a
abažūras || lempos gaubtas.
abi kada,
kaip, kas, koks, kur
hibr. bet kada, kaip, kas,
koks, kur: Galėsi abi kada (=
bet kada) pasiimti. Jam ne abi kaip (= bet kaip)
išvirsi, ne abi kaip (= bet kaip) paduosi. Bus
geras abi koks (= bet koks), kad tik ne
girtuoklis. Jam ne
abi kas (= bet kas)
įtiks.
abipusiai
priev. abipusiškai, abiem
pusėms: Šalys siekia abipusiai (=
abipusiškai, abiem pusėms) naudingų
kontaktų. Žr. -ai.
abletūra
n. svet.
staktinė, staktinė lenta.
abuojas
nevart. r. ,,abejingas:
Nebūkime abuoji (= abejingi) ir nedideliam
chuliganizmui. Bet ar nemato šie jaunuoliai, kad jie visiškai
abuoji (= abejingi) grožiui.
Vart. r. piktas, nedoras, blogas:
Eidamas pasiimk lazdą
jų šuo abuojas. Abuojas žmogus
jo visi privengia.
Negerų tėvų abuoji ir vaikai. Tai abuojas
visą dieną
urzgia. Koks abuojas kelias!
abuojumas
nevart. r. abejingumas: Visa tai atsimušdavo į fanatišką
valdininkų abuojumą (= abejingumą). Tai redakcijų
abuojumas (= abejingumas) satyrai. O jis dainavo
neviltį, viskam abuojumą (= abejingumą). Žr.
abuojas.
Vart. r.
blogumas, nedorumas, piktumas:
Aš ir
išėjau dėl jo abuojamo. Juk jis abuojumu visa ima.
abzacas
geriau pastraipa, įtrauka (naujoje, pradinėje teksto
eilutėje).
-acija
1. reiškiant veiksmą, daug kur geriau
-avimas: Jo darbas buvo knygų ir
žurnalų iliustracija (=
iliustravimas) graviūromis. Šiandien bus madų
demonstracija (= demonstravimas). Tai priklauso
nuo darbo organizacijos (= organizavimo). Sienų
dekoracija (= dekoravimas) pareikalaus dar nemaža
laiko;
2.
-acija || -avimas(is):
Svarbu ištirti augalų
aklimatizacijos (aklimatizavimosi) sąlygas. Lėta
tavo orientacija (orientavimasis).
Vart., kai daiktiškumo
sąvoka ryškesnė už veiksmo sąvoką: Dabar visai pasikeitusios
ir teatro dekoracijos. Knygos iliustracijos paimtos iš
originalo.
ačiū || dėkui:
Ačiū (Dėkui)
už pagalbą. Ačiū (Dėkui), motinėle, kad užauginai.
Dirbi, iš kailio neriesi, o niekas už tai tau nė ačiū (dėkui)
nepasakys;
didelis ačiū
n. vert.
labai ačiū: Didelis ačiū
(=
Labai ačiū, labai dėkui,
labai dėkojame) miesto švietimo darbuotojų profsąjungai
už tokį rūpinimąsi. Dar kartą didelis nuoširdus (= labai
nuoširdžiai) ačiū. Už sudarytas sąlygas dirbti ir mokytis
didelis ačiū (= labai ačiū) įstaigos vadovybei.
adijalas
n. svet.
antklodė, apklotas.
administratyvinis
geriau administracinis: Vilnius ir tada buvo svarbus
administratyvinis (= administracinis)
centras. Jiems paskirtos tik administratyvinės (=
administracinės) nuobaudos.
Žr. -yvinis.
agregatuoti prie ko
spec. agreguoti su
kuo: Šias mašinas reikės
agregatuoti prie traktoriaus (= agreguoti su traktoriumi,
kabinti prie traktoriaus).
-ai
būdvardinių prieveiksmių darybos formantas. Nevart.: 1. daryti
prieveiksmiams iš būdvardžių su priesaga -inis (medinis,
geležinis, dieninis).
Žr. -iniai, prieveiksmis;
2. iš būdvardžių su vns.
vard. galūne
-is
(betikslis, bešalis, pirmalaikis, savalaikis
ir kt). Žr. prieveiksmis.
Vart.:
bejėgiškas
bejėgiškai, bešališkas
bešališkai, betiksliškas betiksliškai (be tikslo);
Su
-ai daromi prieveiksmiai beveik iš visų kokybinių
būdvardžių ir būdvardiškųjų dalyvių:
geras gerai, gražus
gražiai; patikimas palikimai, netikėtas netikėtai, pasiutęs
pasiutusiai
Taip pat
vart.: galutinai, (iš)imtinai, dirbtinai,
pakartotinai, visuotinai.
aiva
geriau svarainis.
akcionierius
n. svet. akcininkas.
aktyvizuoti
spec. kitur geriau aktyvinti:
Reikėtų aktyvizuoti (=
aktyvinti, suaktyvinti) būrelių veiklą.
Žr. -izuoti.
akurat
n. svet. kaip; kaip tik; taip
pat, kaip; lygiai kaip: Viską daro atvirkščiai
akurat (= kaip,
kaip tik, taip pat, kaip, lygiai kaip, visai kaip) mūsų
dėdienė.
akuratnai,
akuratniai
kruopščiai, tvarkingai,
puikiai, gerai: Ką jis paima į rankas, tai jau akuratnai (=
puikiai, gerai, kruopščiai) padaro. Akuratniai (=
Tvarkingai) gyveno, pinigo degtinei nemėtydavo.
akuratnas,
akuratus
n. svet.
padorus, geras, teisingas,
rimtas, tvarkingas: Iš pažiūros jis visai akuratnas (=
padorus, rimtas, tvarkingas), o matai, ką žmonės apie jį
kalba. Mano dėdė buvo labai akuratnas (= tvarkingas,
geras) ūkininkas. Iš kur čia tą akuratnųjų (=
padoriųjų) taip greitai priviso?!
alasas
n. svet.
triukšmas, rėksmas,
klegesys.
ale
n. svet. bet, tik: Ale (=
Bet) tu tik žiūrėk, kas čia pasidarė! Sužaibavo, ale
(=
bet, tik) netrenkė.
Stengėsi, ale (= bet, tik) nieko negalėjo
padaryti.
-aliai
tarptautinių prieveiksmių priesaga, geriau nevart., jei yra
atitinkamų prieveiksmių su
-ingai ar -iškai: Jis tada
tai principialiai (=
principingai)
pasielgė.
Vart.:
formalus formaliai, horizontalus
horizontaliai, racionalus
racionaliai ir kt.
-aliniai
priev. priesaga -aliai, -ališkai: Tai dvi horizontaliniai
(= horizontaliai) nubrėžtos
linijos. Jis tąsyk atrodė visiškai moraliniai (=
morališkai) sužlugdytas žmogus. Tai buvo diametraliniai
(= diametraliai)
priešingos nuomonės. Žr.
-iniai, prieveiksmis.
-alinis
tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau: 1.
-inis: eksperimentalinis (=
eksperimentinis), funkcionalinis (= funkcinis),
kontinentalinis (= kontinentinis), momentalinis
(= momentinis), principialinis (=
principinis), regionalinis (= regioninis),
teatralinis (= teatrinis);
2.
-alus: amoralinis (=
amoralus), horizontalinis (= horizontalus),
maksimalinis (= maksimalus), unikalinis (=
unikalus). Žr. -inis.
Vart. terminologijoje, pvz.,
diferencialinis, integralinis skaičiavimas, funkcionalinė
analizė, realinė mokykla, globalinė raketa,
tačiau ir čia kartais tinka būdvardžiai su
priesaga -alus,
tik jie turi būti įvardžiuotiniai:
Numatytas taip pat aikštės ir aplinkos horizontalinių (=
horizontaliųjų)
plokštumų ansamblis. Gyvenimo
laivo ritmas
asimetrinis verlibras ir atonalinė (=
atonalioji) gama.
Žr.
įvardžiuotiniai žodžiai.
aliuminijus
aliuminis.
alkoholinis || svaigusis:
Alkoholiniai (Svaigieji)
gėrimai čia pardavinėjami tik nuo aštuntos valandos.
Vart. tik
alkoholinis: Nuo besaikio
gėrimo jį dažnai apima alkoholinis kliedesys.
altana || pavėsinė.
amplituda
spec.
amplitudė.
analizas
spec.
analizė, tyrimas, skaida.
analogiškas su
geriau analogiškas kam. Žr. su.
anksčiau || kitados ||
pirmiau || seniau || kada || kadaise.
Visi šie žodžiai gali būti vartojami kaip sinonimai, tik
anksčiau, labai dažnai ir neapdairiai vartojamas, stumia iš
apyvartos kitus sinonimus ir skurdina kalbą:
Anksčiau (Kitados,
pirmiau, seniau, kadaise) buvo kitokie papročiai ir
kitokios mados. Jis, kaip ir anksčiau (pirmiau),
yra toks pat nesukalbamas. Sako, kad anksčiau (seniau)
buvę ir žiemos gilesnės, ir vasaros karštesnės.
anksti
nevart. r. gerokai, iš anksto:
Anksti (= Iš anksto, gerokai) prieš atvykstant
garbingam svečiui, gyventojai išėjo į gatves. Žiūrovai susirinko
anksti (=
dar gerokai) prieš
parodos atidarymą.
Vart.:
Anksti
rytą rytužėlį saulelė
tekėjo. Anksti kėlė, vėlai gulė. Nesigailėsi anksti kėlęs ir
anksti vedęs.
ankstyvesnis
geriau ankstesnis: Ankstyvesniais (=
Ankstesniais) metais ne taip gerai čia augdavo javai.
Vart. tik
ankstyvesnis: Šiandien
pavėlavau, rytoj būsiu ankstyvesnis.
ant
kilm. priel. nevart. reiškiant: 1. vietą, kai nežymimas
paviršius: Kas liko iš jachtklubo, kuris buvo įrengtas ant
salos (= saloje)? Ant gatvės (= Gatvėje)
buvo pilna žmonių. Vaikai bėgioja ant kiemo (= kieme);
gyventi
ant kambario
n. vert.
nuomoti kambarį, gyventi
(kambaryje) pas ką nors.
Tais atvejais, kai
išryškėja ir paviršiaus reikšmė, gali būti vartojamas ir viet.,
ir
ant su
kilm., o kartais tik ant su kilm. Kai reikšmės skirtumas
nedidelis, susidaro lyg ir dubletai tam pačiam dalykui reikšti:
rašyti ant lentos ||
rašyti lentoje, gulėti ant lovos
||
gulėti lovoje. Bet jeigu vidaus reikšmė neįmanoma, tada
vartojame tik ant
su kilm.:
prirašinėta ant tvorų, sienų
(bet ne tvorose, sienose), guli ant sofos (bet ne
sofoje);
2.
daiktą, apibūdinamą ko nors turėjimo atžvilgiu:
Psichiškai
nesveikiems ligoniams kartais atrodo, kad ant rankos yra šeši
pirštai (= kad ranka turi šešis pirštus, kad ranka yra su
šešiais pirštais);
3. veiksmo tikslą:
Iškvietė ant dvikovos (= į dvikovą). Svečią
pakviečiau ant pietų (=
pietų);
4. kryptį, atitinkančią
prielinksnio į reikšmę:
Tas veiksmas sugrįžta ant
paties veikėjo (= į patį veikėją, pačiam veikėjui).
Nuėjo ant stoties (= į stotį) pirkti bilietų.
Vart. žymėti apytikrei
krypčiai kokio nors daikto ar vietos link. Žr. vart. 3;
5. veiksmo priemonę:
Jau kelinti metai ant tralerio (=
traleriu)
plaukioja. Jis dirba ant dvejų staklių (= dvejomis
staklėmis). Griežia ant smuiko (= smuiku, su
smuiku). Ant pirštų (= Pirštais)
susikalbėsim. Gaudo žuvis ant sliekų (= su sliekais,
sliekais). Atlikti bandymai ant eksperimentinių gyvulėlių
(= su eksperimentiniais gyvulėliais);
6. veiksmo ar būsenos
pobūdį: Mūsų valytoja dirba ant dviejų etatų (=
dviem etatais, turi du etatus). Jau antras mėnuo, kai aš
ant biuletenio (=
turiu biuletenį
(geriau nedarbingumo lapelį), su biuleteniu).
Pirkau ant
išsimokėjimo (= išsimokėtinai). Važiuok ant mano
atsakymo
(= mano
atsakymu);
7.
pažinimo, žinojimo
šaltinį: Ant ko
(= Iš ko) kvailį pažinsi? Ant juoko! (= Iš
juoko!). Ant visko (= Iš visko) buvo
matyti, kad geruoju šis reikalas nesibaigs. Ant plunksnų (=
Iš plunksnų) matyti, kas per paukštis. Ant ko (=
Iš ko) atspėjai, kad aš čia buvęs?
8. laiką: Uždavė
išmokti ant pirmadienio (= pirmadieniui). Du
paršelius palikome ant žiemos (= žiemai). Ant
rytojaus
(=
Rytojaus dieną) pasijuto visiškai sveikas. Išvažiavo ant
penkių dienų (=
penkioms dienoms, penkias
dienas) į kaimą. Išvažiuoju ant visados (= visai,
visam laikui).
Jis pernai pas mus buvo
atvažiavęs ant Naujųjų metų
(=
Naujiesiems metams).
Ir pataikyk man sugrįžti ant pačių šalčių (= per pačius
šalčius). Ar negirdėjai, ką pirmininkas ant susirinkimo
(= per susirinkimą) kalbėjo?
9. paskirtį, siekimą:
Pasiliko pinigų tik ant maisto (= maistui). Tąsyk
buvo išrašytas kvitas tik ant šito pašarų kiekio (=
šitam pašarų kiekiui).
Ant išdykavimo, ant
įvairių prasimanymų (= Išdykauti, prasimanyti) jis
pirmutinis.
Mokosi ant inžinieriaus (= inžinieriumi, inžinieriaus
specialybės, bus inžinierius);
10. keičiamąjį objektą:
Visas savo
brangenybes išmainė tada ant duonos (= į duoną).
Pakeisk ant geresnio (= į geresnį, geresniu);
11. objektą su
būdvardžiais
turtingas, apstus, godus: Ar tu turtingas ant šieno (=
turi daug šieno, turtingas šieno)? Jis godus ant svetimo
gero (=
svetimo gero). Šis ruduo apstus ant obuolių (=
apstus obuolių; šį rudenį apstu obuolių).
Vart.,
reiškiant:
1. veiksmo vietą, akcentuojant paviršių:
Ant
griovio krantų sėdėjo seniai. Gandras kalena ant stogo. Kepurę
numetė ant suolo. Eisiu ant to kalnelio, kur palaidoti mano
tėveliai;
2.
veiksmo priemonę ir būdą
drauge: Pasirėmė
ant rankų (rankomis) ir prašneko. Negali dar
atsistoti ant savo kojų (savo kojomis). Melsiuosi
tau ant kelių parpuolęs. Vaikystėje mes be galo mėgom ant pilvų
gulėti. Ant galų pirštų (Galais pirštų) prieš ją
vaikščiojo;
3. apytikrę veiksmo
linkmę: Visi
debesys nugulė ant Daugų (į Daugų pusę). Važiuoju,
rodos, visai ant namų (namų link). Nuėjo ant
Kelmės (Kelmės link);
4. asmenį, kuriam
skiriamas veiksmas:
Kam baries ant nekalto
vaiko? Joms geriau patinka rėkaut ant Katrės. Aš ant tavęs
seniai nepykstu;
ant dienų
n. vert. netrukus, tuojau, gana greit, šiomis dienomis:
Ant dienų (= Netrukus, tuojau, greitai, šiomis dienomis)
turi viskas paaiškėti;
ant galo
n. vert. pagaliau, galų gale:
Ant galo (= Pagaliau, galų
gale) ji visai nesikėlė iš lovos. Ant galo
(=
Pagaliau, galų gale)
daryk, kaip pats išmanai;
ant kiek
n. vert. kiek, kaip: Visi matome, ant kiek (= kiek,
kaip) išaugo šalies ekonomika;
ant kiek
... ant tiek
n. vert. kiek ... tiek: Ant kiek (= Kiek)
vienas brolis protingas, ant tiek (= tiek) kitas
kvailas;
ant rankų
nevart. r. paimtas: Išduoti jums knygos negalime
ji dabar ant rankų (=
paimta).
Vart.:
Paimk vaiką ant rankų. Ant ranką tave nešiosiu, šaltu vandeniu
nesiprausi;
ant savęs
n. vert.
savarankiškai, sau: Kada jūs pradėsite ant savęs (=
savarankiškai) gyventi? Ant savęs (= Sau)
aš jau užsidirbu;
ant savo
pastatyti
n. vert. pasiekti savo:
Užsispyręs toks
trūks plyš ant savo
pastatys (= pasieks savo);
ant
sveikatos
(linkėjimas) n. vert. į
sveikatą;
ant tiek
n. vert.
tiek, taip: Reumatas
sutrikdė širdį ant tiek (= tiek, taip), kad
reikėjo skubiai operuoti.
antgalvis
n. vert. antraštė: Per ilgas
to straipsnio antgalvis (=
Per
ilga ... antraštė).
antraeilis || šalutinis,
ne toks svarbūs:
Tai antraeilis
(ne toks svarbus, nelabai svarbus) reikalas. Ir
pagrindinių, ir antraeilių (šalutinių) darbų jam
per akis;
antraeilės pareigos
|| antrinės, šalutinės pareigos.
antroji
žolė
dažnai geriau atolas: Jau ir
antroji dobilų žolė (=
atolas) paaugo.
ap-
1. iš-, su-, už-: Ar jau
apmokėjai (= sumokėjai, užmokėjai) už butą?
Apsimokėjo (= Išsimokėjo) visas skolas. Smulkias
įmonėles naudinga buvo apjungti (=
sujungti). Amatininkai buvo apjungti (= suburti)
į arteles;
2.
nevart. su eigos veikslo veiksmažodžiais
ir iš jų padarytais daiktavardžiais, neturinčiais mažybės, menko
intensyvumo reikšmės: Ji dabar
apmoko (= moko) jaunas
merginas verpėjų amato. Prašyčiau priimti mane į neakivaizdinio
apmokymo skyrių (=
neakivaizdinio mokymo,
neakivaizdinį skyrių);
eigos veikslo r. geriau be
priešdėlio: Dabar čia apsvarstomi (=
svarstomi) svarbūs klausimai. Ar jau apmoka (=
moka) už komandiruotes? Žr. veikslai.
Vart.: 1.
veiksmo kryptingumui reikšti kartotiniuose veiksmažodžiuose:
Man dabar jau pasidarė aišku, kodėl jis taip atsidėjęs iki
smulkmenų aprašinėja vakarykščius įvykius. Vaikščioja moterėlės
po kapines, apžiūrinėja paminklus;
2.
įvykio veikslo
veiksmažodžiuose, reiškiant veiksmo baigtumą ir kryptį:
a) veiksmo kryptį
aplinkui:
Apibėgo apie klėtį ir pradėjo loti. Atskrisk, raiba gegutėle,
apipink mane plunksnelėm! Dar kartą apžvelgęs aplinkui,
nusiramino;
b) veiksmo
kryptį pro šalį:
Ir aplenks
mane mirtis;
c) veiksmo mažumą,
menkumą:
Aplupinėjo kiek ir paliko. Šiek tiek apadytas, bet vis dar
gražus;
d) veiksmo
paskirtį: Neužtenka dainų jų žygiams apdainuoti. Kiekviena
žemės pėda mūsų ašaromis
aplaistyta.
apart
n. svet.
be, išskyrus: Apart
Juozelio (= Be Juozelio), čia kito žmogaus nebuvo.
Apart to (= Be to), mums reikės mokėti ir už visus
kitus patarnavimus. Apart valgio (= Be valgio), tu
nieko daugiau nežinai.
apdėtas
nevart. r. ,,apsinešes, apsivėlęs, apsitraukęs, aptekęs:
Ligonis karščiuoja, liežuvis baltas, apdėtas (=
apsinešęs, apsivėlęs, apsitraukęs, aptekęs).
Žr. dalyvis.
Vart.:
Po langu sukastos
lysvelės, baltais akmenėliais apdėtos. Obelys iš rudens mėšlu
apdėtos;
apdėtas mokestis
n. vert. išperkamasis
mokestis: Prašom atsiųsti knygą su apdėtu mokesčiu (=
su išperkamuoju mokesčiu).
apdirbimas
geriau apdorojimas: Aplankėme
arbatos pramoninio lapų apdirbimo (= apdorojimo)
fabrikus.
apdraudimo
draugija
draudimo draugija. Žr. apdrausti.
apdrausti eigos veikslo reikšme geriau drausti: Dabar
mes apdraudžiame (=
draudžiame) tik trobesius, kitą turtą drausime vėliau.
Žr. ap-.
Vart. įvykio veikslo r.:
Ar jau apdraudėte savo turtą ?
Jis norėjo apsidrausti nuo nemalonumų.
apeiti
nevart. r. rūpėti: O kad mama
serga, tai jam visai neapeina (=
nerūpi).
Vart.:
Jis norėjo ežerą apeiti.
Jei bus laiko, tai apeisim, apžiūrėsim visą miestą. Kol apeini
gyvulius, tai ir sutemsta.
apginklavimas
kai kalbama ne apie ginklų tiekimą, geriau aprūpinimas:
Konditerijos gamyboje techninio apginklavimo (=
aprūpinimo) lygis dar buvo žemas
(=
Konditerijos gamyba buvo
menkai techniškai aprūpinta, prastai aprūpinta).
Vart. r. aprūpinimas
ginklais: Tada
vienas iš svarbiausių uždavinių buvo armijos sukūrimas ir jos
apginklavimas.
ap(si)ginkluoti
nevart. r.: 1. aprūpinti:
Gamybą reikėjo apginkluoti
(= aprūpinti) naujais, tobulesniais įrenginiais;
2. įgyti, įsigyti,
teikti, suteikti:
Ateisim kurti naujos
visuomenės, naujomis žiniomis apsiginklavę (= įgiję,
turėdami naują žinių). Ši teorija apginklavo jį didžiu
tikėjimu (= suteikė jam didį tikėjimą).
apginti
eigos veikslo r. geriau ginti:
Dabar ji rengiasi apginti (= ginti) diplominį
darbą. Žr. ap-.
Vart. įvykio veikslo r.:
Tokį darbą nesunku ir
apginti. Apgynė nuo šunų. Apgynė žmogaus garbę.
apibilietuoti
parduoti bilietus, aprūpinti bilietais.
apie
gal. priel. nevart. reiškiant: 1. objektą su veiksmažodžiais
liudyti, skelbti, pažymėti
ir kt., reikalaujančiais
galininko be prielinksnio: Apie
tai (= Tai) ir skelbia šis užrašas. Apie tai
(= Tai) liudija sugriautos gyvenvietės,
Tik vakare prisiminiau apie paliktus daiktus (= paliktus
daiktus);
2.
objektą su
veiksmažodžiais, reikalaujančiais įnagininko:
Kam rūpiniesi apie mane
(= manimi)? Visai nesidomima apie darbo sąlygas
(= darbo sąlygomis);
3.
reiškiant nusakymą vietoj kilmininko: Buvo sudaryta
statistika apie vietas (= vietų), kuriose
susitikta su laukiniu žmogumi. Netiksli statistika apie žvėris
(=
žvėrių statistika);
4. priežastį: Apie šios
medžiagos kilmę (= Dėl šios medžiagos kilmės) iki
šiol dar ginčijamasi. Mes dažnai gauname skundų apie duonos
kokybę (= dėl duonos kokybės). Pasitarimas apie
keitimąsi (=
dėt
keitimosi) patirtimi. Laužė galvą ne tik apie savo, bet
ir apie svetimus vaikus (=
ne tik dėl savo, bet ir
dėl svetimų vaikų).
Vart., reiškiant: 1.
objektą, apie kurį vyksta veiksmas:
Tris kartus apie balą
apvažiuota;
2.
objektą, į kurį nukreiptas
veiksmas: Kas
galėjo pamanyti, kad apie Laimą pradės pats pirmininkas suktis;
3. kalbamą, mąstomą
daiktą: Dar
kalbėjo apie mėšlą, apie trąšas, apie būtiną pagalbą
atsiliekantiems. Apie tą įvykį kelias dienas galvojau. Pasek
mums pasaką apie vištytę ir gaidžiuką;
4.
buvimo vietą apie ką nors:
Baltai aprengta,
geltonom garbanom apie baltą veidą. Apie galvą buvo dvigubas
kasų vainikas;
5. apytikrę veiksmo vietą:
Apie Kupiškį
visai nelijo. Apie mus visai kitaip kalba negu apie
Druskininkus. Tas žodis vartojamas apie Leipalingį;
6.
apytikrį veiksmo laiką:
Apie pietus
visiškai sutemo. Ateik apie dešimtą valandą;
7.
apytikrį kiekį:
Apie dešimtį kilometrų
nuvažiavau. Už tai, rodosi, sumokėjo apie dvidešimt litų;
apimtyje
n. vert. didelio masto,
didelis: Mūsų sektorius vykdo tyrimus plačioje apimtyje (=
plačios apimties, didelio masto,
didelius tyrimus). Literatūros per stojamuosius egzaminus
turi būti reikalaujama tik vidurinių mokyklų programų apimtyje
(= tik tiek, kiek yra vidurinių mokyklų
programose). Žr.
vietininkas.
apimtis ||
kiekis, dydis, mastas, suma:
Didėja dujofikacijos darbų apimtis (Didėja ... mastas;
Plečiasi dujofikacijos darbai). Tai neviršija bendrosios
lėšų apimties (bendrojo lėšų kiekio, dydžio, bendrosios
sumos).
apiprekintas
n. dirbt.
panaudotas: Individualaus
transporto savininkai gali grąžinti senuosius neapiprekintus
(= nepanaudotus) talonus bet kuriai automobilių
degalinei.
apiprekinti, apsiprekinti
n. dirbt. pripirkti, nupirkti kam nors; prisipirkti,
nusipirkti, apsipirkti: Reikia dabar apsiprekinti (=
prisipirkti, apsipirkti, nusipirkti), nes prieš pat
šventes bus daug žmonių. Ne tik save, bet ir kaimynes
apiprekinau (= Ne tik sau, bet ir kaimynėms pripirkau).
apystova
n. vert. l.
aplinkybė: Šiandien,
pasikeitus daugeliui apystovų (= aplinkybių),
kitaip žiūrima į ateitį;
2. aplinka, sąlygos:
Visi turi padėti vaikui įžengti į naujas apystovas (= į
naują aplinką, naujas sąlygas).
apjungimas
sujungimas,
suvienijimas: Toks įmonių apjungimas (=
sujungimas, suvienijimas) nieko
gera nedavė. Žr. apjungti.
apjungti
n. vert. jungti, sujungti, suvienyti, suburti, sutelkti: Po
to ši organizacija apjungė (= sujungė, subūrė, sutelkė)
atskirai veikusias grupeles. Konditerijos įmonės turėjo būti
stambinamos, jas apjungiant (= stambinamos jungiant,
sujungiant, suvienijant). Žr. ap-.
apkūrenimas
geriau: kūrenimas: Apkūrenimas
(=
Kūrenimas) dujomis pigus ir
patogus. Prasidėjo apkūrenimo (=
kūrenimo, kūrenamasis)
sezonas. Plg. apšildymas.
apkūrenti
eigos v. r. geriau kūrenti:
Anglių pristigome, reikės durpėmis apkūrenti
(= kūrenti).
Žr. ap-.
Vart:
Butui apkūrenti reikėjo daug
malkų. Apkūrensim durpes, pratuštės malkinė
bus kur krauti.
apleisti
nevart. r. praleisti: Pernai
nė vienos dienos neapleidau (=
nepraleidau), kasdien
dirbau. Skaitydamas ne vieną puslapį apleido (= praleido);
geriau
išeiti iš kur:
Sportininkas, gavės penkias baudas, turi apleisti aikštelę (=
palikti aikštelę, išeiti iš aikštelės).
Vart.:
Sodas buvo apleistas (t. y. neprižiūrimas).
Koks tu vaikas, kad savo
tėvus senatvėje apleidai! Rūteles sėjo, nenuravėjo, dilgėlėmis
apleido. Šepetį sakais apleido.
aplink
gal. priel. žymint apytikrę vietą ar kalbamą, mąstomą daiktą,
geriau apie: Aplink (= Apie) mus nelijo.
Kalbėjo aplink viską (= apie viską). Aplink (=
Apie) mane čia
parašyta.
Vart. reiškiant: 1.
daiktą, kurį veiksmas supa iš visų pusių:
Apibėk aplink (apie)
pirkią;
2. buvimo vietą apie ką
nors:
O sveteliai jau aplink
(apie) stalą sėdi.
apmiškinti
dirbt. geriau apželdinti, apsodinti, užleisti mišku,
paversti mišku: Dalis šio apmiškinamo (=
mišku sodinamo, želdinamo, mišku
verčiamo) ploto
buvusios žemės ūkio naudmenos.
apmokamas
geriau mokamas: Nori gauti
apmokamų (= mokamų) atostogų. Donorai gauna
lengvatų ir neapmokamus (= nemokamus) pietus (=
pietus nemokamai).
apmokymas
nevart. r. mokymas. Žr. apmokyti.
apmokyti
nevart. r. mokyti: Institute
apmokoma (= mokoma) lietuvių kalba. Vaikinai ir
merginos verslo mokyklose apmokomi (= mokomi)
reikalingiausių profesijų. Žr.
ap-.
Vart.:
Per tiek laiko neįmanoma gerai išmokyti, tik apmokoma. Šiek tiek
apmokysiu (pamokysiu), o paskui pats stenkis.
aprėdalas
hibr. apdaras, drabužis,
apsirengimas, danga: Visus stebino tas jos aprėdalas (=
apdaras, danga, drabužis, apsirengimas). Aprėdalų (=
Drabužių) pilna spinta.
Žr.
rėdyti, rėdytis.
aprėdas
hibr. Žr. aprėdalas.
ap(si)rėdyti
hibr.
ap(si)taisyti, ap(si)vilkti,
ap(si)rengti, ap(si)daryti: Nauju
kostiumu apsirėdęs (= apsitaisęs, apsivilkęs, apsirengęs).
Apsirėdyk (= Apsirenk, apsivilk) ir eisime.
Dukterį aprėdė (= aptaisė, papuošė), o pati
nuskarusi.
Žr.
rėdyti, rėdytis.
aprūpinti
nevart. r. pridėti, pataisyti, įtaisyti, (su)teikti, turėti,
būti su: Savo veikalą autorius aprūpino ilga pratarme (=
Savo veikalui autorius
pridėjo ilgą pratarmę). Mechanizmas aprūpintas
automatiniu jungikliu (= turi automatinį jungiklį, yra su
automatiniu jungikliu). Vargonai aprūpinti elektrinėmis
dumplėmis (= su elektrinėmis dumplėmis, turi elektrines
dumples). Šioje bibliotekoje dar nesutvarkytas skaitytojų
aprūpinimas informacija (= informacijos teikimas
skaitytojams, skaitytojų informavimas).
Vart.:
Pirmiausia aprūpinau pačią ir valkus drabužiais ir
kitais reikalingais
daiktais. Tu dar negali mirti, dar neaprūpinai savo vaikų.
Jurgelis viskuo mane aprūpina. Iš anksto reikia apsirūpinti
sąsiuviniais.
apsaugoti
nuo ko
kartais geriau
neduoti, neleisti kam
atsitikti, įvykti: Juos reikia apsaugoti nuo kritimo (=
Jiems reikia neduoti, neleisti kristi, nukristi; Reikia saugoti,
žiūrėti, kad jie nekristų).
Vart.:
Apsaugok nuo nelaimės!
Niekas nuo lemties neapsaugos.
apsieiti
nevart. r.: 1. elgtis: Su juo reikia apsieiti (=
elgtis) kaip su mažu vaiku;
2.
vartoti: Nemokėjau tada
apsieiti su paprasčiausiu ginklu (=
vartoti paprasčiausio ginklo);
3.
atsieiti, kainuoti:
Jų
išlaikymas valstybei apsiėjo (= atsiėjo, kainavo)
daug brangiau, negu mums atrodo.
Vart.:
Nedaug jau čia darbo
apsieisiu ir be tavęs. Apsieisim be ilgų kalbų ir pamokymų.
apsiėjimas
nevart. r. elgesys:
Ne vien tik iš knygų mokomės gražaus apsiėjimo (=
elgesio). Žr. apsieiti.
Vart.:
Ar apsieinate vieni?
Toks ir apsiėjimas
vargstam, ir gana.
apsikeitimo būdu
n. vert.
mainais: Daug knygų mūsų
biblioteka įsigyja apsikeitimo būdu (= mainais).
apsitarnavimas
geriau savitarna:
Skalbykloje įrengta pačių apsitarnavimo (=
savitarnos) salė.
apsivesti
n. vert. vesti (kalbant apie vyrą), (iš)tekėti
(kalbant apie moterį),
tuoktis, susituokti (kalbant
apie abu): Sūnus baigė
universitetą, apsivedė (= vedė). Duktė tik pernai
apsivedė (= ištekėjo). Nelengvas ir apsivedusiųjų
(=
susituokusiųjų, vedusiųjų)
gyvenimas.
apsivilkti ką ||
apsivilkti kuo:
Galėtum ir paltą (paltu)
apsivilkti.
apspręsti
daug kur geriau
lemti, nulemti, sąlygoti: Visa tai apsprendė (=
nulėmė) mūsų literatūros
augimą. Šis veiksnys apsprendžia (= lemia, sąlygoja)
ir specialistų funkcijas. Galėjimas nesunkiai apsirūpinti
pašarais iš esmės apsprendė (=
nulėmė) ir
gyvulininkystės kryptį.
apsunkintas
nevart. r. pasunkėjęs, sunkus: Gerokai apsunkintas (=
pasunkėjęs) šių medikamentų tiekimas. Ligos požymiai:
liežuvis apsivėlęs, apsunkintas (= pasunkėjęs, sunkus)
rijimas. Žr. dalyvis.
apsvarstymas
geriau svarstymas: Ir surengtas apsvarstymas (=
svarstymas) nieko nepadėjo. Po spektaklio gyvai vyko jo
apsvarstymas (= svarstymas).
apsvarstyti
eigos veikslo r. geriau
svarstyti: Mes čia dabar susirinkę apsvarstome (=
svarstome), ką
reikės toliau daryti.
Vart. įvykio veikslo r.:
Jie pirma
apsvarstys, nutars, o tik paskui jau vykdys. Darbas buvo
apsvarstytas universitete.
apšildymas
geriau šildymas: Centrinis apšildymas (=
šildymas). Lėšos už apšildymą
(=
šildymą) dar nepakankamos. Krosnelė
apšildymui (=
Šildomoji krosnelė).
apšildyti
eigos veikslo r. geriau šildyti: Kambarys šviesus,
apšildomas (= šildomas) elektra. Žr.
ap-.
Vart. įvykio veikslo r.:
Tokia krosnis apšildys tris kambarius. Apšildė kiek ir
padavė.
aptarnavimas
nevart. r. priežiūra, tvarkymas, taisymas:
Šioje įmonėje labai geras
automobilių aptarnavimas (= labai gera priežiūra, geras
tvarkymas, taisymas).
Vart.:
Mūsų parduotuvėje geras
pirkėjų aptarnavimas.
apturėti
n. vert.
turėti, patirti: Apturėjau
(= Turėjau, patyriau) didelę gėdą. Dar apturėsi
(= turėsi, patirsi) vargo.
apvaldyti
geriau apimti, įveikti: Mane
apvaldė (=
apėmė) didžiulis pyktis. Tai buvo
žmogus, kurį apvaldė (=
apėmė) didelė ir tikra
meilė (= kuris pamilo
didele ir tikra meile). Ji stengiasi apvaldyti (=
įveikti) save.
apvalus
kartais geriau didelis,
nemažas, solidus: Už tą knygą autorius gavo apvalią (=
nemažą, didelę) sumą.
Frankas Krukas greitai susikrovė apvalų (=
didelį, solidų)
kapitalą;
apvalus
kvailys
n. vert. visiškas, tikras kvailys.
Vart.:
Žemė
apvali kaip kamuolys. Apvalus riebus
paršelis.
apvandeninti
dirbt. geriau užlieti
vandeniu, tiekti, aprūpinti vandeniu, drėkinti: Užtvenkus upę,
apvandeninti (=
užlieti vandeniu) derlingi
laukai. Šie įrenginiai leis apvandeninti (=
drėkinti, aprūpinti vandeniu)
didelius žemės plotus. Dabar ir dykumos apvandeninamos (=
drėkinamos, aprūpinamos
vandeniu; ir dykumoms tiekiamas vanduo).
apvažiavimas
geriau lankstas, iškėlė:
Priekyje apvažiavimas (=
lankstas,
iškėlė), nes ten vyksta kelio darbai.
apžievinimas
n. dirbt. apžievėjimas, apaugimas žieve: Aiškiai matyti
trigubas liemens apžievinimas (=
apžievėjimas, apaugimas žieve). Tarpinių eilių ląstelės
stiebo apžievinimui (= apžievėjimui) neturi
įtakos.
apžievinti
n. dirbt. apaugti,
apsitraukti, apsidengti žievė, žievėti: Lapai, kaip ir stiebas,
gali būti ištisai apžievinti (= apaugę, apsitraukę,
apsidengę žieve).
Jie gali būti iš dalies apžievinti (= žievėti)
arba pliki. Jaunas stiebas iš dalies apžievintas (=
apsidengęs žieve).
arenda
n. svet. nuoma.
areštas:
po areštu
n. svet.
areštuotas: Visas jų
turtas yra po areštu (= areštuotas). Teks tada
pasėdėti po areštu (= areštuotam).
Vart.:
Prasidėjo gaudynės,
areštai.
-arinis
tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau: 1. -inis:
fragmentarinis (= fragmentinis), legendarinis
(= legendinis), regionarinis (=
regioninis, vietinis), tituliarinis (=
titulinis) ir kt.;
2.
-arus: elementarinis (= elementarus),
preliminarinis (= preliminarus). Žr.
-inis.
aršus
kartais geriau
atkaklus, smarkus: Tai
buvo aršios (= atkaklios, smarkios) grumtynės.
ar tai
nevart. r. argi: Ar tai (=
Argi)
kaimo punktuose dirba niekam tikę žmonės?
Vart.:
Aš neklausiu, ar tai jums patinka.
artas
n. svet. (plieno) grūdinimas,
kietinimas: Prastas buvo to kirvio artas (= grūdinimas,
kietinimas). Kirviui artas dar neuždėtas (=
Kirvis dar negrūdintas,
nekietintas).
asmeniniai
priev. asmeniškai, pats:
Reikia asmeniniai (= asmeniškai, pačiam) kreiptis
į viršininką. Jis asmeniniai (= pats) už save
atsako. Žr. -iniai.
asmens
parašas
n. vert. parašas:
Čia dar turi būti
viršininko asmens parašas (= parašas).
asociatyvinis
geriau asociatyvus,
asociacinis, asociacijų. Žr.
-yvinis.
aštrus
kai kur geriau nevart. r.: 1. atkaklus:
Vakar čia vyko aštrios (=
atkaklios) varžybos;
2.
ūmus, staigus: Jam turbūt pakenkė aštrus (=
ūmus, staigus) oro
pasikeitimas. Aštri (=
Ūmi) liga netikėtai
privertė nutraukti darbą;
3.
didelis: Jaučiamas aštrus
(= didelis)
darbo jėgos perteklius.
Vart.:
Aštrus peilis gerai
riekia. Vanago aštrūs nagai. Jis jai ne vieną aštrų žodį yra
pasakęs. Iš kažkur sklinda labai aštrus (stiprus)
kvapas.
aštuoniukė
n. vert. 1. aštuonvietis (kambarys); 2.
aštuntasis, aštuntukas (autobusas, troleibusas); 3.
aštuonetas, aštuonetukas (komanda ar kita grupė). Žr. -ukė.
at(i)-
1. iš-, pa-, par-, per-, su-:
Jūs savo sąsiuviniuose atsižymėsit (= pasižymėsit)
šituos periodus. Šioje srityje jis yra daug atsiekęs (=
pasiekęs). Nespėja gydytojas ateiti (= pareiti)
namo, žiūrėk, ir vėl jį kviečia pas ligonį. Atsivežė (=
Parsivežė) daug įspūdžių iš šiaurės. Kas mėnesį jie
atbudi (= išbudi) maždaug penkiolika tūkstančių
valandų. Buvo pagerbti darbuotojai, toje pačioje įstaigoje
atidirbę (= išdirbę)
po dvidešimt metų. Iki pavasario darbų reikia atremontuoti (=
suremontuoti) visas žemės ūkio mašinas. Šis straipsnis
turi būti atredaguotas (=
suredaguotas) iki ateinančio ketvirtadienio. Jo pareiga
atreguliuoti (=
sureguliuoti) šiuos sudėtingus mechanizmus. Rytoj
atiduodu (=
perduodu) budėjimą kitam;
2. be priešdėlio:
Šiemet stato kiaulidę
šešiems šimtams atpenimų (= penimų) kiaulių. Jau
beveik pasiūta, tik dekoratyvinės siūlės ne atbaigtos (=
nebaigtos).
Vart. reiškiant: 1.
artėjimą prie kalbančiojo ar jo buvimo vietos:
Kas ten taip per lauką
atbėga? Atskrenda jis čia iš tolimų kraštų;
2.
atskyrimą nuo ko nors:
Atplėšė mane nuo
giminių, nuo draugų, nuo artimų žmonių. Atgnybk ir man trupinėlį
duonos;
3. grįžimą ar grąžinimą į
buvusią padėtį:
Tai jau vėl barzda ataugo. Ten, kur neprigijo, reikės iš naujo
atsodinti;
4. atsilyginimą:
Už jos gerumą
dešimteriopai atidirbau. Nieko nepadarysi, dabar mums reikės
atvaišinti.
5. veiksmo intensyvumą
(drauge su sangrąžos afiksu):
Negali jos atsikalbėti,
atsigirti. Šiemet grybų jau atsivalgėm. Aš jau atsiariau, dabar
vaikai tegul aria.
atatikti
tarm.
atitikti:
Atatiko (= Atitiko) kirvis kotą. Butas atatinka
(= atitinka) visus sanitarijos reikalavimus.
atatinkamai
tarm. atitinkamai.
atatinkamas
tarm. atitinkamas.
atgal
nevart. r. prieš: Keli metai atgal (= Prieš kelerius
metus) ir aš taip galvojau. Dvi dienos atgal (=
Prieš dvi dienas)
reikėjo tuo pasirūpinti.
Vart.:
Nuo pusiaukelės turėjau atgal
trauktis. Meluodamas gali pasaulį pereiti, bet atgal nesugrįši.
Nenusileisk duok atgal.
atidaryti
nevart. r.: 1. atidengti: Į
paminklo atidarymą (=
atidengimą) susirinko daug žmonių;
2.
atkimšti: Šito butelio aš neatidarysiu (= neatkimšiu);
3.
atsukti: Tarpuose tarp žiočių
yra įkaišai, sudarantys raktą deguonies balionams atidaryti
(=
atsukti). Atidaryti
(= Atsukti) visi šalto ir karšto vandens čiaupai;
atidaryti burną
kartais geriau išsižioti:
Proto dantis pamatysi, plačiai atidaręs burną (=
išsižiojęs). Tik atidaryk
burną (= išsižiok)
kepti karveliai patys sulėks;
atidaryti
akis
kartais geriau
atsimerkti: Nespėjo
atidaryti akių (= atsimerkti), o jau klykia.
Vart.:
Atidaryk žmogui duris.
Ar krautuvė jau atidaryta? Atidarė mūsų mieste naują mokyklą.
atidarytuvas
(butelių) n. dirbt. kamščiatraukis, atkimštukas.
atidengti
nevart. r.: 1. atidaryti: Mokykla bus atidengta (=
atidaryta) prieš naujuosius mokslo metus;
2.
atverti: Jis savo kūriniais
mums atidengė (=
atvėrė) visai naują pasaulį;
3.
atskleisti:
Netikėtai atidengė (=
atskleidė) svarbią paslaptį.
Vart.:
Jau laikas rožes
atidengti. Senovės Iranietės vaikščiojo atidengtais veidais.
Atidenk puodą, kad neišbėgtą.
atidirbtas
nevart. r. panaudotas, perdirbtas, suvartotas:
Veninis kraujas, tekėdamas inkstais,
atiduoda kai kurias atidirbtas
(= panaudotas, perdirbtas) medžiagas. Tai jau
atidirbtas (= suvartotas, panaudotas) tepalas,
kuras.
-atinis
tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau
-inis:
problematinis (= probleminis),
sistematinis (=
sisteminis), tematinis (= teminis). Žr.
-inis.
atitikti
kam
n. vert. atitikti ką, sutikti
su kuo: Šis darbas atitinka disertacijoms keliamiems
reikalavimams (= atitinka
... keliamus reikalavimus, sutinka su keliamais reikalavimais).
Žr. naudininkas.
atitinkamas
kai kur geriau būtinas,
reikalingas: Stojant į
mokyklą, turėti atitinkamus
(= reikalingus,
būtinus)
dokumentus.
Vart.:
Priimtas atitinkamas nutarimas. Daiktavardžiai, padaryti iš
atitinkamų
veiksmažodžių, dažnai išlaiko tą patį valdymą.
atkrauti
nevart. r. išsiųsti pakrautą:
Reikės šių medžiagų keletą
vagonų atkrauti
(= išsiųsti, siųsti)
į Estiją.
Vart.:
Kas užkrovė taką, tas ir
atkraus. Atkrauk šalinę šienui.
atleidimas
nevart. r. pardavimas, išdavimas:
Mūsų krautuvėse degtinės atleidimas (=
pardavimas) pradedamas
nuo aštuntos valandos. Prekių atleidimo (= pardavimo,
išdavimo) normos gerokai padidintos.
Žr. atleisti.
Vart.:
Nori pagąsdinti atleidimu
iš pirmininko pareigų. Gavo atleidimą (leidimą) iš
darbo ir išvažiavo.
atleisti
nevart. r.: 1. parduoti, išduoti, tiekti:
Mūsų
valgykloje pietūs atleidžiami
(= duodami, tiekiami)
į namus. Atleisti
(= Tiekti)
medžiagas yra jų tiesioginė pareiga. Šitos prekės bus
atleidžiamos
(=
parduodamos)
tik po patikrinimo;
2.
aptarnauti: Sandėlininkė
akimirksniu atleidžia (=
aptarnauja)
klientą.
Vart.:
Ji
yra pasakiusi tokių
žodžių, kokių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti.
Mirsiu ir neatleisiu šitos skriaudos. Kai veidas sutinsta, tai
atleidžia dantį. Naktį buvo atleidę, bet paryčiu vėl ėmė šalti.
Atleido mane iš darbo. Atleido nuo grandinės.
atlėkščiuoti
išlėkščiuoti, sulėkščiuoti, aplėkščiuoti:
Po to dirvą reikia gerai atlėkščiuoti (= išlėkščiuoti,
sulėkščiuoti, aplėkščiuoti).
Žr. a t-.
atlieti
geriau nulieti, išlieti: Visa
figūra atlieta
(= nulieta, išlieta) iš bronzos.
Žr. at-.
atlikti su
veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais geriau vienas
veiksmažodis: Reikta laiku atlikti bulvių sodinimą (=
sodinti, pasodinti bulves). Iki
švenčių turime atlikti dirvų akėjimą (=
suakėti dirvas). Reikia
laiku atlikti mokyklų remontą (=
suremontuoti mokyklas). Tapyba atlikta (=
Nutapyta)
ant keturių lentų. Atlikus patikrinimą (=
Patikrinus) paaiškėjo daug trūkumų;
atlikti
medžiagoje
n. vert. iš medžiagos: Figūros
atliktos bronzoje (= nulietos
iš bronzos). Mus žavėjo molyje atlikti darbai
(= molio dirbiniai, dirbiniai iš molio, molio darbai, darbai
iš molio).
Vart.:
Gerai atlik savo pareigas. Atlikau visus reikalus. Buvo atlikti
žymiausių kompozitorių kūriniai. Kas atliko, gali atiduoti
kitam.
atmainyti
nevart. r.: 1. panaikinti:
Prašau teismo sprendimą atmainyti (=
panaikinti);
2.
pakeisti, pavaduoti:
Tris savaites išbudėjau prie jos lovos, ir nebuvo kam atmainyti
(=
pakeisti, pavaduoti). Kai pavargsiu,
tada galėsi atmainyti
(= pakeisti, pavaduoti).
Vart.:
Kaip sumainei, taip ir
atmainyk. Jau nesugrąžinsi jaunųjų dienelių, jau neatmainysi
aukselio žiedelių.
atmintis
nevart. r. atminimas, prisiminimas:
Visuomenė tąsyk nepagerbė Čiurlionio atminties (=
atminimo). Aną knygą jis žadėjo užrašyti tau atminčiai
(= atminimui, prisiminimui). Paliko apie save kraupią
atmintį (=
kraupų atminimą) ir įspėjimą ateities kartoms.
atmirti
n. vert. mirti, nykti,
išnykti, liautis egzistavus: Tada valstybė turės atmirti (=
išnykti, liautis egzistavus). Palengva atmiršta (=
nyksta, miršta) visuomeniniai institutai.
atnešti
kai kur geriau duoti,
padaryti, telkti: Toks darbo organizavimas galėtų daugiau naudos
atnešti (=
duoti). Sausra, o po to liūtys
atnešė (=
padarė) daug nuostolių
žemės ūkiui. Žmogus, baigęs mokslą, atneštų (=
duotų) naudos kraštui. Ne
visi dabar atneša (=
teikia) pasitenkinimą;
atnešti pripažinimą
n. vert.
būti
pripažintam: Ne visi filmai atneša žiūrovų pripažinimą
(= būna žiūrovų pripažinti).
Vart.:
Gal aitvaras tave
čionai atnešė? Atnešk
sausesnių malkų.
atpenėti
nevart. r. penėti, nupenėti: Blogai buvo prižiūrimos ir
atpenėti (= penėti) paliktos kiaulės. Šiemet ji
atpenėjo (=
nupenėjo) dešimt bekonų.
Žr. at-.
Vart.: Taip suliesėjęs vargšelis
vargu, ar
per tokį laiką atpenėsiu.
atpigintos
kainos
sumažintos kainos:
Parduotuvėje galite įsigyti plokštelių atpigintomis (=
sumažintomis) kainomis.
atpulti
nevart. r. atkristi:
Puspadis visai atpuolė (= atkrito). Tai man
visai atpuola (= atkrinta) reikalas važiuoti.
Tiriant visi įtarimai atpuolė (=
atkrito).
Vart.:
Šaltis atpuolė. Atpuldama
nuo darbų, dar ir mezga.
atredaguoti
n. vert. suredaguoti,
paredaguoti: Reikės dar atredaguoti
(=
suredaguoti, paredaguoti) ir perrašyti kompiuteriu.
Atredaguos (= Suredaguos) skyriaus redaktorius.
Prastai atredaguotas (=
suredaguotas) tekstas. Žr. at-.
atremontuoti
n. vert. suremontuoti,
paremontuoti: Buvo visiškai atremontuoti (= suremontuoti)
senojo universiteto rūmai. Ūkis pats žada atremontuoti (=
suremontuoti,
paremontuoti) žemės ūkio mašinas.
Žr. at-.
atsakingasis || atsakomasis:
Dar nepasirašė atsakingasis
(atsakomasis) redaktorius.
atsakyti prieš ką
atsakyti kam: Atsakysi prieš
teismą
(= teismui).
Žr. prieš.
atsakomingas
n. dirbt.
atsakingas: Jam teko
dirbti atsakomingq (= atsakingą) darbą.
Atlyginimas nemažas, bet ir pareigos atsakomingos (=
atsakingos).
atsėliuoti
n. dirbt.
atsėti: Labai opi problema
miežių atsėliavimas (=
atsėjimas). Atsėliuojama (= Atsėjama)
iki 15% respublikos miežių.
atsiekimas
n. vert. laimėjimas, pergalė:
Ji visada džiaugdavosi ne tik savo, bet ir draugų atsiekimais
(=
laimėjimais, pergalėmis).
Ryškūs yra fiziologijos atsiekimai
(=
laimėjimai). Šis šuolis
didelis jauno sportininko
atsiekimas
(= laimėjimas, pergalė).
Žr. atsiekti.
atsiekti
n. vert. 1. pasiekti: Mes
atsiekėme (=
pasiekėme)
puikių laimėjimų.
Žr. at-;
2.
padirbti, atlikti: Tai puiki atsiekto (= padirbto,
atlikto) darbo apibendrinimo mokykla.
atsigręžti veidu n. vert.
atsigręžti: Palikime dangų
paukščiams, o patys atsigręžkime veidu (=
atsigręžkime) į
kėdes.
atsikratyti nuo ko || atsikratyti kuo || atsikratyti ko:
Niekaip negalėjau
atsikratyti nuo baimės (baime, baimės).
atsiliepti į ką
n. vert.
atsiliepti kam, turėti neigiamos
įtakos, kenkti kam nors: Alkoholis neigiamai atsiliepia į
palikuonis (=
atsiliepia palikuonims, turi neigiamą
įtaką, daro neigiamą įtaką, kenkia palikuonims).
Peršalimas atsiliepia į sveikatą (= atsiliepia sveikatai,
kenkia sveikatai). Pasakykite, kaip tėvų gyvenimas
atsiliepė į jūsų vaikystę (= atsiliepė jūsų vaikystei)?
Žr.
į.
Vart.:
Atsiliepk į pagalbos
šauksmą. Į Būgos raginimq atsiliepė šimtai talkininkų.
atsinešimas
nevart. r. požiūris, pažiūra:
Toks atsinešimas
(= požiūris, pažiūra)
į darbą garbės nedaro;
šaltas
atsinešimas į ką
n. vert. abejingumas kam:
Stebina toks šaltas atsinešimas į savo tiesiogines pareigas
(=
abejingumas savo
tiesioginėms pareigoms, abejinga pažiūra į savo tiesiogines
pareigas).
atsinešti:
atsinešti
į ką nors
n. vert. žiūrėti, atsižvelgti,
kreipti dėmesį į ką nors, paisyti ko nors: Pardavėjau,
nuoširdžiai atsinešk (=
atsižvelk, kreipk dėmesį) į
pirkėjų pageidavimus! Ji rimtai atsineša
(=
žiūri) į klasės
įpareigojimus;
atsinešti
prie ko nors
n. vert. elgtis su kuo nors,
būti nusistačiusiam ko nors atžvilgiu, paisyti ko: Mūsų
brigadininkas netinkamai atsineša prie direktoriaus
(= elgiasi su direktorium).
Cecho viršininkas šiandien nemandagiai atsinešė prie darbininkų
(=
elgėsi su darbininkais, buvo nemandagus). Jis nekaip
atsineša prie darbo (=
aplaidžiai žiūri į darbą,
nepaiso darbo, nesirūpina darbu);
šaltai
atsinešti į ką nors
n. vert. abejingai
žiūrėti į ką, nepaisyti ko: Kai kurie mokytojai visiškai šaltai
atsineša į jiems patikėtą darbą (=
nepaiso, abejingai žiūri į
jiems patikėtą darbą).
Vart.:
Nieko čia neatsinešei,
nieko ir neišsineši. Nešte atsinešiu, nereikės nė arklio. Į
mokyklą atsinešė ir savo lėlę.
atsirasti
nevart. r.: 1. atsidurti, patekti:
O kiek avarijų, gaisrų būna įmonėse, kai
mašinos atsiranda girto žmogaus rankose (=
patenka į girto žmogaus rankas, atsiduria girto žmogaus
rankose);
2.
susidaryti: Kodėl atsiranda
(=
susidaro)
tokia padėtis, niekas negali paaiškinti;
3.
ištikti:
Šiam operos artistui
epilepsijos priepuoliai atsirasdavo
(= Šį operos artistą epilepsijos priepuoliai ištikdavo)
tiktai atliekant mėgstamiausią ariją.
Vart.:
Po
tokio lietaus turėtų grybų atsirasti. Atsirado mat! Mokytą
mokys! Iš jų tarpo atsirado išdavikas. Iš kur tamsta atsiradai?
Buvau pametęs, bet atsirado.
atsisakyti
nuo ko || atsisakyti ko:
Atsisakė nuo tarnybos
(Atsisakė tarnybos). Mes neatsisakome nuo savo planų
(neatsisakome savo planų).
atsiskaityti prieš ką
atsiskaityti kam: Netrukus reikės atsiskaityti prieš visuomenę
(= visuomenei). Žr.
prieš.
atsispindėti kame
matyti iš ko: Tai atsispindi parodos apipavidalinime (=
matyti iš apipavidalinimo,
rodo apipavidalinimas). Nenoras dirbti ir atsispindi tame
(= matyti iš to), kad visaip išsisukinėjama.
Žr. vietininkas.
Vart.:
Jo veidas atsispindėjo
ramiame ežero vandenyje. Literatūroje atsispindėjo sunki
darbininkų buitis. Akyse atsispindi žmogaus siela.
atsistatyti
n. vert. grįžti, atsinaujinti:
Dar buvusios jėgos neatsistatė (= negrįžo, neatsinaujino),
bet jau kur kas geriau. Žr.
atstatyti.
atsišaukti
nevart. r. palankiai žiūrėti į ką, pritarti kam,
atsiliepti: Jaunimas noriai
atsišaukia į kiekvieną kreipimąsi (= mielai pritaria
kiekvienam ...
kreipimuisi, mielai atsiliepia į kiekvieną kreipimąsi).
Vart.:
Kaip lauke šaukia, taip miške atsišaukia. Po
kiek
metų atsišaukė dingęs įpėdinis.
atsitikimas
kai kur geriau atvejis,
faktas, reiškinys: Miestelyje išnyko girtavimas, chuliganizmo
atsitikimai (= reiškiniai, chuliganizmas).
Vart.:
Nelaimingas atsitikimas
padarė žmogų invalidą visam gyvenimui. Papasakosiu aš tau vieną
atsitikimą.
atsitikti
su
geriau atsitikti kam: Su juo
(= Jam) atsitiko didelė nelaimė.
Žr. su.
atsitiktinas
geriau atsitiktinis. Žr. -inas.
atsitraukti
nevart. r. atitraukti: Čia
praktikuojamas darbininkų mokymas neatsitraukiant
(= neatitraukiant) nuo darbo.
Vart.:
Mokausi neatsitraukdamas
nuo darbo. Frontas jau buvo atsitraukęs. Tokia gera knyga
negaliu atsitraukti. Ilgesnį siūlo galą atsitrauk.
atsižymėti
n. vert.
pasižymėti: Jis jau atsižymėjęs (=
pasižymėjęs) savo
suktybėmis. Atsižymėk (=
Pasižymėk)
taloną.
Žr.
atžymėti.
atskiras
nevart. r. kiekvienas:
Mūsų mokykloje atskiras (=
kiekvienas)
jaunuolis mokomas suprasti matematiką;
kai
kur geriau tam tikras, kai kuris: Atskirais (= Kai
kuriais, tam tikrais) atvejais neišvengta klaidų.
Didėjant keleivių srautui, mieste pailginami atskirų (=
kai kurių) linijų
maršrutai.
Vart.:
Nebūkite atskiri (atsiskyrę,
vieni). Man reikia atskiro kambario. Vargonų dumples
pūsdavo atskiras (specialus, tam tikras) žmogus.
atsparus prieš ką
atsparus kam: Stiprus organizmas yra
atsparus prieš ligas (= atsparus ligoms). Naujai
išvesta obelų rūšis yra atspari prieš mūsų krašto šalčius (=
mūsų krašto šalčiams).
Žr. prieš.
atspindėti
nevart. r. nagrinėti, spręsti, analizuoti, rodyti:
Šie mokslo darbai atspindi (=
rodo) ląstelės
pakitimus
(= Šiuose darbuose nagrinėjami pakitimai).
Vart.:
Ne visi kūnai vienodai
atspindi šviesą. Veidas atspindi žmogaus vidinę būseną.
atstatyti
nevart. r. atgauti, susigrąžinti:
Ligonis jau atstatė
(= atgavo, susigrąžino)
savo jėgas;
geriau
atkurti: Atstatė
(= Atkūrė) sugriautą ūkį.
Vart.:
Atstatyti miestai,
prasidėjęs gyvenimas. Sugriauti juokas, bet atstatyti
nelengva. Kareiviai išsitempė, atstatė krūtines.
atstovauti ką
n. vert.
atstovauti kam: Konferencijoje jis
atstovaus mūsų šalį
(= šaliai).
Žr. galininkas.
atšerti
nevart. r. šerti, penėti:
Dabar kiaulininkės atšerta
(= šeria, peni) tuos bekonus, kurie netrukus bus
parduoti valstybei.
Žr. at-.
Vart.:
Sulysusias karves sunku greitai atšerti.
atšešėlis
n. vert. 1.
atspalvis, niuansas:
Spalvos buvo aiškios, be perėjimo iš vieno atšešėlio
(= atspalvio) į kitą;
2. šešėlis, atšvaitas:
Jo veide liko baimės atšešėlis
(= šešėlis, atšvaitas);
3.
gaida, spalva: Jo balse skamba nusivylimo atšešėliai
(= gaidos, spalvos, atspalviai).
atvedimas
nevart. r.: 1. nukreipimas:
Ar ne įtartinas tau pasirodė tas jos labai staigus aktų
atvedimas (=
nukreipimas)
į šalį?
2. praskėtimas:
Darant pratimus, sunkiausia tokioje padėtyje yra kojų atvedimas
į šalis (= praskėtimas)
ir suglaudimas. Žr. atvesti.
Vart.:
Brangiai kainavo elektros
atvedimas į mūsų gyvenvietę.
atvejis
kartais geriau nevart.:
Pasveikus nurodoma dieta, kaip ir aterosklerozės atveju (=
sergant ateroskleroze).
Pavėlavimo atveju (=
Pavėlavus) į salę
neįleidžiama.
Vart.:
Šiuo atveju tu teisus.
Tave vis reikia atvejų atvejais prašyti. Blogiausiu atveju pats
turėsiu tai padaryti. Mirties atveju palieku visą indėlį
broliui. Įdomus infarkto atvejis aprašytas Sveikatos
apsaugoje.
atvesti
nevart. r.: 1. kreipti, tiesti į šalį: Sužalotas akį
atvedančiojo (=
kreipiančiojo, akies
kreipiamojo) nervo branduolys. Pirmiausia dešinę ranką
atvedame (= tiesiame) į šalį, o paskui į kairę.
Gulėdami atvedame (= tiesiame) į šalį priešingą
ranką ir priešingą koją;
2. skėsti, žergti:
Kojas atvedame vieną nuo kitos (=
skečiame, žergiame, išsiskečiame, išsižergiame)
ir rankomis pasiekiame pirštų galus;
3 .
nuleisti, nukreipti: Ar tu
pastebėjai, kad visą vakarą jis nuo tavęs neatveda
(=
nenuleidžia, nenukreipia)
akių?
Vart.:
Ne pats atėjau draugai
atvedė. Žaloji atvedė gražų veršiuką.
atviortka
n. svet. atsuktuvas.
atviras su
kuo
n. vert. atviras kam: Jis su manimi (= man)
visada atviras.
atvirutė, atvirukė
geriau
atvirukas.
atžyma
n. vert. 1. riba: Prie keturių
šimtų metrų atžymos (=
ribos, pažymos) pirmasis atbėgo mūsų šalies sportininkas;
2. įrašas
(socialinio draudimo pažymėjime): Visokių atžymų
(=
įrašų)
socialinio draudimo pažymėjime
prisirinko per tokį ilgą laiką.
atžymėti
n. vert.
1. pažymėti: Kaip bus atžymimos (=
pažymimos) krepšininkų
pergalės? Reikia atžymėti (=
pažymėti), kad šiuo atžvilgiu mes
gerokai atsiliekame. Prašom atžymėti
(=
pažymėti) ir mano
bilietą;
2.
paminėti: Būtina tinkamai atžymėti
(= paminėti) Mokytojų dieną;
3.
apdovanoti: Geriausios grupės bus atžymėtos (=
apdovanotos) vertingomis dovanomis. Reikia atžymėti (=
apdovanoti) konkurso nugalėtojus.
aukštai
geriau didžiai, labai: Mes aukštai (=
didžiai)
vertiname jos šlovingą istoriją. Ši santvarka pasižymi aukštai
(=
labai) organizuota gamyba;
aukščiau stovintis
n. vert. aukštesnis, vyresnis; aukštesnysis,
vyresnysis: Tai turi padaryti tik aukščiau stovinti (=
aukštesnė, aukštesnioji) organizacija. Aukščiau stovintis
(=
Vyresnysis) prokuroras
atmetė protestą.
Žr.
stovėti.;
aukštai
kvalifikuotas
n. vert.
aukštos
kvalifikacijos: Čia dirba tik aukštai kvalifikuoti
(= aukštos kvalifikacijos)
darbininkai.
Vart.:
Saulė buvo jau aukštai pakilusi.
Ten aukštai klykė gervės. Toliau bus dar aukščiau. Jei Vilniuje
nepadės,
skųsiuosi dar aukščiau.
aukštas
kartais geriau
didelis, geras, gausus: Šiemet gavome
aukštą (=
didelį, gerą, gausų)
kviečių derlių. Buvo labai aukšta (=
didelė) tirpalo koncentracija.
Laikome tik aukšto (=
didelio)
produktyvumo (= labai produktyvias)
karves. Taigi aukščiausia (=
didžiausia) pagarba tau.
Vart.:
Aukšti kunigaikščio
dvarai, o berno dar aukštesni. Aukštas vyras gali būti
krepšininkas. Atvyko aukštas svečias. Dainuoja aukštu balsu;
aukštame
lygyje
n. vert. aukšto lygio:
Susirinkimas praėjo aukštame lygyje (=
buvo aukšto lygio). Pasitarimas aukštame lygyje (=
Aukšto lygio pasitarimas). Žr. vietininkas.
australietis
geriau australas. Žr. -ietis.
-avas
n. svet. -inis: burdavas (=
bordinis), lėlijavas (= lelijinis),
buteliavas (=
butelinis), ružavas (= rožinis),
dangavas (= dangiškas,
danginis), morkavas
(= morkinis), smėliavas
(= smėlinis)
ir kt.
-avimas
geriau nevart. vietoj -acija:
Gerokai pavėluotas rekomendavimų
(=
rekomendacijų) įdiegimas į praktiką.
Žr. -acija.
-avoti
n. svet. -auti, -uoti, -oti ir kt.: juokavoti (=
juokauti, juokus krėsti, juokuoti), komandavoti (=
komanduoti), žiemavoti (= žiemoti),
naktavoti (= nakvoti).
|