2006 m. I turo diktanto tekstas
Tėviškė
Jeigu manęs kas paklaustų, kurioje pasaulio
vietoje žmogui linksmiausiai šviečia saulė, gražiausiai žydi
gėlės, gieda paukščiai, ošia medžiai, ūkauja vėjas (,
arba , ) aš
atsakyčiau ( arba : ) T (t)ėviškėje (arba
: Tėviškėje). Jeigu manęs kas paklaustų, kuriame visos žemės
kampelyje žmogui gražiausias pavasaris, ramiausia vasara,
spalvingiausias ruduo, balčiausias ir puriausias žiemos sniegas
(, arba , )
aš taip pat atsakyčiau ( arba :) T(t)tėviškėje (arba
: Tėviškėje). Jeigu manęs kas paklaustų, su kuria vieta žmogų
sieja gražiausi ir geriausi jo atsiminimai (,
arba , ) aš ir vėl
atsakyčiau ( arba :) su (arba
: Su )
T(t)ėviške, su tomis vietomis, kur mes
gimėme ir augome, iš kurių prasidėjo mūsų gyvenimo kelias.()
Kad ir kur tik žmogus būtų, kad ir kur gyventų, kad ir kur
keliautų (, arba
arba , )
visur jį pasiveja greitasparnis T(t)ėviškės ilgesio paukštis (,)
vaikystės dienų klyksmu nusmelkdamas širdį ir nors mintimis
sugrąžindamas į tą žemės kampelį, kurio dulkių(,) kaip
didžiausios šventenybės(,) po ilgų klajojimų nusilenkia
paliesti sukepusiomis lūpomis net rūsčiausios širdies žmonės.
Taip galvojau vieną vaiskią rudens popietę (,)
eidamas vingiuotu vieškeliu į savo senąją T(t)ėviškę, kurios jau
daug metų nebuvau matęs. Ėjau neskubėdamas(,) tarytum atsargiai
nešdamas neramią savo širdį ir bijodamas išlieti iš jos nors
bent vieną lašą to graudaus T(t)ėviškės ilgesio, kurio ji buvo
sklidina.
Pagal Antaną Biliūną
Nacionalinio diktanto garso
įrašas
|