b
ba, bo
n. svet. nes:
Neduosiu, ba (= nes) neturiu.
bachuras
žarg.
vaikūzas, berniokas, vaikėzas, vaikiūkštis.
badilis
n. svet. pikt(a)dagis:
Badilių (= Pikt(a)dagių) pilni patvoriai.
Turbūt kokį badilį (= pikt(a)dagį)
užmyniau.
baigti su kuo
n. vert. liautis ką darius: Gal vieną syki baigsi su tuo
atsikalbinėjimu (=
liausiesi, nustosi
atsikalbinėjęs, atsikalbinėti). Laikas būtų baigti su
neūkiškumu (= liautis taip neūkiškai dirbus, dirbti,
gyventi). Baik (= Liaukis)!
baika, baikė, baikis
n. svet. 1.
juokai: Jis čia tik baikas (= juokus) krečia. Su
juo menkos baikos (= menki juokai);
2. pasaka, tuščias
dalykas: Visos jo kalbos vienos baikos (=
tuščias dalykas, vienos pasakos). Baik savo baikas (=
pasakas) vis
tiek niekas nepatikės;
3. niekis, niekniekis:
Baikis (=
Niekis, niekniekis), tuoj užgis;
4.
nieko sau: Pirma kelias
buvo purvinas, dabar jau baika (= nieko sau).
baimė prieš ką
n. vert. baimė ko (plg. bijoti ko, ne prieš
ką): Nuo mažens jam buvo skiepijama baimė prieš dangaus
ir pragaro jėgas (=
dangaus ir pragaro jėgų
baimė).
bajeris
žarg. pokštas, išdaiga, triukas, juokavimas: Ot buvo, tai
buvo bajeris (= triukas, pokštas, išdaiga)! Per jo
paskaitas tik bajerius skeliam (= juokaujam,
pokštus, išdaigas krečiam).
bakanas
n. svet.
kepalas.
baklagė, baklaška,
baklaškė n.
svet. gertuvė.
bakterialinis
spec. geriau bakterinis. Žr. -alinis.
balamūtas
n. svet. 1. paikšas, tuščiakalbis: Ot balamūtas (=
paikšas) kažin ką šneka. Neklausyk tu to balamūto (=
tuščiakalbio)
jis visada daug ir gražiai
pliauškia;
2. apgavikas,
suvedžiotojas: Tas bernelis balamūtas (= suvedžiotojas,
apgavikas)
šitokioj bėdoj paliko.
balamūtyti
n. svet. klaidinti, apgaudinėti, suvedžioti, plepėti,
taukšti: Nebalamūtyk (= Neklaidink) vaiko jis
gerai sako. Tik subalamūtino (=
suvedžiojo)
mergaitę ir neėmė. Niekus batamūtija (= plepa, pliauškia,
tauškia).
baleja, baleika, balija
n. svet.
skalbtuvė, puskubilis; vonelė.
baliavoti
n. svet. puotauti, pokyliauti. Žr. -avoti.
balius
svet. || puota, pokylis.
balkis
n. svet. sija:
Stogas dar tvirtas, visai nauji balkiai (= naujos sijos).
Vart. šnek. frazeol.:
Vieno balkio
trūksta (puskvailis).
balsuoti ką
geriau balsuoti už ką: balsuoti dienotvarkę, pasiūlymą,
rezoliuciją (=
už dienotvarkę, pasiūlymą,
rezoliuciją).
baltiniai
geriau nevart. r. viršutiniai marškiniai: Gimimo dienai
vyrui nupirkau gražius baltinius (=
marškinius) ir
kaklaraištį.
Vart. r. balti
skalbiniai:
Vėjas plaiksto išdžiaustytus baltinius (skalbinius).
baltintojas
nevart. r. baltinamoji priemonė: Parduotuvėje galima
nusipirkti bent kelių rūšių baltintojų (=
baltinamųjų priemonių,
baltiklių, baltalų).
Vart.:
Sienų baltintojas jau buvo
atskiras žmogus.
banda
nevart. r. (paukščių) pulkas:
Iš čia perimų viščiukų bus
auginama ir nuolat papildoma pramoninė paukščių banda (=
pramoninis paukščių pulkas).
Vart.: r. 1. galvijų
banda: Vaikystėje jam teko ganyti ir svetimą bandą. Ne
laikas šunis
lakinti, kai vilkas bandoje.
2. kepalas, sklindis,
tam tikros formos taukų gabalas: iškepė didžiulę bandą pyrago.
Užderėjo bulvės
bus bandų. Man gardi ir
grikinė banda. Taukus susiuvo į bandą.
bandyminis
n. dirbt. bandymą, bandomasis, eksperimentinis: Ūkis
paskyrė mokyklos gamtininkams žemės bandyminiam (=
bandymų, bandomajam)
sklypui. Buvo įsteigtos naujos bandyminės (= bandymų,
bandomosios, eksperimentinės) stotys.
banka, bankė
n. svet. 1. stiklainis, butelis; 2. med.
taurė.
banketas, bankietas
svet. geriau
pokylis, puota, vaišės; kviestiniai, iškilmingi pietūs,
vakarienė, pusryčiai.
bantas
n. svet. 1.
kaspinas: Geltonos kasos buvo perrištos juodu bantu (=
kaspinu);
2.
peteliškė: Marškiniai
sniego baltumo, o po kaklu juodas bantas (= juoda
peteliškė).
barabanas
n. svet.
būgnas.
baranka, baronka
n. svet. 1. riestainis: Pirkau du kilogramus barankų (=
riestainių). Gausi iš jo barankos (= riestainio)
skylę (nieko negausi);
2.
vairas: Toks ten jo darbas
sukinėja baranką (= vairą), ir tiek.
basanoškės
n. svet.
basutės, basinės, basinukės,
basketkės, basketės
n. svet.
sportiniai bateliai, sportukai.
batareika
n. svet. 1. žibintuvėlis; 2. elementas
(žibintuvėliui ar kitam kokiam aparatui).
batarėja
n. svet.
baterija, elementas.
baumkuchenas, bankuchenas
n. svet.
šakotis.
be-
nevart. po neiginio, kai veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo
anksčiau nėra buvę: Su juo aš ir dienos nebeišgyvenčiau
(= neišgyvenčiau). Aš nebežinau (=
nežinau), ar eiti
su tavimi, ar ne;
geriau nevart. priesagos
-inis būdvardžių su priešdėliu be-: besąryšinis (=
be sąryšio, be ryšio), bealiejinis (=
nealiejinis), beprecedentinis (=
beprecedentis, precedento
neturintis).
Vart. reiškiant: 1.
buvusį, bet vėliau neigiamą veiksmą:
Daug sykių išvarytas
sugrįždavo, bet dabar nebesugrįš. Šį kartą jau nebedovanosiu;
2. veiksmo trukmę,
užtrukusį veiksmą: Kažin, ar jis bestovi toje pačioje
vietoje? Jis kaip nori, o mes sau begyvename. Tai buvo tas pats
nuolat
besišypsantis vaikinukas;
3. veiksmo mažybę:
Ar beliko bent truputis
kantrybės? Kiek jis ten begyveno?
4. tam tikrus modalinius
netikėtumo, nustebimo atspalvius:
Žiūriu, žiūriu devynios
stirnos viena koja bešokančios;
5. sudurtiniams
pradėtiniams laikams sudaryti: Jis jau buvo
beeinąs iš namų, tik prisiminė, kad turi paskambinti draugui.
beapeliaciniai
priev. beapeliaciškai, neapeliuojamai. Žr. -iniai.
bedarbė
nevart. r. nedarbas, nedirbamas metas: Šalyje
tuo metu viešpatavo
bedarbė (= nedarbas) ir skurdas.
Vart.:
Čia rinkosi bedarbės
moterys.
bėdavoti
hibr. bėdoti, skųstis. Žr. -avoti.
becechinė
geriau necechinė: becechinė (= necechinė)
gamybos struktūra. Žr. be-.
begaliniai
geriau be galo, labai: Aš tą vakarą buvau begaliniai (=
be galo, labai) pavargęs. Žr. -iniai.
bėgamasis
nevart. r. einamasis:
bėgamasis (=
einamasis) momentas, bėgamieji (= einamieji)
reikalai. Reikia laiku atlikti bėgamąjį (= einamąjį)
remontą (Reikia laiku suremontuoti, laiku atlikti eilinį
remontą);
bėgamieji metai
n. vert. šie
metai.
Vart.:
Stadione nutiestas naujas
bėgamasis (bėgimo) takas.
bėgyje ko
n. vert. 1. per su galininku:
Išskalbiame vyriškus
marškinius vienos paros bėgyje (= per vieną parą).
Paros bėgyje (= Per parą) laikrodžio rodyklė
apsisuka du kartus. Metų bėgyje (= Per metus)
viskas pasikeis;
2. laiko galininkas:
Pirkėjas turi
teisę vienerių metų bėgyje (= vienerius metus)
taisydintis laikrodį nemokamai;
laiko bėgyje
n. vert. laikui bėgant, ilgainiui, po kiek laiko: Laiko
bėgyje (= Laikui bėgant, ilgainiui, po kiek laiko)
viskas turėtų paaiškėti. Žr. vietininkas.
bejausmiai
priev. bejausmiškai, be jausmo. Žr. -ai.
bejėgiai
priev. bejėgiškai: Ji bejėgiai (= bejėgiškai)
nuleido rankas. Žr. -ai.
bekūniškas
geriau bekūnis: Bekūniškų (= Bekūnių)
esybių nėra ir negali būti. Žr. -iškas.
belaisvė
nevart. r. nelaisvė:
O keturioliktaisiais
metais jis pateko į belaisvę (= nelaisvę).
Vart.:
Jam labai rūpėjo gražioji
belaisvė.
bendraatsakovas
spec. bendraatsakovis. Žr. sudurtiniai žodžiai.
bendraautorius
spec.
bendraautoris, koautorius.
bendrabiologinis
geriau bendrosios biologijos: Bendrabiologiniu (=
Bendrosios biologijos) požiūriu tai visai įmanomas
pakitimas. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.
bendrai
įterpt. žodis apskritai: Bendrai (=
Apskritai) paėmus,
rezultatai buvo neblogi. Bendrai (= Apskritai) jos
padėtis ir po šių įvykių nepasikeitė.
bendrakaltininkis
n. dirbt.
bendrakaltis.
bendrakomandinis
geriau komandinis, visos komandos: Tai bendrakomandinė
(= visos komandos) garbė. Rytoj vyks
bendrakomandinės (= komandinės, komandų)
varžybos. Bendrakomandinėje įskaitoje (= Komandų
įskaitoje, komandomis) užėmėme antrąją vietą. Žr.
-inis, sudurtiniai žodžiai.
bendralaikis
vienlaikis,
vienmetis, vieno meto, amžininkas.
bendraliaudinis
geriau (visos) liaudies: Tai bendraliaudiniai (=
visos liaudies) reikalai. Žr. -inis, sudurtiniai
žodžiai.
bendramokslinis
(fakultetas) geriau bendrųjų mokslų (fakultetas).
Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.
bendranacionalinis
geriau nacijos, nacionalinis. Žr. -inis, sudurtiniai
žodžiai.
bendranuomininkis
n. dirbt.
bendranuomis.
bendratis
nevart.: 1. su jungtuku kad tikslui reikšti: Kad tas
svajones įgyvendinti (= Norint įgyvendinti tas svajones),
reikia stengtis. Kad nesusidurti (= Kad nesusidurtame,
norint nesusidurti) su jais, reikia nedelsiant sukti į
šalį. Ką reikia daryti per rugiapjūtę, kad ištesėti (=
kad ištesėtume) duotą žodį? Žr. kad;
2. su jungtuku jeigu
sąlygai reikšti:
Jei sakyti tiesą (=
Tiesą sakant, po teisybei) buvo taip nuobodu, kad ir
patys organizatoriai snūduriavo. Jei gerai paspaust (=
Gerai paspaudus), galima juos priversti kitaip pakalbėti.
Žr. jeigu;
3. potencine reikšme:
Jiems čia nesusitikti (=
Jie čia nesusitiks, jiems
negalima susitikti). Jam nebūti geru mokslininku (=
Jis nebus geras mokslininkas, negalės būti geras mokslininkas).
Vart.:
Iš tolo buvo girdėti ežero
šniokštimas. Jaunas gali mirti, o senas turi mirti. Kad galėtum
tai padaryti, būtų labai gerai. Jeigu nesunku ūžauti, turi būti
nesunku ir dirbti. Jis buvo greitas peštis. Ar man išeiti? Einu
ugnies parnešti. Kad (jei) taip vandens kur
atsigerti!
bendravalstybinis
geriau
valstybinis, valstybės: Tarybos, vykdydamos bendravalstybinius
(=
valstybinius) planus, susieja gyventojų interesus su
valstybės interesais. Tai yra bendravalstybinis (=
valstybinis, visos valstybės) reikalas. Visose mokyklose
buvo įvedamas bendravalstybinės (= valstybinės)
kalbos mokymas. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.
beperspektyvus
n. dirbt.
neperspektyvus, be perspektyvos: Šitos jo pastangos yra
beperspektyvios (= neperspektyvios, be perspektyvos).
bepiniginis
(atsiskaitymas) geriau (atsiskaitymas) ne pinigais, ne
grynais. Žr. be-, -inis.
beprasmiai priev.
beprasmiškai, be prasmės. Žr. -ai.
beprasmis || beprasmiškas
|| neprasmingas.
besąlyginiai
priev. besąlygiškai, be sąlygų, griežtai: Dabar
reikalaujama besąlyginiai (= be sąlygų, besąlygiškai,
griežtai) laikytis tvarkos. Žr. -iniai.
besimokąs
nevart. r. moksleivis:
Jau dabar reikia rūpintis,
kaip besimoką (= moksleiviai) atostogaus.
Vart.:
Daugumas darbininkų yra
besimokantis jaunimas. Norėjau raginti, o jis ir pats besimokąs.
bešaliai
priev. bešališkai, nešališkai. Žr. -ai.
bešališkas || objektyvus,
nešališkas:
Romanui būdingas
ramus pasakojimas, bešališkas (nešališkas, objektyvus)
gyvenimo traktavimas.
betarpiai
priev. tiesiog, betarpiškai: Toks dalykas priklauso
betarpiai (= tiesiog) direktoriui. Ūkių vadovai
stengėsi vadovauti ne betarpiai (= betarpiškai,
tiesiogiai), bet per atitinkamų sričių specialistus.
Žr. -ai.
betarpis, betarpiškas
geriau: 1. nuoširdus: Betarpiška (= Nuoširdi)
jos Anelija piršlybų scenoje. Betarpiškas (=
Nuoširdus) jos
juokas;
2. tiesioginis: Tai
mano betarpiškas (=
tiesioginis)
viršininkas;
betarpiškai
geriau: 1.
nuoširdžiai, jautriai: Taip betarpiškai (= nuoširdžiai,
jautriai) visi reagavo į jos nelaimę;
2. tiesiog, tiesiogiai,
patys: Šie skyriai betarpiškai (=
tiesiogiai, patys)
aprūpina piliečius pensijomis.
betarpiškumas
geriau nuoširdumas, paprastumas, atvirumas: Stengtis
išguiti iš mokyklos betarpiškumą (=
nuoširdumą, paprastumą,
atvirumą), vadinasi, atimti iš mokinio vaikystės laimę.
beteisiškas || beteisis:
Lotynų Amerikos
darbininkai kovoja prieš savo beteisiškq (beteisę)
padėtį.
betiksliai
priev. betiksliškai, be tikslo. Žr. -ai.
bet koks
nevart. r. kiekvienas, visoks:
Bet kokio (=
Kiekvieno) cheminio elemento atomas sudarytas iš
branduolio ir elektronų. Bet kokiu (= Kiekvienu)
savo darbu mes prisidedame prie tų problemų sprendimo.
Vart.:
Dabar jau bus geras bet
koks kad tik ne girtuoklis.
bet kuris
nevart. r. kiekvienas: Bet kuris (=
Kiekvienas) iš jų
stengėsi nugalėti.
Vart.: Man vis tiek
atsiųsk bet
kurį sūnų.
betvarkė
geriau netvarka: Tokios betvarkės (=
netvarkos) niekur kitur nerasi. Kalbėjo apie betvarkę
(= netvarką)
gyvulininkystės ūkiuose.
Vart.:
Ta mergelė iš tiesų
betvarkė.
betvarkiai
priev. be tvarkos, betvarkiškai: Betvarkiai (= Be
tvarkos) dirba ir betvarkiai (= be tvarkos)
geria. Žr. -ai.
bevelyti
hibr. būti linkusiam, norėti: Jis bevelijo (= buvo
linkęs, norėjo) pasilikti namie. Plg. velyti.
bezmėnas
n. svet.
svertuvas, buožė, svarstyklės.
biednuomenė
hibr. varguomenė, vargdieniai: Tąsyk buvo sukurti
biednuomenės (= varguomenės) komitetai. Tai
biednuomenės (=
varguomenės, vargdienių)
gyvenamieji kvartalai.
biesas
n. svet. velnias, galas, bjaurybė: Negriebs tavęs biesas
(= velnias). Ir vieni, ir kiti tas pats
biesas (= galas, velnias). Kuriem biesam (=
galam)
reikėjo eiti? Tu tam
biesui (= bjaurybei) pasakyk, kad nesipainiotų man
po kojų.
bigosas, bigozas, biguzas
n. svet.
mutinys, duonienė.
bile
n. svet. bet, kad tik: Mes negalime šio vaidmens duoti bile
(= bet) kokiam nesubrendėliui. Ne bile (=
bet) kas taip padarys. Bile (= Bet) kurį
atsiųsk. Buvo geras bile (= bet) koks valgis. Bile
(= Kad tik)
ateitų, nieko nesakyčiau.
bylosena
geriau bylinėjimasis: Prašau išieškoti iš atsakovo
bylosenos (=
bylinėjimosi, bylos)
išlaidas.
bintas
geriau
tvarstis.
bintuoti
geriau
tvarstyti.
biusthalteris
n. svet.
liemenėlė.
bjaurėtis ko
bjaurėtis kuo: Pietryčių Azijos gyventojai ilgai bjaurėjosi
pieno (= pienu). Jei tu manęs (= manimi)
taip bjauriesi, tai su skepetaite paimk.
blatnas
žarg.
apsukrus, landus, landūnas, verstas.
blėka, blėkutė
n. svet.
skarda, skardelė, skardinė.
blėkinė
n. svet.
skardinė.
bliūdas, bliūdelis
n. svet. dubuo, dubenėlis, kitur
praustuvas.
bliuska, bliuskutė
palaidinė,
palaidinukė.
bliuznyti
n. svet.
nepadoriai, nešvankiai, negražiai kalbėti, blevyzgoti,
pliaukšti.
blizgančiai
n. vert. puikiai: Varžybose mūsų šalies atstovės pasirodė
blizgančiai (=
puikiai).
blizgantis
nevart. r. ,,puikus:
Mūsų rezultatai šiemet
nebuvo tokie blizgantys (= puikūs) kaip pernai.
Vart.:
Akį traukė ramus,
blizgantis ežero paviršius. Tokiems ligoniams labai patinka
blizgantys daiktai (blizgučiai).
blogai su kuo
geriau blogai kam, trūkumas ko, stoka ko: Su juo (=
Jam) blogai turbūt nepagis. Šį mėnesį blogai
su medžiagomis (=
trūksta, stoka medžiagų).
bloznas
n. svet. menkas, jaunas; pienburnis, varvalas: Auga toks
bloznas (= menkas) medelis. Tu dar per bloznas
(= jaunas) tokių kalbų klausytis. Nereikėjo su bloznu
(=
pienburniu, varvalu) prasidėti.
blūdas
n. svet. 1.
pamišimas, pasiutimas, siutas; kvailiojimas: Praeis tas blūdas
(= pamišimas, pasiutimas, kvailiojimas), ir vėl
bus gerai;
2. sapalius, paistena:
Nereikėjo to blūdo (=
sapaliaus, paistenos)
klausyti.
blūdyti
n. svet. kliedėti, klaidžioti, sapalioti, paistyti,
pamišusiam, pasiutusiam būti, eiti iš proto: Ar jau blūdiji
(= Ar pasiutęs, pamišęs esi, ar eini iš proto)?!
Ką čia niekus blūdiji (=
kliedi, sapalioji, paistai)?
Po miškus blūdija (= klaidžioja).
bonka, bonkė
n. svet. l. butelis; 2. (gydomoji) taurė.
bormašinė, bormašinka
spec.
gręžtuvas, gręžiamoji (mašina).
boti
n. svet. žiūrėti, paisyti. Žr. neboti.
braižinys
geriau
brėžinys.
branzalietas, braslietas
n. svet.
apyrankė.
bravoras
n. svet. (alaus,
naminės degtinės) darykla.
brazilietis
geriau brazilas. Žr. -ietis.
briauna
nevart. r. ypatybė, požymis, aspektas, kalbant apie
abstrakčius daiktus ir reiškinius: Čia aiškinamos sudėtingų
loginių sąvokų briaunos (= ypatybės, požymiai). Ši
problema mums pasirodo netikėta briauna (= netikėtu
aspektu). Tam juk reikia pažinti visas profesijos
briaunas (= visus ypatumus, tiesiog
pažinti profesiją).
Vart.:
Puodo, lentos, stalo
briauna (aštrus kraštas). Peilio briauna (atvirkščioji
pusė). Dalgio briauna (virkščia). Duonos
briauna (žiaunė). Krosnies briauna (karnizas).
brigadyrius, brigadierius
n. svet.
brigadininkas.
brylius
n. svet. (skrybėlės)
graižas, atbraila,
kraštas.
britvonas
n. svet.
keptuvas, troškintuvas.
brokas
svet. nevart. r. yda, trūkumas, defektas: Tas arklys su
broku (= yda).
Man pinigų tat ne brokas (= trūkumas).
Vart. spec.
brokas (niekalas):
Dar per daug gamybinio broko.
brokyti
hibr. peikti, niekinti, atmesti: Ji pabrokijo (=
paniekino)
tokius šokėjus (Jai per prasti tokie šokėjai).
Stenkis, kad tavo darbo niekas nepabrokytų (= neatmestų,
nepapeiktų).
Vart. spec. brokuoti
(ir
brokuotojas): Šiemet buvo mažiau išbrokuota produkcijos.
Turintys pašalinių priemaišų miltai išbrokuojami.
bublikai
n. svet.
didieji riestainiai.
būdas
geriau nevart: 1. kur gali būti priemonės įnagininkas:
Visus linus seniau nuraudavome rankiniu būdu (=
rankomis);
2. kai galima tą patį
pasakyti vienu veiksmažodžiu:
Piktžolės pašalinamos
rovimo būdu (= Piktžolės išraunamos, išravimos).
Vart.: To žmogaus geras
būdas. Šis uždavinys gali būti sprendžiamas trimis būdais. Toks
jau to kalbėjimo būdas (Tokia jau jo kalbėsena);
galvojimo būdas || galvosena, rašymo būdas
|| rašysena, tarimo būdas || tarsena ir
kt.
budintis
dktv. geriau
budėtojas.
buinus
n. svet. 1. sodrus, vešlus, tarpus; 2.
riebus.
bujoti
n. svet.
tarpti, gražiai augti, keroti, vešėti, klestėti: O ten tik
piktžolės bujoja (= tarpsta, keroja, veši). Auga
ir bujoja (= klesti) mūsų kultūra.
būk (tai)
n. vert. esą, girdi, kad, lyg, tartum, neva: Sklido kalbos,
būk (= girdi, esą, kad, lyg, tartum) jis pats
turėjęs kilnotis iš vietos į vietą. Kalbėjo žmonės, būk (=
kad, tartum, lyg) jis ten kitą susiradęs ir į tėviškę
grįžti neketinąs.
bukas:
bukas pyktis
n. vert.
apmaudas: Tačiau dabar ir tas bukas pyktis (= apmaudas)
buvo jau gerokai atvėsęs;
bukas žvilgsnis
kai kur geriau bereikšmis, beprasmiškas, abejingas
žvilgsnis: Jis visą vakarą išsėdėjo, įrėmęs buką (=
abejingą,
bereikšmį, beprasmišką) žvilgsnį kažkur į pakluonių
medžius.
Vart.:
Trikampio kampai gali būti
smailūs, statūs ir buki. Jis bukas bet kokiems mokslams.
bukietas
svet. geriau
puokštė.
būklėje
nevart. būsenai reikšti vietininko forma: Jį rado
girtoje būklėje (= girtą). Ligonis yra sunkioje
būklėje (= Ligonio būklė sunki). Daugelis
senamiesčio pastatų yra avarinėje būklėje (= yra
avariniai, daugelio pastatų būklė avarinė). Žr.
vietininkas.
buksva
spec., n. svet.
įvorė.
buljonas || sultinys,
(daržovių) nuoviras.
bulka, bulkutė
n. svet.
banda, bandelė, pyragas.
buterbrodas || sumuštinis,
sviestainis.
buvoti
geriau lankytis, būti: Buvojant (= Lankantis,
būnant) Alma-Atoje, ne kartą teko klausytis Herberto
Henkės eilėraščių. Tais metais ji pabuvojo (=
apsilankė, lankėsi)
Latvijoje ir Estijoje.
|