė;
4. veiksmo priemonę:
rašomoji
mašinėlė, (plaukų) kerpamoji mašinėlė; siuvamoji,
pjaunamoji, spausdinamoji mašina, audžiamosios staklės,
didinamasis stiklas, mėgiamosios šakės, valgomasis
šaukštas, skalbiamieji (skalbimo) milteliai,
vyniojamasis popierius;
5. veiksmo vietą ar laiką:
miegamasis
kambarys, stovimos vietos, gyvenamasis momentas, lankomoji (lankymo)
diena;
6. daiktą, kuris atlieka dalyvio veiksmą:
atsakomasis redaktorius, degamosios dujos.
būtasis laikas
neveik. r. dalyvis
būdvardis: Vaikas iš susilpnintųjų (=
silpnųjų) grupės.
Tai padidinto (= didelio, didesnio) tikslumo
staklės;
neveik. r. veik. r., kai
reiškiamas savaiminis veiksmas ar būsena: apsunkintas (=
pasunkėjęs) rijimas, padidintas (= padidėjęs)
jautrumas, padidintas (= padidėjęs, didelis)
skrandžio rūgštingumas, padažnintas (= padažnėjęs)
kvėpavimas, stipriai išreikšti (=
labai išryškėję, ryškūs)
ligos simptomai.
Neveik. r. gali būti
vart., jei kas tyčia tokias būsenas sukelia:
Skrandžio rūgštingumą
galima sumažinti. Rūgštingumas neturėtų būti sumažintas per
daug;
neveik. r. įvardis
tas ir šalutinis sakinys, kai dalyvis vartojamas
daiktavardžio pozicijoje: Vadovaudamasis išdėstytu (=
tuo, kas išdėstyta), teismas nutarė. Pasikliaudamas
išgirstu (= tuo, ką išgirdai, esi išgirdęs),
greitai gali suklysti. Remiantis pasakytu (= tuo, kas
pasakyta), galima daryti šias išvadas. Žr. giminė.
Vart.:
Matyti vandens apsemtos
pievos. Gimtoji vieta kiekvienam brangi. Tai jau man kažkur
girdėta.
damkė
1. šaškė:
Einam damkėm (= šaškėm) žaisti. Trūksta vienos
damkės (=
šaškės);
2.
dama: Aš jau į damkes
(= damas) įėjau.
damokėti
hibr. primokėti: Prašom damokėti (= primokėti)
dešimtį centų. Žr. da-.
dangavas
hibr.
dangiškas, danginis, žydras: Kiek kainuoja šita dangava (=
žydra, dangiška) suknelė?
dar ir dar kartą
nevart. r. nuolat, visada, dažnai: Reikia dar ir dar
kartą (=
nuolat, visada) prisiminti, jog... Dar ir dar kartą (=
Dar kartą) prašau ten neiti.
Vart.:
Durys girgžtelėjo dar ir
dar kartą (kelis kartus).
darbaimlumas
n. dirbt. darbo sunaudojimas, darbo imlumas.
darbinė ekspertizė
spec. geriau
darbingumo ekspertizė.
darbas:
pradėti, tęsti, vykdyti
darbą moksl.,
kanc. kai žodis darbas yra nekonkrečios reikšmės,
geriau konkretus veiksmažodis: Suvažiavimas pradėjo darbą
(= prasidėjo, pradėjo dirbti). Konferencija
tęsia darbą (= dirba toliau, tebevyksta).
Ūkininkai jau vykdo laukų darbus (=
jau dirba laukus).
darbininkiškas
geriau darbininko, darbininkų: Kitaip jam neleidžia dirbti
darbininkiška (= darbininko) sąžinė. Gimęs
darbininkiškoje (= darbininkų) šeimoje. Vis
daugiau mokinių pasirenka darbininkiškas profesijas (=
darbininkų profesijas). Žr. -iškas.
dar daugiau
geriau nevart. sakiniams jungti: Pirmininkas apkaltino
vyriausybę neveiklumu. Dar daugiau (=
Maža to, negana to),
jis pareiškė...
dargi
nevart. r. net, nė: Ten dargi (= net ir)
paukštis neužskristų. Sūnus dargi (=
net, nė)
nepagalvojo atsiprašyti.
Vart., kai tą patį galima
išreikšti vienu dar, t. y. kai
dargi = dar + gi: Be
pirštinių, o kitas dargi ir be kepurės. Kad dargi nė ne laikas
jai tekėti.
darbuotis kuo nors
nevart. r. būti, dirbti kuo nors:
Čia jie krovikais
darbuojasi (= dirba).
Vart.:
Nemandagu lipant į
autobusą darbuotis alkūnėmis.
darbuotojas
kai kur geriau konkretesnis daiktavardis: Tada prekybos
darbuotoja (= prekybininkė, kasininkė)
perskaičiavo mano už pirkinius mokėtą sumą. Mokyklos
pedagoginiai darbuotojai (=
pedagogai, mokytojai)
buvo apleidę darbinį auklėjimą.
daryti
nevart. su veiksmažodiniais daiktavardžiais, kai junginį
galima pakeisti konkrečiais veiksmažodžiais: Tenka daryti
pervežimus (= vežioti, vežti iš vienos vietos į kitą,
pervežinėti). Mašina daro aplenkimą (= lenkia,
aplenkia). Pradėjo daryti piliakalnio kasinėjimus (=
kasinėti
piliakalnį). Reikės daryti pasirinkimą (=
pasirinkti);
geriau konkretesnis
veiksmažodis: daryti pamokas (= rengti, ruošti,
mokytis pamokas); daryti uždavinius (= spręsti, atlikti
uždavinius); daryti pietus, pusryčius, vakarienę (=
virti, ruošti, gaminti, taisyti pietus, pusryčius, vakarienę);
nutarė daryti (= rengti, organizuoti)
parodos atidarymą; daryti megztinius (=
megzti megztinius);
daryti tvorą (= tverti tvorą).
Vart.: Pats ratus
darosi. Alų darė. Mokinys daro daug klaidų. Taip pat vart.
su konkretesniais veiksmažodiniais daiktavardžiais, kai junginys
turi naują prasmės ar stilistinį (oficialumo, kanceliariškumo)
atspalvį: darytį ataskaitą ||
atsiskaityti, daryti bandymą
|| bandyti, daryti
patikrinimą ||
tikrinti, darytį poveikį ||
veikt, daryti pranešimą ||
pranešti, plg.: Susirinkime pranešimų
padarė mokytojas N, ir
Kaimynas pranešė naujieną;
daryti įtaką į ką
daryti įtaką, įtakos kam. Žr. į;
daryti ką kokiu
daryti ką
kokį: Daro jį nelaimingu (= nelaimingą). Žr.
įnagininkas;
daryti spaudimą į ką
daryti
spaudimą kam: Taryba daro spaudimą į ūkininkus (=
ūkininkams).
darželietis
geriau darželinukas. Žr. -ietis.
daržovinis:
daržoviniai augalai
spec. geriau
daržovės.
daržovinės kultūros
spec. geriau
daržovės.
dasiprotėti
hibr. suprasti, suvokti, susiprotėti: Kai ką reikia ir
pačiam dasiprotėti (= suprasti, suvokti, susiprotėti).
Žr. da-.
dasižinoti
hibr. sužinoti, patirti, išsiaiškinti: Pavyko dasižinoti
(= sužinoti, patirti, išsiaiškinti), kaip ten iš
tikrųjų viskas buvo. Žr. da-.
datos rašymas
sutrumpintai datai nevart. sustabarėjusi kilmininko forma:
Rugsėjo penkto (= Rugsėjo penkta(-oji).
Einu atostogų nuo pirmo liepos (= nuo liepos pirmos(-osios).
Žr. kilmininkas.
Taisyklingai rašoma: 2003
m. kovo 11 d., sutrumpintai: 2003-03-11 arba 2003.03.11.
daug-, daugia-
dėmenis turinčius būdvardžius geriau vartoti be priesagos
-inis
ar -iškas: daugiaaspektinis (= daugiaaspektis)
reiškinys, daugiafigūrinė (= daugiafigūrė)
kompozicija, daugiakorpusiniai (= daugiakorpusiai)
aparatai, dauglaukinis (= daugialaukis) ūkis,
daugialąstelinis (= daugialąstis) gyvūnas,
daugiametinės (= daugiametės) piktžolės,
daugiatautinė (= daugiatautė) šalis,
daugiaprasmiškas (= daugiaprasmis)
pasakymas, daugiareikšmiškas (= daugiareikšmis)
žodis, daugkartinis (= daugiakartis).
Žr. -inis, -iškas.
Vart. priesaga -iškas
būdvardiniuose daiktavardžiuose su dėmeniu
daugia-:
daugiaplaniškumas, daugiapusiškumas, daugiareikšmiškumas.
daugelyje atvejų
n. vert. dažniausiai, paprastai, daugeliu atvejų: Daugelyje
atvejų (= Dažniausiai, paprastai) sloga praeina
per tris dienas. Daugelyje atvejų (= Dažnai, daugeliu
atvejų) mašinos paleidimo trukmė padidinama. Žr.
vietininkas.
daugiatematiškumas
daugiatemiškumas: Filmui būdingas daugiatematiškumas (=
daugiatemiškumas).
daugiatiraži(ni)s
laikraštis
įmonės (fabriko, įstaigos) laikraštis. Žr.
didžiatiražis.
daugiau
geriau nevart. r. labiau: Vietos ir laiko sąvokos daugiau
(= labiau) apibendrintos. Ta žolių juosta
daugiau (=
labiau) išryškėja
žemumose;
daugiau su kilm.
daugiau kaip, negu, per (su gal. ar vard.):
Daugiau metų (= Daugiau kaip (negu) metus)
jis niekur nedirbo. Pripylė daugiau pusės (= daugiau kaip
(negu, nei) pusę) maišo grūdų. Ten gyvenom
daugiau savaitės (daugiau kaip savaitę). Čia
susirinko daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, per šimtą)
žmonių. Žr. kilmininkas, prieveiksmis;
daugiau su
laipsniuojamaisiais žodžiais geriau aukštesnysis laipsnis:
Tie individai yra daugiau atsparūs (= atsparesni)
bakterijoms. Dirbtinė oda yra daugiau patvari (=
patvaresnė). Pirmasis metodas yra daugiau charakteringas
(= charakteringesnis) negu antrasis. Žr.
laipsniai.
Vart.:
Darbų atsirado dar
daugiau. Elektros nebuvo daugiau kaip valandą.
daugiskaita
Žr. skaičius.
daugmoterystė
dirbt. geriau
daugpatystė.
daugpareigystė
n. dirbt. antrininkavimas, antrinės, šalutinės, pašalinės
pareigos: Daugpareigystė (=
Antrininkavimas, antrinės,
šalutinės, pašalinės pareigos) neturi kliudyti
pagrindiniam darbui.
daugumoje
nevart. r. daugiausia, dažniausiai, paprastai: Į
konsultacijas daugumoje (= paprastai, dažniausiai)
atvyksta geri studentai. Šias pareigas daugumoje (=
dažniausiai, paprastai) atlieka moterys. Jie daugumoje
(= paprastai) tik apibendrina kitų darbo
rezultatus. Žr. vietininkas.
Vart.:
Daugumoje kalbų šio žodžio
nėra. Daugumoje ūkių trūksta darbininkų.
davaliai, davalios
hibr. iki valiai, pakankamai, daug, kiek norint: Šieno
turime davaliai (= iki valiai, pakankamai, per akis).
Pavalgiau davalios (=
kiek norėjau, iki soties).
davinys
nevart. r. 1. duomuo: Turimais daviniais (=
duomenimis), jo kūriniai išversti į dešimtį kalbų.
Patikrino eksperimentinius davinius (= duomenis).
Inžineriniai geologiniai daviniai (= duomenys).
Geografijos davinius (=
duomenis) taiko
istorijai;
2. gabumai: Vaikas
turi davinių (=
gabumų, duomenų)
matematikai.
Vart.:
Maisto davinys visiems
lygus. Kuro vienos dienos davinys.
dedamoji
nevart. r. dėmuo: Jėgos dedamoji (= dėmuo).
Automobilio svorio jėga išsiskaido į dvi dedamąsias (=
du dėmenis).
Vart.: Į
sriubą dedamosios
daržovės. Dedamosios grindys buvo dar žalio medžio.
dėdina, dėdyna
tarm. geriau
dėdienė.
deduktyvinis
geriau deduktyvus, dedukcinis: deduktyvinis (=
dedukcinis) metodas. Žr. -yvinis.
defektyvinis
geriau defektinis: Detektyvinis (= Defektinis)
egzempliorius. Žr. -yvinis.
dėka
kilm. pol. nevart. su naud.: Dėka jo aukai (=
Dėl jo aukos, jo aukos
dėka) nelaimės išvengta;
geriau nevart.: 1. prieš
kilm. (kaip prielinksnį): Dėka tokią žmonių (= Tokių
žmonių dėka) mūsų gyvenimas kasdien gerėja. Dėka N.
kolekcijos (=
N. kolekcijos dėka)
apie saulėlydžius nusimaniau geriau;
2. veiksmo sąlygai,
priežasčiai, būdui reikšti: Dėka trinties (=
Dėl trinties) juosta gali savaime užsiliepsnoti. Ilgo
kaklo ir kojų dėka (= Dėl ilgo kaklo ir kojų)
žirafa yra aukščiausias žinduolis. Dėka naujų mechanizmų
įdiegimo (= Įdiegus naujus mechanizmus)
padidėjo darbo našumas. Mažiausių pastangų dėka (=
Mažiausiomis
pastangomis) pasiekėme optimalų efektą. Griežtumo dėka
(= Griežtumu) jūs norite vaiką sulaikyti namuose.
Vart.:
Tėvų dėka sūnus pasidarė
visai kitoks žmogus. Talkininkų dėka ūkis baigė kasti bulves.
dėkavoti
hibr. dėkoti: Už viską dėkavokim (= dėkokim)
senelei. Žr. -avoti.
dekis
n. svet.
užtiesalas, užklotas, priedangtis: Lova užtiesta nauju dekiu
(= užtiesalu). Padėk po balnu dekį (=
užtiesalą, priedangtį).
dėl
kilm. priel. nevart. reiškiant: 1. daikto ar veiksmo paskirtį,
ypač su veiksmažodiniu daiktavardžiu: Veža plytas dėl namų
statymo (= namams statyti). Gaus automobilį dėl
vaikų aplankymo (= vaikams aplankyti). Tinklas dėl
žuvų gaudymo (=
žuvims gaudyti).
Šaltiniai dėl biudžeto įvykdymo (= Biudžeto įvykdymo
šaltiniai). Dokumentai dėl prijungimo prie bylos (=
prijungti prie bylos). Tai naudinga dėl visų (=
visiems) knyga;
2. reiškiant tai, kuo
remiantis ar kam veikiant, kas nors vyksta: Dėl pasakyto
(= Remiantis
tuo, kas pasakyta,) ieškinį atmesti. Dėl oro pūslelių (=
Turėdami oro pūslelių, Pūslelių padedami) organizmai gali
laikytis pakibę;
3. nevart. prielinksnio
nuo vietoje: Gydosi dėl (= nuo)
parodontozės. Operuoja dėl (=
nuo) navikų.
Vart. reiškiant: 1. priežastį:
Dėl ligos negalėjau ateiti. Tėvas dejavo dėl
sūnaus;
2. aktyvaus veiksmo
tikslą: Dirbame
dėl duonos plutos;
dėl
|| apie (reiškiant kalbos, minties turinį, temą):
Pakalbėk su juo
ir dėl manęs (apie mane);
dėl ko
geriau dėl to reiškiant pridūrimą: Padidėjo darbo
našumas, dėl ko (=
dėl to) gamykla
pagamino daugiau produkcijos.
Vart.:
Dėl ko neatėjai į darbą?
dėl to, kad
geriau nevart., reiškiant tikslą: Jis grįžo anksčiau dėl
to, kad (= tam, kad) apsitvarkytų trobą.
Laivai atplaukė dėl to, kad apžiūrėtų pakrantes (=
pakrančių
apžiūrėti).
Vart.:
Neatėjau dėl to, kad
nežinojau, kelintą valandą prasidės susirinkimas;
kas, kai dėl
geriau nevart., reiškiant minties, kalbėjimo objektą ir kartu
priežastį: Kas dėl lėšų, tai jų atsirastų (= O
lėšų tai atsirastų). O kai dėl užmokesčio (=
O dėl užmokesčio)
susitarsime paskui;
dėlei
geriau nevart. kaip prielinksnio minint asmenį, kuris yra
veiksmo sąlyga, priežastis: Dėlei sūnaus (=
Sūnaus dėlei) tėvai skurdo. Dėlei manęs (= Manės
dėlei)
vesk tą dykaduonę.
Vart. kaip priel.:
Dėlei arklio ir
vežimas.
delikatnas
mandagus, delikatus: Tai delikatnas (=
mandagus, delikatus)
žmogus.
deltasparnis
hibr. geriau
skraidyklė.
dėmesys:
dėmesys į ką
dėmesys kam:
Neskiriama dėmesio į veislininkystės darbą (=
veislininkystės darbui);
išleisti iš dėmesio
išleisti iš akių, nekreipti dėmesio: Išleido iš dėmesio
(= Išleido iš
akių, neatkreipė dėmesio į) psichologinį momentą;
priimti dėmesin
atsižvelgti,
turėti galvoje, omenyje: Nutarta priimti dėmesin (=
atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje), kad mokinys
pasižadėjo pasitaisyti;
turėti dėmesy
turėti gaivoje, omenyje: Tai turėsime dėmesy (=
galvoje, omenyje, į tai atsižvelgsime). Žr.
vietininkas.
demonstracija
geriau nevart. r. demonstravimas: Ilgai užtruko madų
demonstracija (= demonstravimas). Žr.
-acija.
demonstruoti
nevart. r. atskleisti, atspindėti, rodyti (kai nėra tikslo
kokį nors veiksmą specialiai iškelti, juo puikuotis): Toks
poelgis demonstruoja (= rodo) žmogaus
netvarkingumą. Gerą žaidimą demonstravo (=
Gerai žaidė) ir
svečių komanda.
Vart.:
Demonstruoja savo
papuošalus.
derinys: derinyje su kuo
kartu su kuo: Oro vonios derinyje (= kartu,
derinamos) su gimnastikos pratimais. Žr. vietininkas.
dėti
nevart. r. kepti, šauti į krosnį (duoną): Deda (=
Šauna, kepa)
krosnin kepamą duoną, pyragą.
Vart.:
Deda knygą ant stalo.
Reikia antrus langus dėti;
dėti pastangas
|| stengtis:
Dedam labai daug
pastangų (Labai stengiamės);
dėti parašą
|| pasirašyti:
Čia padėk parašą
(pasirašyk);
dėti viltis || tikėtis,
viltis: Į
jaunimą deda
daug vilčių (Daug tikisi, daug viliasi iš jaunimo);
dėti ženklus
(kirčio, skyrybos) ||
rašyti ženklus: Pamiršo padėti (parašyti)
kablelį, tašką.
dėtis
nevart. r. vilktis, rengtis, autis, segtis, juostis: Dedasi
(= Velkasi) kasdien naują suknelę. Paltą,
marškinius dedasi (= velkasi). Dėjosi (=
Avėsi) naujus batus. Dėtis (= Mautis)
pirštines. Deduosi (= Seguosi) prie šitos suknelės
gintarinę sagę. Nesidėk (=
Nesijuosk) to
diržo.
Vart.:
Dedasi į kišenę obuolius.
Ji dedasi nieko nežinanti;
dėtis atmintin
geriau dėtis į
galvą, galvon: Viską gerai dėkis atmintin (=
į galvą, galvon);
dėtis kokiu
dėtis kokiam: Nereikėjo tau dėtis abejingu (=
abejingam). Ji dėjosi besidžiaugiančia (=
besidžiaugianti). Žr. įnagininkas.
devyniukė
1. devintasis, devintukas (troleibusas, autobusas); 2.
devynetas, devynetukas (komanda ar kita grupė); 3.
devyniavietis, -ė (kambarys, kupė, automobilis, valtis ir
pan.). Žr. -ukė.
dežuruoti, dežuruotojas
geriau budėti, budėtojas: Kas šiandien dežuruoja (=
budi) klasėje? Dežuruotojq (=
Budėtoją) buvau
sutikęs koridoriuje.
diagnozas
diagnozė:
Negerai nustatytas diagnozas (=
nustatyta
diagnozė).
didelis:
didelis (nuoširdus) ačiū,
dėkui n. vert.
labai, širdingai, nuoširdžiai ačiū, dėkui, labai dėkoju.
Žr. ačiū;
didelis dėmesys
geriau daug dėmesio: Didelis dėmesys (=
Daug dėmesio)
skiriama gamybai;
didelis svoris
geriau nevart. r. svarbi vieta: Didelį svorį (=
Svarbią vietą)
grūdų gamyboje užima žiemkenčiai.
Vart.: Kelia didelį
svorį. Turi didelį politinį svorį;
didele, didžia dalimi
r. daugiausia, dažniausiai, apskritai, labai kanc. moksl.
kitur geriau daugiausia, dažniausiai, labai: Tokių šeimų
mokiniai didele dalimi (= dažniausiai)
silpnai mokosi. Didele dalimi (=
Apskritai) darbas
vyksta gerai.
didžiaaukščiai namai
n. dirbt.
daugiaaukščiai namai.
didžiatiražis
(laikraštis) nevart. r. įmonės ar įstaigos laikraštis:
Kailių įmonės
didžiatiražis laikraštis (= laikraštis).
Vart.: Didžiatiražis
Lietuvos ryto laikraštis (tikrai dideliu tiražu
leidžiamas).
diedukas
hibr. senelis, senolis, tėvukas, tėtukas: Vaiką diedukas
(= senelis,
tėvukas) prižiūrės. Nunešk diedukui (= seneliui,
tėvukui) valgyti.
dienavoti
hibr. praleisti dieną: Pradienavojau (= Praleidau
dieną) Kaune. Žr. -avoti.
dienovidis
nevart. r. meridianas, dienovidinis: Toje vietoje
dienovidis (=
meridianas, dienovidinis)
kerta pusiaują.
Vart.:
Ateis dienovidis (dienos
vidurys, vidudienis), bus karšta.
dietologinis-terapinis
skyrius
geriau dietologinės terapijos skyrius. Žr. -inis.
diferencijuoti su kuo
diferencijuoti nuo ko: Trauminį lūžį tenka diferencijuoti
su patologiniais lūžiais (=
reikta atskirti,
diferencijuoti nuo patologinių lūžių).
dilė
n. svet. 1. irklatrinkė (valties šono trinkelė irklams
įdėti): Irklų dilė (=
irklatrinkė)
išdilo;
2. stora lenta,
grįstas: Viena dilė (= lenta, grįstas) tilte
įlūžo.
-dinėti.
Žr. -inėti.
dipkurjeriai
dirbt.
diplomatiniai kurjeriai.
dirbantieji
geriau: 1. darbininkai, tarnautojai, darbuotojai,
kolektyvas: Apsvarstyta skyriaus dirbančiųjų (=
darbuotojų, skyriaus) susirinkime. Neseniai ūkio
dirbantieji (= darbuotojai, kolektyvas)
išsirinko naują pirmininką. Daug sumanumo čia parodė visi rajono
dirbantieji (=
žmonės, darbo kolektyvai);
Vart.:
Prie staklių dirbantieji
gali pavargti nuo triukšmo.
dirbti
kai kur geriau konkretesnis veiksmažodis: Studentai turi
dirbti aktyvų mokymosi darbą (=
aktyviai mokytis);
2. kurti vaidmenį:
Tuomet aktorius dirbo (=
kūrė vaidmenį)
V. Krėvės Žente;
3. kartais geriau
veikti, būti atidarytam: Parduotuvė dirba (=
veikia, atidaryta; Dirbame) nuo 8 val. iki 22 val.
Bilietų kasa nedirba (= neveikia, uždaryta).
Įstaiga dirba (= veikia, atidaryta) nuo 11
val. Staklės dirba (=
veikia, nesugedusios).
Vart.:
Jau baigėme visus darbus
dirbti. Jis daug metų dirbo pedagoginį darbą;
dirbti pareigose
dirbti kuo, eiti pareigas: Dirbo atsakingose pareigose
(= Ėjo atsakingas pareigas). Tuomet ji dirbo
auklėtojos pareigose (= auklėtoja, buvo auklėtoja).
dirbtinas geriau
nevart. r. dirbtinis, nenatūralus, padirbtas: Dirbtinas
(= Nenatūralus, dirbtinis) jausmas, juokas,
stilius. Dirbtinas (= Dirbtinis)
apšvietimas. Dirbtinas (= Dirbtinis, nenatūralus)
medus. Dirbtinas (= Dirbtinis) kvėpavimas.
Dirbtini (= Dirbtiniai) širdies vožtuvai.
Žr. -inas.
Vart. r. tas, kurį reikia
dirbti: Reikia
žinoti, kuris darbas dirbtinas pirmiausia.
dirbtuvė
nevart. vadinti įmonėms, kuriose kas nors taisoma:
Laikrodžių dirbtuvė (= taisykla, jei joje laikrodžių
nedirba). Batų dirbtuvė (= taisykla, jei čia batai
tik taisomi).
Vart.:
Šaltkalvių dirbtuvė.
Gintaro dirbtuvė. Pakinktų dirbtuvė.
dyselis, dyselys, dišlius
n. svet.
grąžulas: Dyselys (= Grąžulas) nulūžo, negaliu
važiuoti.
diskusijinis
geriau diskusinis: Diskusijinis (= Diskusinis)
klausimas. Žr. -ijinis.
dyvinas
n. svet.
nuostabus: Ten dyvinas (= nuostabus) kraštas.
divonas
n. svet.
patiesalas, užtiesalas, kilimas: Prisiaudė divonų (=
patiesalų, užtiesalų, kilimų).
do, da
n. svet. per:
Kas ten do (= per) paukštis? Kas do (= per)
merga, kad nemoka austi? Kas do tavo reikalas (= Koks
tavo reikalas, kas tau rūpi?!).
dokumentalinis
geriau dokumentinis (filmas). Žr.
-alinis.
domautis
n. dirbt. domėtis: Paskui pradėjo domautis apie kitką
(= domėtis
kitkuo).
dosnus kuo
dosnus, pilnas ko: Dosnus dovanomis (= dovanų).
Kaipgi mes, tuo jausmu dosnūs (= apimti, pilni to jausmo),
suprantame bendravimą su mokiniais?! Žr. įnagininkas.
dranga
svet. geriau: 1. kartis; 2. (vežimo)
gardis; 3. dalba: Mergina kaip dranga (= kartis).
Nesėsk ant vežimo drangos (= gardies), nupulsi.
drapakas
svet. geriau
spyruoklinės akėčios, purentuvas.
drapakuoti
svet. geriau akėti spyruoklinėmis akėčiomis, purenti
purentuvu: Akėjimo neužteks, reiks drapakuoti (=
purenti
spyruoklinėmis akėčiomis, purentuvu).
draugelka
hibr. draugė, draugužė: Ją vis aplankydavo draugelkos
(= draugės, draugužės). Žr. -ka.
draugijinis
organizacinis, visuomeninis, draugijos: Buvo gyvas
draugijinis (= organizacinis, draugijų) gyvenimas.
Žr. -ijinis.
draugystė kam
draugystė su
kuo, kieno nors draugystė: Lietuvių draugystė kitos tautos
žmonėms (= su kitos tautos žmonėmis, lietuvių ir kitos
tautos žmonių draugystė).
drobyna
n. svet. gardis: Uždėk drobynas (=
gardis) šienui
vežti.
druskinyčia
hibr. druskinė: Paduok druskinyčią (= druskinę),
reikia salotoms druskos. Žr. -yčia.
du, dvi
(dviejų, dviem) nevart. su daugiskaitiniais daiktavardžiais:
Du (= Dvejus) metus nebuvo namuose. Turėsiu
darbo dviem (= dvejiems) metams. Dar dvi (=
dvejos) rungtynės įvyks rytoj. Žr. skaitvardis.
dublionkė
n. svet.
kailiniai, skranda.
duchovka, duchovkė,
dukofkė n.
svet. orkaitė:
Duchovkėj (= Orkaitėj) viskas greitai iškepė.
dujų suvirintojas
suvirintojas
dujomis, suvirintojas dujininkas.
dūma
n. svet.
mintis, manymas, mąstymas: Vieną dūmą (= mintį, dalyką)
mes dūmosim (= mąstysim, galvosim).
dūmoti
n. svet. galvoti, manyti, mąstyti: Ko susidūmojai (=
susimąstei, užsigalvojai)? Mes sudūmojom
(= sumanėm, sugalvojom) kitaip pasielgti.
duonos gamykla
kepykla. Žr. gamykla.
duonos gaminiai
kepiniai.
duotas(is)
nevart. r.: 1. šis (kur negalimas davėjas ar visai nesvarbu,
kad jis yra):
Duotu (= Šiuo) atveju savo nuomonės neturiu.
Duotuoju momentu (= Dabar, šiuo metu) viršininko
nėra. Turinys vertinamas remiantis konkrečia duotosios (=
šios) kūrybos medžiaga;
2. bet kuris, kuris
nors:
Vaismedžių veislių parinkimas duoto (= kurio nors)
rajono sąlygomis.
Vart.:
Mokytojo duotą darbą
mokiniai jau baigė.
duoti
nevart. r. sukelti: Kraujavimą davė (= sukėlė)
trūkusi siūlė. Trūkusios siūlės davė (= sukėlė)
peritonitą. Drenas davė pragulą (=
Dėl dreno, nuo dreno
atsirado pragula). Napoleonas visą laiką siekė duoti mūšį
(= sukelti mūšį, susikauti, susiremti);
geriau nevart. su
abstrakčios reikšmės veiksmažodiniais daiktavardžiais vietoj
konkretaus veiksmažodžio: duoti atspindėjimą
atspindėti: Duoti kūrinyje gyvenimo atspindėjimą (=
Atspindėti, vaizduoti gyvenimą); duoti įvertinimą
įvertinti: Autorius davė teisingą tikrovės įvertinimą (=
teisingai įvertino tikrovę); duoti (klausimo)
nušvietimą nušviesti, išaiškinti klausimą, dalyką, reikalą:
Kalbėtojas davė tokį klausimo nušvietimą (=
taip išaiškino,
nušvietė reikalą, dalyką, klausimą).
Junginiai duoti
atsakymą, duoti nurodymus, duoti paliepimą, duoti patarimą,
duoti sutikimą ir pan. turi oficialumo ir kanceliariškumo
atspalvį, o atitinkami veiksmažodžiai labiau pabrėžia konkretų
veiksmą, plg.: Anglija davė oficialų atsakymą Prancūzijai
ir: Jis atsakė ne tuojau. Vyriausybe jam davė tokius
nurodymus ir: Mokytojas nurodė, kaip taisyti klaidas.
Davė paliepimą kelią taisyti ir Liepė eiti greičiau namo.
Valdžia jam davė sutikimą grįžti namo ir: Jis
sutiko šiek tiek palaukti.
Vart.:
Davė pinigų. Už knygą
daviau trylika litų. Neduoda miegoti. Karvė duoda daug pieno.
Duoda ir duoda apie namus.
duotis
nevart. r. ,,apsimesti, dėtis:
Jie duodas (=
apsimeta, dedasi) nieko nežiną.
Vart.: Kad daviaus ant
šono. Senos morkos, nesiduoda
skusti.
durnas, durnius
n. svet. kvailas, neprotingas; kvaiša, kvailys: Nebūk
durnas (= kvailas), imk, kad duoda. Neklausyk to
durnelio (=
kvailelio, kvaišos);
durnių volioti
n. vert.
kvailioti, dėtis kvailiu, paikioti: Ką čia durnių volioji (=
kvailioji, paikioji, dediesi kvailiu)?
durniuoti
hibr.
kvailioti, triukšmauti: Mes žaidžiam, durniuojam (=
kvailiojam, triukšmaujam, galvomis einam).
duršliokas
n. svet. 1.
griebtukas, kiaurasamtis, kiaurinis (samtis):
Paduok duršlioką (= griebtuką, kiaurasamtį, kiaurinį),
putas nugraibysim;
2. techn.
smegtis, skylmušis: Atbuko
duršliokas (= skylmušis, smegtis) nuo ilgo kalimo.
dužas
n. svet. storas, platus, dukslus: Dužas (=
Storas, riebus)
vyras, tikras kubilas. Pasiuvo paltą, bet per pečius dužas (=
platus, dukslus).
dūžis
nevart. r. sudužęs, sudužėlis: Indų dūžis (=
Sudužusių indų)
jau už 65 litus.
Vart.:
Motinos dūžis
sviesto gniūžis.
Bokšto laikrodžio dūžiai.
dvasiniai
priev. dvasiškai: Jis dvasiniai (= dvasiškai)
pavargęs. Žr. -iniai.
dvasiškis, dvasiškija
dvasininkas,
dvasininkija.
dveji, dvejos
nevart. su skaičiais kaitomais ar vienaskaitiniais
daiktavardžiais:
Ten praleido dvejas (=
dvi) savaites.
Vart. su daugiskaitiniais
daiktavardžiais:
Dveji marškiniai. Dveji
metai.
dvejopiškumas
n. dirbt. dvejopumas: Darbo jėgos forma bus išvaduota nuo
dvejopiškumo (=
dvejopumo, dvilypumo).
dvejukė
n. vert. 1. dvivietis (kambarys); 2. antrasis,
antrukas (autobusas, troleibusas); 3. dvejetas,
dvejetukas (pažymys). Žr. -ukė.
dvi-
dėmenį turintys sudurtiniai būdvardžiai geriau nevart. su
priesaga -inis: dvicilindrinis (=
dvicilindris), dvidalinis (= dvidalis),
dvieilinis (= dvieilis), dvikoordinatinė
(= dvikordinatė) schema, dvilypinis (=
dvilypis), dvisėklinis (= dvisėklis),
dvivietinis (= dvivietis). Žr. -inis,
sudurtiniai žodžiai.
Vart.: Dvisavaitinis
laikraštis (plg. savaitinis). Dvimolekulinis
junginys (plg.
molekulinis).
dvidešimtpenkiametis
būdv. geriau
dvidešimt penkerių metų: Dvidešimtpenkiametės (=
Dvidešimt penkerių metų) tarnautojos.
dvigubai
geriau perpus (mažesnis): Branduolių krūviai
dvigubai (= perpus) mažesni už mases. Jie
dvigubai (=
perpus) rečiau
serga.
Vart.:
Šįmet yra visko dvigubai
daugiau.
dviprasmiai
priev. dviprasmiškai: Tuos žodžius galima suprasti
dviprasmiai (= dviprasmiškai). Žr. -ai.
džiaugtis su
geriau džiaugtis kuo: Džiaugėsi su savo knygomis (=
savo knygomis). Žr. su.
Vart.:
Jis džiaugėsi drauge su
visais.
|