Būdvardžių laipsniai
Kokybinių būdvardžių
laipsnių skirtybėmis grindžiama gramatinė gradacija,
priešpastatomi vieni kitiems objektyviosios tikrovės daiktai ir
reiškiniai:
Narsus buvo Šarūnas,
bet Šviedrys dar narsesnis, šveitrus buvo Šarūno kardas, bet
Šviedrio dar šveitresnis, ristas buvo Šarūno žirgas, bet
Šviedrio dar ristesnis.
Tarp būdvardžių laipsnių
galima sinonimika. Nelyginamosios būdvardžių formos kontekste
kartais įgyja aukštesniojo ar aukščiausiojo laipsnio reikšmę:
Miltai labiau panašus
(panašesni) į pelus, ne į miltus: vienos ašakos
tematyti.
Čia bus pats gerasis
(geriausias), pats tikrasis (tikriausias)
šautuvas.
Aukštesniojo laipsnio
būdvardžiai ne visada išreiškia didesnį ypatybės laipsnį. Tada
jie turi nelyginamųjų formų reikšmę:
Išėjau aš į gatvę kiek
pavėluotai, nes jau visos geresnės (geros) vietos
buvo užimtos smalsuolių.
Darbininkai vis arčiau
slinko ir glaudesniu (glaudžiu) ratu supo
besiartinančius.
Aukštesniojo laipsnio
formomis reiškiamas ir didžiausias ypatybės kiekis:
Visų vyresnysis (vyriausiasis)
sūnus Ignė dvyliktus metus amžiaus savo jau ėjo.
Kas kaltas, tas kaltas,
bet ten ponas per vis kaltesnis (kalčiausias): per
nemierq bešykštuodamas, mišką pats priverčia visus vogti.
Aukščiausiojo laipsnio
būdvardžiais ypatybė gali būti pasakoma neapibrėžtai, kaip ir
nelyginamosiomis formomis:
Ir nors šviečia saulelė
skaisčiausia (skaisti) man rūku ji suvystyta
rodos.
Pasiuntė Kunotas
šauklius į šalis plačiausias (plačiąsias), į pilis
aukščiausias (aukštąsias), kvietė draugus ir
gimines, kad jam pagalbos teiktų, kad talkon eitų...
Ekspresyvios yra
aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formos, einančios
bendrašaknių daiktavardžių pažyminiais:
pats tasai Kaminskas buvo vargšas vargšiausias.
Panašūs pasakymai, kai
laipsniuojami daiktavardžiai, būdingi šnekamajai kalbai ir turi
jos stilistinį atspalvį.
Stilistinė išraiška
sustiprinama į etimologines figūras sujungtomis būdvardžių
formomis:
... Iššoksta juodut
juodutėlė galva, žibančių plaukų sūkurėliai, rodos, ims
karstytis sienomis.
Tiltukas švarus
švarutėlis, lietaus išskalbtas, saulės išdžiovintas lyg balta
drobė.
Maža maža moterėlė
dieną naktį bučiuojama.
Nepaprastai didelis
ypatybės gausumas taip pat reiškiamas aukščiausiojo laipsnio
formomis, sustiprintomis nelyginamųjų kilmininku:
Pusryčiaujant, kaip
paprastai, kalbos buvo margų margiausios.
Ir pastatė narvą, kur
buvo įtupdytas Aras, gražių gražiausioje vietoje.
Joms artimos reikšme yra
aprašomosios formos iš būdvardžio ir prieveiksmio:
Vos į kiemą įėjom,
pakvipo mums lašiniai; visiems sugrįžus, padėjo mergaitės ant
stalo didžiai skanų šiupinį.
Taip dejuoti galėjo tik
žmogus labai senas ir labai nelaimingas.
Ne tik didelį ypatybės
laipsnį parodo, bet ir emocinį kalbos toną sustiprina
vadinamieji mažybiniai būdvardžiai:
Sienas ir čytus ir daug
naujintelių sparų vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę.
Buvo tai jaunintelė,
aukšta, liekna kaip stirna mergaitė....