Juozas Aputis
Kelyje
Užužvakar [R1]
žarstėme genialias [R2]
citatas ir idiomas [R2],
vadinome save stoikais [R2]
ir patriotais [R2],
raginome drąsiai [R3]
sutikti lemtį. Dabar jau galiu sakyti, kad lemties šešėlį
mums pasiuntė viena priešžiemio [R4]
kelionė.
Važiuojame ir jaučiame, kaip pamažu bjūra [R5]
nuotaika, o smilkiniuose tvinkčioja galvosūkiai [R6].
Staiga autobusiukas ima čiuožti [R7].
Vairuotojas perspėja, kad priekyje bus pavojinga nuokalnė,
tačiau tai () [S1]
niekniekis, nereikia pernelyg [R8]
baimintis. Visiems į akis krinta [R9]
jau pradėjęs [R10]
brigzti [R11]
mėlynas vairuotojo drabužis ir prakaituota kakta.
Du mūsų
kompanionai [R2]
išlipa. Jie pasiryžta [R12]
grįžti [R3]
savo kojomis. Ne, [S2]
nesušalsią [R3,
R10], () [S3]
ne
spéigai [R13].
Kai pajudame, vairuotojas patylom sako, kad dėl
anųdviejų [R14]
neramu [R13],
o su mumis jam (,) esą(,) [R15,
S4] gera, () tikslą
turėtume kaipmat [R16]
laimingai pasiekti.
Pažeme
slenkanti išsigandusi saulė nušviečia [R17]
pakelės rugių želmenis(,) [S5]
ir pro gulsčiai [R18]
drykstantį [R5]
rūką atrodo, kad autobusiukas pamažu virsta akvariumu [R2].
Po
netrumpos valandėlės(,) [S6]
ne visai susigaudydami, kas darosi, išgirstame, kaip
sucypia [R17]
stabdomi ratai. Pakalnėn nuotėkio [R19]
grioveliu šliuožia [R17]
murzini ledo gabaliukai.
Kaži(,) [S7]
kaip dabar tiems, kur liko vienudu [R14]?
išlipęs [R10]
ar mūsų, ar [S8]
pats savęs [R20]
klausia vairuotojas ir pirštu parodo į korėtą ledą po
autobusiuko ratais. Viskas suyra, viskas, mįslingai [R3]
pakartoja. Gerai pasakiau? juokiasi [R17],
o mums kol kas [R21]
ne juokai [R13]
galvoj [R22].
Beje, [S9]
mielieji išsigandėliai, [S10]
šiųdienis [R14]
mano važiavimas slidžiais keliais dargi [R23]
jubiliejinis [R24]
(,) dutūkstantas [R25,
S11]. Užrašysim.
[Kaži(,) kaip dabar tiems, kur liko vienudu?
išlipęs ar mūsų, ar pats savęs klausia vairuotojas ir pirštu
parodo į korėtą ledą po autobusiuko ratais. Viskas suyra,
viskas, mįslingai pakartoja. Gerai pasakiau? juokiasi, o
mums kol kas ne juokai galvoj. Beje, mielieji išsigandėliai,
šiųdienis mano važiavimas slidžiais keliais dargi
jubiliejinis(,) dutūkstantas. Užrašysim.]
Dėl visa
ko [R21]
parodo mums žalią knygelytę ir kilsteli [R26]
kepurę.
__________________
Suskliausti
galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Emociniai ženklai
nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai
motyvuoti (garso įrašą žr. LRT.lt,
čia). Kursyvu
teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai
skiriami iš abiejų pusių skirti tik iš vienos pusės būtų
klaida.
Kai kurių
diktanto rašybos (R) ir skyrybos (S) ypatumų paaiškinimai
Rašyba
[R1] Žodyje už-už-vakar
yra du priešdėliai (skaidykite žodžio dalimis), žodžio reikšmė
diena anksčiau kaip užvakar, prieš tris dienas (žr. el.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/).
[R2] Priebalsė j
paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių,
kurių viena yra i, nors priebalsis j čia dažnai
tariamas, pvz.: genialus, -i (genialias, tariama
genijalias), idioma (idiomas,
tar. idijomas), patriotas, -ė (patriotais,
tar.patrijotais),akvariumas(akvariumu,
tar. akvarijumu);kompanionas, -ė(kompanionai,
tar. kompanjonai); stoikas, -ė (stoikais
jotas netariamas).
[R3] Nosinės balsės
rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ą, ę, į
kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.: drąsiai (drįsti,
drąsus, drąsa), grįžti (apgręžti, grąža, grąžtas),
(mąslus, mąstyti, mįslė) mįslingai.
Atkreiptinas dėmesys, kad veiksmažodis (nesu)šalti,
(nesu)šąla, (nesu)šalo nosines turi tik esamojo laiko
šaknyje (taip pat iš jų išvestų formų šaknyse, pvz.,
šąlantis, -i, šąlant), bet kitų formų šaknyse nosinė
nerašoma, todėl (nesušalsiu) nesušalsiąs,
nesušalsią. (Žr. Lietuvių kalbos rašybos ir
skyrybos, Vilnius, 1992, p. 1718, § 9.310.)
[R4] Priešžiemis
laikas prieš žiemą (skaidykite žodžio dalimis prieš-žiem-is).
Žr. el. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/.
[R5] Esamojo laiko formų
šaknyje rašomos balsės y, ū, jeigu
kitų to paties veiksmažodžio formų šaknyje nėra nei nosinių
balsių, nei mišriųjų dvigarsių an, en, in, un, todėl
bjurti, bjūra, bjuro (plg. skurti, skūra,
skuro; sužiurti, sužiūra, sužiuro) ir driksti,
dryksta, drisko (plg. tviksti, tvyska, tvisko), iš
čia es. laiko dalyvis drykstantis, drykstantį.
(Žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 19,
§ 10, 2 pastaba; el. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://www.autoinfa.lt/webdic/.)
[R6] Dūrinys
galvosūkis, -iai sudarytas iš galvos sūkis.
Žr. el. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/.
[R7] Žr. pagrindines
veiksmažodžio formas čiuožti, čiuožia,
čiuožė.
[R8] Dalelytė per
paprastai rašoma skyrium nuo kitų žodžių, tačiau prieveiksmiai
pernelyg (per daug) ir nepernelyg (ne per
daug) rašomi vienu žodžiu (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir
skyryba, Vilnius, 1992, p. 41, § 69). Dar žr. šią konsultaciją,
http://www.vlkk.lt/lit/6173
[R9] Bendrinėje kalboje
teikiama pirmenybė variantui krinta, o krenta
yra šalutinis (dalinis) normos variantas. Žr. el. Dabartinės
lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/
: krìsti, krìta (kreñta), krìto. Plačiau žr.
Kalbos konsultacijų banke,
http://www.vlkk.lt/lit/4881
[R10] Visų laikų vyr. g.
veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko
galūnėse rašomos nosinės balsės, pvz.: es. l. (esti) yra esąs,
esą; būt. k. l. pradėjo pradėjęs, -ę, išlipo
išlipęs, -ę; būs. l. nesušalti nesušalsiąs, -ią
(žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 23,
§ 24).
[R11] Žr. pagrindines
veiksmažodžio formas brigzti,bryzga,
brizgo. Žr. el. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/.
[R12] Žodžiai su šaknimi
ryž- neturi nosinės balsės (nėra kaitos nei su ilgaisiais
balsiais, nei su dvigarsiais): ryžtis, ryžtasi,
pasiryžta, pasiryžo, ryžtas, ryžtingas. (Žr.
Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 18, § 9
pastabą.)
[R13] Dalelytė ne
paprastai rašoma skyrium nuo daiktavardžių, todėl ne speigai,
ne juokai. (Kartu rašoma, kai sudaro su jais kitos,
paprastai priešingos, reikšmės linksniuojamą žodį, plg.:
darbas ir nedarbas, sąmonė ir nesąmonė.)
Žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p.
4244, § 70, 77.)
[R14] Atkreipkite
dėmesį, kad dviejuose žodžiuose paslėpta daugiskaitos kilmininko
galūnė -(i)ų šių dienų šiųdienis, anų
dviejų, tačiau įvardžių dviskaitos formos rašomos kartu,
plg.: anuodu, anųdviejų; juodu, jųdviejų;
šiuodu, šiųdviejų; tuodu, tųdviejų);
taip pat vienudu. (Dar žr. konsultaciją Kada
judviejų, kada jųdviejų?
http://www.vlkk.lt/lit/4230)
[R15] Modalinis žodis
esą, vartojamas reiškiant netiesioginę kalbą, rašomas su
nosine kaip ir pamatinė dalyvinė forma (esąs, -ą, žr.
R10).
[R16] Žodžių junginiai
bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris
atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui,
rašomi vienu žodžiu, taigi kaipmat (kaip matai),
dar plg. galbūt (gali būti), turbūt
(turi būti), nėkart (nė karto) ir
pan. (Žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p.
37, § 58.)
[R17] Veiksmažodžių
esamojo 3 asmenyje (ką veikia?) niekada nerašoma -e tik
-ia, todėl nušviečia, sucypia,
šliuožia, juokiasi.
[R18] Žodyje gulsčiai
priebalsis s supanašėjęs su č ir tariamas kaip
š, bet rašoma s, nes lietuvių kalboje yra tik priesaga -sč-
(skaidant žodžio dalimis gul-sč-iai iš gul-sč-ias,
dar plg.: kniūbsčias, -ia.
[R19] Iš (nutekėti,
nuteka) nutekėjo sudarytame žodyje nuotėkis įvykusi
šaknies balsių kaita, todėl nuotėkis, o ne nuotekis.
Dar žr. šią konsultaciją,
http://www.vlkk.lt/lit/2195.
[R20] Nosinės raidės
nerašomos asmeninių įvardžių aš, tu ir sangrąžinio
įvardžio vienaskaitos galininkuose mane, tave,
save, bet rašomos šių įvardžių vienaskaitos kilmininkuose
manęs, tavęs, savęs. (Žr. Lietuvių
kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 23, § 24.)
[R21] Nesutrumpėję
žodžiai, tiek kaitomi, tiek nekaitomi, nors artimai tarpusavyje
susiję, net turintys vieno žodžio reikšmę, paprastai rašomi
skyrium, tarp jų ir kol kas, ir visa kas (kilmin.
visa ko) dar plg.: šiek tiek, ryt poryt, kaip matai,
ana kur ir kt. (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba,
Vilnius, 1992, p. 38, § 59).
[R22] Priebalsė j
rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų
gale, taigi galvoje sutrumpėjus galvoj
(žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba Vilnius, 1992, p. 22,
§ 21).
[R23] Su nekaitomais
vienskiemeniais žodžiais dalelytė gi rašoma kartu,
todėl dargi, žr. konsultaciją Kada dalelytė gi
rašoma kartu, o kada atskirai su greta einančiu žodžiu?
http://www.vlkk.lt/lit/7001
[R24] Tarptautiniuose
žodžiuose prieš lietuviškas priesagas ir galūnes jotas ne tik
tariamas, bet ir rašomas, todėl jubiliej-us ir
jubiliej-inis, -ė (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir
skyryba, Vilnius, 1992, p. 34, § 45).
[R25] Galima dvejopa
rašyba: dutūkstantas arba du tūkstantas, plačiau
žr. šią konsultaciją
http://www.vlkk.lt/lit/4199
[R26]
Pagrindinės veiksmažodžio formos kilstelėti, kilstelėja,
kilstelėjo kiek pakelti ar pakilti (žr. el. Dabartinės
lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/);
variantas kilsterėti, kilsterėja (kilsteri), kilsterėjo
yra šalutinis (žr. Lietuvių kalbos žodyną (http://www.lkz.lt/startas.htm;
šiame žodyne taip pat teikiamas dar vienas kilstelėja
variantas kilsteli).
Skyryba
[S1] Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo
28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 9 punktą
vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio
dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti
praleidimą, bet tai ne privalomoji skyryba.
[S2] Pagal Privalomosios
skyrybos taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) (Žin.,
2006, Nr. 107-4084) 10.2 punktą sudėtinio bejungtukio sakinio
dėmens atitikmeniu einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kitų
panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai,
nieko, kaip, ką ir pan.) atskiriami
kableliu.
[S3] Pagal Privalomosios
skyrybos taisyklių 10.1 punktą bejungtukių sakinių dėmenys
privalomai atskiriami; tarp susijusių aiškinamaisiais,
priežasties santykiais gali būti vartojamas kablelis arba
brūkšnys, taigi ... nesušalsią, ne speigai arba ...
nesušalsią ne speigai.
[S4] Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantys
žodžiai, tarp jų ir žodis esą, gali būti
išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Daugiau
žr. šią konsultaciją,
http://www.vlkk.lt/lit/3732
[S5] Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo
sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar,
arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima
parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, taigi
kablelis nėra privalomas kaip anksčiau (laisvumas pagrįstas
vienarūšių sakinio dalių ar vienarūšių šalutinių dėmenų,
sujungtų nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei,
neskyrimo principu), bet jis gali būti rašomas.
[S6] Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėsta dalyvinė,
pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau
neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima
išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, taigi
tokia aplinkybė nebėra privalomai išskiriama. Klaida tokiu
atveju laikomas tik skyrimas iš vienos pusės. Šiuo atveju
aplinkybė dar turi prisijungusį šalutinį dėmenį, jis yra
privalomai išskiriamas, todėl kablelis aplinkybės pradžioje
prieš ne visai susigaudydami laisvai dedamas, bet
pabaigoje po šalutinio dėmens kas darosi privalomas.
[S7] Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 10.3 punktą po žodžio
kažin prieš įvardį kas bei įvardinius
prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas
kablelis, jei norima parodyti prijungimą, todėl po morfologinio
kažin varianto kaži kablelis suskliaustas:
Kaži(,) kaip dabar tiems, kur liko vienudu?
[S8] Pagal Privalomosios
skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys,
sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir ... ir, ar ... ar,
arba ... arba, nei ... nei, čia ... čia, tai ... tai, tiek ...
tiek ir kt., yra atskiriamos kableliais. Todėl kablelis tarp
vienarūšių papildinių (ko klausia?) ar mūsų, ar pats
savęs, sujungtų kartojamuoju skiriamuoju jungtuku ar,
privalomas.
[S9] Pagal Privalomosios
skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinius privalu išskirti. Šiuo
atveju skiriamas įterpinys beje. Daugiau žr. šią
konsultaciją,
http://www.vlkk.lt/lit/2098
[S10] Pagal
Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys, vienas
ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. Šiuo
atveju kreipinys mielieji išsigandėliai.
[S11]
Pasakymo važiavimas jubiliejinis(,) dutūkstantas galima
dvejopa skyryba: jei žodžiu dutūkstantas norima
paaiškinti, patikslinti, kas turima omenyje sakant
jubiliejinis, aiškinamoji sakinio dalis išskiriama;
tačiau, jei intonaciškai aiškinimas nepabrėžtas, galima manyti,
kad šie žodžiai rodo ne vieno pagrindo požymius ir tik papildo
vienas kitą, todėl kablelio tarp jų gali ir nebūti (žr.
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą).
(Parengė Aistė
Pangonytė)
Nacionalinio diktanto garso įrašas
Šaltiniai
http://www.vlkk.lt/lt.php