Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Balsės ą, ę, į, ų žodžių galūnėse

 

1. Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininke (ką?) rašomos balsės ą, ę, į, ų, daugiskaitos kilmininke (ko daug?) – ų: vaiką, eglę, medį, sūnų, gerą, antrą, kitą, dirbamą, dirbantį, kurį; vaikų, eglių, medžių, gerų, kurių, dirbančių.

Išimtys. 1. Nosinės raidės nerašomos įvardžių galininke mane, tave, save, bet rašomos šių įvardžių kilmininke manęs, tavęs, savęs.

2. Nosinės raidės nerašomos nederinamųjų formų (bevardės giminės) būdvardžių, įvardžių ir skaitvardžių galūnėse.

Jis yra ir šilta, ir šalta matęs.

Visa palikau namie.

Jis antra tiek turi.

3. Be nosinių rašomi kiekinių skaitvardžių nuo 11 iki 19 ir įvardžio keliolika galininkai.

Metai turi dvylika mėnesių.

Tai atsitiko prieš keliolika metų.

4. Be nosinių rašomi dviskaitos galininkai: du broliu, dvi seseri.

2. Veikiamųjų esamojo ir būsimojo laiko vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos (ką veikiąs?) ir daugiskaitos vardininke (ką veikią?) rašoma balsė ą, o būtojo kartinio (ką veikęs? ką veikę?) ir dažninio laiko (ką veikdavęs? ką veikdavę?) – balsė ę: bėgąs, bėgą, bėgsiąs, bėgsią; bėgęs, bėgę, bėgdavęs, bėgdavę; esamojo laiko vardininke rašoma ir balsė į: stovįs, žiūrįs.

3. Įvardžiuotinių žodžių vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke nosinės raidės rašomos abiejuose sudurtinės galūnės skiemenyse: gerąjį, gerąją, pirmąjį, savąjį, būsimąją; gerųjų, pirmųjų, savųjų, būsimųjų.

4. Įvardžiuotinių žodžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke ą rašoma priešpaskutiniame skiemenyje: gerąja, pirmąja, savąja, būsimąja; gerąsias, pirmąsias, savąsias, būsimąsias.

5. Su ų rašomas tariamosios nuosakos trečiasis asmuo (ką veiktų?): dirbtų, rašytų, mokytųsi.

6. Su ų rašomi siekiniai: artų, pjautų, medžiotų (išėjo medžiotų).