Vytautas V. Landsbergis
Partizanas (diktanto tekstas su skyrybos variantais ir
PAAIŠKINIMAIS)
DIKTANTAS
Vytautas V. Landsbergis
Partizanas
Sutreška lūžtančios šakos, sučęžta [R1] sniegas(,)
[S1] ir kaži kas [R2] svetimas prabėga viršum
bunkerio. Dzūkas kaipmat užpučia ant stalo žvakę ir stovi
prieblandoje(,) [S2] sulaikęs kvapą,()1
klausosi. Sušnara medžių šakos(,) [S1] ir stribų
žingsniai nutolsta.
Ramu
čia(,) [S3] tarsi kapuos,
nusišypso2 partizanų vadas(,) pravarde
Dzūkas(,) [S4] ir regi tamsoje, [S5] kaip nuo
drėgmės žąla bunkerio sienos, o skurdūs gulto apklotai pamažu
virsta puvėsiais. Ramus partizano žvilgsnis klaidžioja po ankštą
požemį, apžiūri varvančias lubas ir sustoja prie nuotraukų. Jose
() [S6] užvakar nužudytų ir Merkinėje(,)
ant grindinio(,) [S7] numestų partizanų
nuotraukos. Kaži koks [R2] nenumaldomas skausmas dreskia
[R3] po krūtine, kyla gomuriu aukštyn(,) ir Dzūkas
[R4] prisėda ant gulto. Uždega žvakę, išsitraukia dienoraštį
ir(,) paseilinęs pieštuką(,) [S2] ima rašyti:3
Vienumoje dažnai galvoju apie žuvusius. Viešpatie mano,
[S8] kiek jų daug! Mūsų tėvynė [R5]
() [S9] tokia maža, o
žūva geriausi vyrai,()[S10] jauni, stojiški
[R6], kupini pasiryžimo, drąsūs...(.) Ir širdį
kartais taip pradeda skaudėti, kad imu niekuo netikėti. Žmogus
juk nesi geležinis, o ir geležis per trumpą laiką surūdija(,)
[R7, S11] sutrupa. Ir todėl kartais pradedi dvejoti,(:)
[S12] argi [R8] neišseks mūsų jėgos?(.)
Kas iš tos Lietuvos, jeigu ji nustos geriausios savo dalies? Kas
bus, jeigu(,) atėjus lemiamam [R9] momentui(,)[S2]
nebus kam jos prikelti, išgydyti?
Jaučiu, kad savo kraštą pamilstu vis [R10] labiau. Jeigu
kas pasiūlytų laisvę Amerikoj [R11],()
neišvažiuočiau. Geriau žūti čia(,) garbingai kovojant(,)(,)
[S2, S13] negu(,) rankas sudėjus(,) [S2]
laukti. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime
teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės
[R5] nepalikome. Ir kas
gi [R8] mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes
nugalėjome ir mirtį. [S14]
(Diktanto tekste panaudotos partizanų vado
Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio ištraukos)
_____________________
Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta
pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne
vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai
nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai
motyvuoti (garso įrašą žr. lrt.lt, LR 11:00,
http://www.lrt.lt/media.php?strid=2961828&id=5115671).
Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami,
tai skiriami iš abiejų pusių skirti tik iš vienos būtų klaida.
Skyrybos variantai:
1.
Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę pirmam tariniui stovi
kaip tekste, pasirinkus skirti aplinkybę šalutinis variantas:
<...>
stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą, klausosi.
Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę antram tariniui
klausosi:
<...>
stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą(,) klausosi.
2.
Galimi variantai:
a)
Ramu čia tarsi kapuos, nusišypso partizanų vadas <...>
b) Ramu
čia tarsi kapuos(,) nusišypso partizanų vadas <...>
3.
Galimas ir taškas. Kėlimas į kitą eilutę neprivalomas, bet
pageidautinas.
Kai
kurių diktanto rašybos (R) ir skyrybos (S) ypatumų paaiškinimai
Rašyba
[R1]
Šis veiksmažodis čežti, čęžta, čežo suirti, suskilti
dabartinėje kalboje rečiau vartojamas, žr. Lietuvių kalbos
žodyną (http://www.lkz.lt/startas.htm),
pvz.: Ledas jau sučežęs (iškorijęs, sutižęs). Tirpo
sučežęs sniegas. Šis veiksmažodis vienas iš tų, kurių
esamojo laiko šaknyje rašoma nosinė (plg.: balti, bąla, balo;
skarti, skąra, skaro; knežti, knęžta, knežo;
gesti, gęsta, geso).
[R2]
Įvardis kaži kas yra dažnesnio dabartinėje
kalboje kažin kas variantas jų dėmenys rašomi skyrium.
Samplaikinis sutrumpėjęs variantas kažkas (iš kaži(n)
kas) rašomas kartu.
[R3]
Įsidėmėtina, kad nosinės raidės paprastai
nerašomos, kai tos pačios šaknies žodžiuose balsiai ą, ę
kaitaliojasi su ė, kaip dreskia, draskyti, drasko, nes
drėksti, drėskė (žr. Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos
§ 10, 2 pastabą, Vilnius, 1992, p. 19).
[R4]
Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai rašomi didžiąja raide be
kabučių kaip vardai ir pavardės (žr. Lietuvių kalbos rašybos ir
skyrybos, Vilnius, 1992, p. 62, § 145).
[R5]
Žodis tėvynė stilistiniais sumetimais
galėjo būti rašomas didžiąja raide (Tėvynė).
[R6]
Iš tarptautinio žodžio stoikas su
lietuviška priesaga -iškas išvestas būdvardis
stojiškas, -a rašytinas su jotu (žr. Lietuvių kalbos rašyba
ir skyryba, Vilnius, 1992, § 45, p. 34), taip teikiama ir
6-ajame, elektroniniame, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno
leidime, ir Tarptautinių žodžių žodyne (Vilnius, 2001), tačiau
ankstesniuose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose,
tarp jų ir internetiniame DŽ4e, didžiajame Lietuvių kalbos
žodyne dar buvo teikta nesilaikant taisyklės (teikta
stoiškas, -a). Vertinant diktantą, variantas stoiški
nebus laikomas rašybos klaida.
[R7]
Veiksmažodžio pagrindinės formos rūdyti,
rūdija, rūdijo. Žr. el. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne,
http://www.autoinfa.lt/webdic/.
Plg. dar apšerkšnyti, apšerkšnija, apšerkšnijo;
įsišaknyti, įsišaknija, įsišaknijo; dalyti, dalija,
dalijo.
[R8]
Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma kartu su
nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (pvz., argi, dargi, irgi),
bet skyrium kitais atvejais (pvz., kas gi, kodėl gi).
[R10]
Esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis lemiamas
padarytas iš veiksmažodžio esamojo laiko 3-iojo asmens lemia
(es. laiko 3 a. galūnėje niekada nerašoma balsė e).
[R10]
Dalelytė vis visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių.
[R11]
Tikriniai žodžiai rašomi didžiąja raide, o jotas gale todėl, kad
pavartotas sutrumpėjęs vienaskaitos vietininkas: Amerik-oje,
Amerik-oj.
Skyryba
[S1]
Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių
(patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin.,
2006, Nr. 107-4085) 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys,
sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali
būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir
intonacinį savarankiškumą, taigi kablelis nebėra privalomas
kaip anksčiau. Laisvumas pagrįstas vienarūšių sakinio dalių ar
vienarūšių šalutinių dėmenų, sujungtų nekartojamais jungtukais
ir, ar, arba, nei, neskyrimo principu.
[S2]
Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą
išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi
ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei
norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą,
taigi tokia aplinkybė nebėra privalomai išskiriama. Klaida tokiu
atveju laikomas tik skyrimas iš vienos pusės.
[S3]
Autoriniame tekste kablelis buvo, tačiau
aplinkybė, išreikšta palyginimu tarsi kapuos yra
paprastoji, ne išskirtinė, todėl teiktinesnis variantas be
kablelio, o kablelis gali atsirasti dėl priduriamojo atspalvio.
[S4]
Po pažymimojo žodžio einantys pažyminiai,
prasidedantys žodžiais tema, antrašte, pavadinimu,
privalomai neskiriami, prie neskyrimo artinama ir pažyminių,
prasidedančių žodžiais vardu, pavarde, pravarde, skyryba.
Anksčiau (pagal Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos § 96,
Vilnius, 1992, p. 163) pastaruosius reikėjo išskirti kaip
aiškinamuosius priedėlius, tačiau pagal Pasirenkamosios skyrybos
taisyklių 5.7 punktą dabar jie tegali būti išskiriami norint
parodyti intonacinį savarankiškumą, bet neskyrimas nelaikomas
klaida.
[S5]
Jungiamuoju žodžiu kaip jungiamas ne paprastas
palyginimas, o šalutinis dėmuo kaip nuo drėgmės žąla bunkerio
sienos, todėl kablelis būtinas (žr.
Privalomosios skyrybos taisyklių,
patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m.
rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) (Žin., 2006, Nr. 107-4084),
8.1 punktą).
[S6]
Autoriaus brūkšnys buvo padėtas, tačiau jį
daugiau lemia intonacija nei būtinybė. (Žr. Pasirenkamosios
skyrybos taisyklių 9 punktą.)
[S7]
Junginys ant grindinio gali būti suprastas
kaip aiškinamoji aplinkybė (tikslinanti, kur Merkinėje
numestų...). Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1
punktą: Vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali
būti išskiriamos kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima
parodyti aiškinamąją jų paskirtį.
[S8]
Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą
kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas
kableliais.
[S9]
Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą
vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio
dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti
praleidimą, bet tai ne privalomoji skyryba.
[S10]
Pagal
Privalomosios skyrybos taisyklių 5.2. punktą du ar daugiau
neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų
pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo
žodžio yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais).
[S11]
Pagal
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą greta pavartoti
artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei
suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei
laikomi samplaikomis, pvz.: Sprogsta(,) skleidžiasi alyvų
žiedai. Sukaitau(,) subuvau visa, kol duoną pakepiau. Šnara(,)
murma šaltos bangos amžiną legendą.
[S12]
Dvitaškis galimas, nes toliau detalizuojama, dėl ko dvejojama.
[S13]
Šalutinis skyrybos variantas (jei išplėstinių padalyvinių
aplinkybių pasirenkama neskirti): Geriau žūti čia (,) negu
rankas sudėjus laukti. Kablelis ne klaida, nes junginį
negu rankas sudėjus laukti galima laikyti paprastąja
aplinkybe arba šalutiniu aplinkybės dėmeniu.
[S14]
Pagal
Privalomosios skyrybos taisyklių 11.2 punktą sakinio galo
ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos
sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes (po kabučių
rašoma tada, kai citata sudaro autoriaus sakinio dalį, žr. 13.3
punktą).
Nacionalinio diktanto garso įrašas
Šaltiniai
http://www.vlkk.lt
http://www.lrt.lt