Daugiausia lietuvių kalbos daiktavardžių yra sudaroma su priesagomis. Galūnių vedinių yra žymiai mažiau, o mažiausiai daiktavardžių yra padaryta su priešdėliais.
Su priesagomis ir galūnėmis daiktavardžiai yra daromi iš įvairių kalbos dalių. Šių abiejų rūšių vedinių ir jų pamatinių žodžių reikšmės santykiai yra labai panašūs. Ir galūnių, ir priesagų vedinių darybos reikšmės dažnai esti vienodos arba labai artimos. Todėl aišku, kad ir galūnės vedinys, ir priesagos vedinys, jei jų darybos reikšmė yra ta pati, yra tos pačios darybos kategorijos, nors kito darybos tipo. Semantiniai ryšiai tarp išvestinių daiktavardžių ir jų pamatinių žodžių yra labai įvairūs ir sudėtingi. Skirstant vedinius į darybos kategorijas ir tipus, atsižvelgiama į pačias bendriausias jų darybos reikšmes, siauresnės leksinės-darybinės ar individualiosios darybos reikšmės neaiškinamos.
Formali priesaginių vedinių struktūra yra paprastesnė už galūnių vedinių struktūrą ta prasme, kad priesagos dažniausiai dedamos prie nepakitusios pamatinio žodžio šaknies, o galūnės dažnai reikalauja tam tikro fonologinio pamatinio žodžio šaknies pakitimo. Dėl to galūnių vedinių daryboje yra dažna šaknies balsių kaita, kiek retesnė – metatonija. Pvz.: išdaga (: išdegti), marka (: merkti), nuovarta (: nuversti), pjūvis (: pjauti, pjovė), saga (: segti), sargas (: sergėti), tvanas (: tvinti); alksna (: alksnis), bulvius (: bulvė), pašluostė (: pašluostyti), šiurpis (: šiurpti) ir t. t. Vardažodiniai priesagų ir galūnių vediniai dažniausiai daromi iš darybiškai neskaidomų pamatinių kamienų. Veiksmažodinių priesagų vedinių kamienai irgi daugiausia neišvestiniai. Galūnių vedinių pamatiniais žodžiais labai dažnai eina veiksmažodžiai, padaryti su priešdėliais.
Su priešdėliais daiktavardžiai daromi tik iš daiktavardžių. Daugiausia daiktavardžių yra pasidaroma su priešdėliais pa-, už-, ant-, prie-. Kitų priešdėlių (ap-, be-, iš-, į-, per-, po-, prieš-, pro-) yra po keletą vedinių. Priešdėlinių daiktavardžių darybos reikšmės daugeliu atvejų yra individualios, dažnai lemiamos priešdėlio reikšmės. Pvz.: antkapis „tai, kas ant kapo“, poveržlė ,,tai, kas po veržle“, priegalvis „tai, kas prie galvos“, apyrankė ,,tai, kas apie ranką“, daiktavardžiai nelaimė, nelaisvė, netvarka reiškia pamatiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę: beduonė, bekelė – pasakyto dalyko nebuvimą ir t. t. Didelė dalis priešdėlinių daiktavardžių priklauso tiems patiems semantiniams tipams kaip ir jų pamatiniai žodžiai: iš asmenų pavadinimų sudaromi kiek modifikuoti asmenų pavadinimai, iš laiką žyminčių daiktavardžių – laiką nusakantys vediniai. Pavyzdžiui, su priešdėliais gali būti sudaryti tokie asmenų pavadinimai: patėvis, protėvis, įdukterė, išdukterė, podukra, antžmogis, apydaktaris (plg.: tėvas, duktė, dukra, žmogus, daktaras). Tačiau asmens pavadinimas nėra šių žodžių darybos reikšmė. Tik daiktavardžiuose bekelnis, bepirštis, betvarkis galima įžiūrėti darybinę asmens pavadinimo reikšmę. Šios rūšies vedinių darybos reikšmė yra siauresnė ir priklauso nuo priešdėlio reikšmės: priešdėlių apy-, pa- vediniai (apydaktaris, pameistrys) žymi asmenį, menkiau išmanantį savo darbą už pamatiniu žodžiu pasakytą asmenį, priešdėlio ant- vediniai (antžmogis) – asmenį, viršesnį už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu. Priešdėlių pa-, iš-, į- daiktavardžiai pavadina tikrus ar netikrus pamatiniu žodžiu nusakytų asmenų gimines (patėvis, pabrolys, podukra, išdukterė).
Su šiais priešdėliais galima sudaryti vedinius, nusakančius laiką: pavakarė, povakaris, priešvakaris, perpiečiai, išnakčiai. Bet visų jų pamatiniai žodžiai taip pat žymi laiką (plg.: vakaras, pietūs, naktis).
|
Priesagų ir galūnių vediniai |
|
Darybos formantas |
Pamatinis žodis |
Pavyzdžiai |
||
|
priesaga |
galūnė |
|||
|
Veiksmų pavadinimai |
||||
|
-imas |
|
įvairios reikšmės veiksmaž. (išskyrus tuos, kurių bendratyje -yti, o būt. k. l. kamienas priesagos neturi) |
augimas, ieškojimas, rengimasis |
|
|
-ymas |
|
įvairios reikšmės veiksmaž. (tik su -yti, kurių būt. k. l. priesagos neturi) |
rašymas, valymas, mokymasis |
|
|
|
-a |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
apklausa, pajuoka, kaita |
|
|
|
-is (vienkartinis veiksmas) |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
poelgis, užpuolis, kirtis |
|
|
-tis |
|
įvairios reikšmės veiksmaž. |
lemtis trintis |
|
|
-esys |
|
veiksmaž. (garsų ir būsenos) |
liūdesys, ūžesys |
|
|
-smas |
|
veiksmaž. (garsų ir būsenos) |
džiaugsmas, trenksmas |
|
|
-ulys |
|
veiksmaž. (fiziologinių procesų ir būsenos) |
kosulys, svaigulys |
|
|
-yba (-bos) |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
dalybos, statyba |
|
|
-tynės |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
lenktynės, peštynės |
|
|
-sena (veiksmo atlikimo būdas |
|
įvairios reikšmės veiksmaž. |
eisena, šukuosena |
|
|
|
-as |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
atsakas, juokas |
|
|
|
-ė |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
išmonė, sopė |
|
|
Veikėjų pavadinimai |
||||
|
-tojas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
artojas, mokytojas |
|
|
-ėjas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
sėjėjas, veikėjas |
|
|
-ėlis |
menki-namasis atspalvis |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
apsnūdėlis, išdykėlis |
|
-ikas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
grobikas, švilpikas |
|
|
-lys |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
kranklys, cyplys, bet seklys |
|
|
-alas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
plepalas, tarškalas |
|
|
|
-a |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
spauda, užuomarša |
|
|
-ūnas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
keikūnas, pataikūnas |
|
|
-tinis |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
auklėtinis, megztinis |
|
|
-ovas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
palydovas, varovas |
|
|
-alius |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
tauškalius, šaukalius |
|
|
-eklis |
menki-namasis atspalvis |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
bambeklis, zirzeklis |
|
-ynė |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
pliauškynė, tauškynė |
|
|
|
-is, -ė (-ys, -ė) |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
plepys,-ė, žliumbis,-ė, čirškė |
|
|
|
-as |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
sargas, naras |
|
|
|
–(i)us, -ė |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
terlius,-ė |
|
|
Veiksmo rezultato pavadinimai |
||||
|
|
-a (-os) |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
nuosėda, skalda |
|
|
|
-as |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
užrašas, graužas |
|
|
-inys |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
grindinys, rašinys |
|
|
|
-is (-ys) |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
grobis, atspindys |
|
|
-alas |
|
veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo) |
skiedalas, viralas |
|
|
-muo |
|
veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo) |
dalmuo, dėmuo |
|
|
-tas |
|
veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo) |
pluoštas, raštas |
|
|
-ulys (-iai) |
|
veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos) |
krešulys, krituliai |
|
|
-ėsis (-iai) |
|
veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos) |
degėsis, griuvėsiai |
|
|
-snis, (-ys) |
|
veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos) |
kepsnys, dribsnis |
|
|
|
-ė |
įvairios reikšmės veiksmaž. |
riekė, brydė |
|
|
-inis |
|
būt. k. l. neveik. r. dalyvis |
megztinis, suktinis |
|
|
Įrankių pavadinimai |
||||
|
-tuvas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
imtuvas, skeltuvas |
|
|
-iklis |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
jungiklis, variklis |
|
|
|
-as |
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
apavas, šluostas |
|
|
-tas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
kaltas, varžtas |
|
|
-tukas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
pieštukas, trintukas |
|
|
-alas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
uždangalas, apmušalas |
|
|
-yklė |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
pustyklė, rodyklė |
|
|
-tuvė |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
keptuvė, trintuvė |
|
|
-eklis |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
grūdeklis, žarsteklis |
|
|
-klas |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
arklas, irklas |
|
|
-klė |
|
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
važiuoklė, vėduoklė |
|
|
|
-a |
veiksmaž. (aktyvaus veiksmo) |
pakaba, įmova |
|
|
Vietų pavadinimai |
||||
|
-ynas |
|
daiktav. |
eglynas, žirgynas |
|
|
-ynė |
|
daiktav. būdv. veiksmaž. |
purvynė, kirmėlynė dykynė, žydrynė landynė, maudynė |
|
|
-inė |
|
daiktav. |
malkinė, sviestinė |
|
|
-ykla |
|
veiksmaž. |
mokykla, siuvykla |
|
|
-tuvė |
|
veiksmaž. |
dirbtuvė, spaustuvė |
|
|
-uma |
|
būdv. |
dykuma, plokštuma |
|
|
-iena |
|
daiktav. (kultūrinių augalų pavadinimai) |
rugiena, bulviena |
|
|
-idė |
|
daiktav. (naminių gyvulių pavadinimai) |
karvidė, veršidė) |
|
|
-ija |
|
daiktav. (asmenų pavadinimai) |
girininkija, eigulija |
|
|
-ystė |
|
daiktav. (asmenų pavadinimai) |
karalystė, kunigaikštystė |
|
|
|
-a |
veiksmaž. daiktav. būdv. |
prieglauda, perėja alksna „alksnynas“ klampa „klampynė“ |
|
|
|
-is |
veiksmaž. |
guolis |
|
|
Ypatybių pavadinimai |
||||
|
-umas |
|
laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal. |
aukštumas, gerumas, lankomumas, būtinumas |
|
|
-ybė |
|
laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal. daiktav. |
aukštybė, gerybė, būtinybė brolybė, pilietybė |
|
|
|
-is |
laipsniuojami būdv. |
grožis, tamsis |
|
|
-ystė |
|
daiktav. (asmenų pavadinimai) laipsniuojami būdv. |
jūreivystė, daržininkystė jaunystė, kvailystė |
|
|
-enybė |
|
laipsniuojami būdv. |
brangenybė, sunkenybė |
|
|
-ulys |
|
laipsniuojami būdv. |
godulys, nuobodulys |
|
|
-atvė |
|
laipsniuojami būdv. |
jaunatvė, senatvė |
|
|
-ovė |
|
laipsniuojami būdv. daiktav. |
gerovė, bendrovė vergovė |
|
|
|
-a |
laipsniuojami būdv. |
drąsa, tyla |
|
|
|
-as |
laipsniuojami būdv. |
narsas, tvankas |
|
|
Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai |
||||
|
asmenų pavadini- mai pagal a) profe- siją, b) išskir- tinę ypa- tybę |
-ininkas -ininkė |
|
daiktav.
būdv. ir skaitv. |
a) darbininkas,-ė, šeimininkas, -ė, paštininkas,-ė b) smurtininkas,-ė a) pirmininkas,-ė b) raitininkas,-ė |
|
|
-ius |
daiktav. |
a) račius, kurčius b) kurpius, duonius kušlius, kurčius |
|
|
asmenų, gyvų būtybių, ar šiaip dalykų pavadini- mai pagal būdingą ypatybę |
-uolis |
|
būdv. daiktav. |
darbštuolis,-ė, gudruolis, -ė turtuolis, meduolis |
|
-ūnas |
|
būdv. daiktav. |
ėdrūnas, plėšrūnas klastūnas |
|
|
-okas |
|
skaitv. būdv. daiktav. |
pirmokas,-ė naujokas,-ė variokas |
|
|
-eiva |
|
būdv. |
gudreiva, šventeiva |
|
|
-očius |
|
daiktav. būdv. |
galvočius, ūsočius gudročius |
|
|
|
-is (-ys) |
būdv. |
žilis, žvairys |
|
|
|
-ė |
būdv. |
plikė, striukė |
|
|
asmenų pavadini- mai pagal kilimo ar gyvena- mąją vietą |
-ietis,-ė |
|
daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
amerikietis,-ė, kaunietis,-ė |
|
-iškis,-ė |
|
daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
klaipėdiškis,-ė, ukmergiškis,-ė |
|
|
-ėnas,-ė |
|
daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
kupiškėnas,-ė, romėnas,-ė |
|
|
|
-is, -ė |
daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
linkuvis „linkuvietis“, lietuvis,-ė |
|
|
asmenų ar gyvūnų pavadi- mai pagal lyties skirtumą |
-ienė |
|
daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai |
brolienė, Jonienė, gandrienė, zuikienė |
|
|
-ė |
daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai |
elnė, kalakutė |
|
|
-inas |
|
daiktav. (moteriškosios giminės gyvūnų pavadinimai) |
katinas, stirninas |
|
|
augalų stiebų pavadini-mai |
-ienojas |
|
daiktav. (augalų pavadinimai) |
bulvienojas, bruknienojas |
|
-ojas |
daiktav. (augalų pavadinimai) |
bulbojas, bruknojas |
||
|
-inė |
|
daiktav. būdv. skaitv. |
milinė, pirštinė, skardinė rudinė, šimtinė |
|
|
-inis |
|
daiktav. |
auliniai (batai) |
|
|
-ainis |
|
daiktav. |
stiklainis, sviestainis |
|
|
-ienė (valgių pavadinimai) |
|
daiktav. būdv. |
morkienė, uogienė raugienė |
|
|
-ukas |
|
būdv. |
atvirukas, rankinukas |
|
|
-imas |
|
būdv. |
apskritimas, skystimas |
|
|
-ymas |
|
būdv. |
karštymas, rūgštymas |
|
|
Švenčių ir apeigų pavadinimai |
||||
|
-tuvės |
|
veiksmaž. |
išleistuvės, laidotuvės |
|
|
-inės |
|
daiktav. |
Joninės, vardinės |
|
|
-ynos |
|
veiksmaž. |
pakasynos, krikštynos |
|
|
-tai |
|
veiksmaž. |
sugrąžtai |
|
|
|
-os |
veiksmaž. |
nuobaigos |
|
|
|
-ai |
veiksmaž. |
atlaidai |
|
|
|
-ės |
veiksmaž. |
vaišės |
|
|
Kuopiniai daiktavardžiai |
||||
|
-ija |
|
daiktav. (asmenų pavadinimai) |
studentija, žmonija |
|
|
-ynas |
|
daiktav. (negyvų daiktų pavadinimai) |
laivynas, žvaigždynas |
|
|
-uomenė |
|
būdv. daiktav. įv. |
bendruomenė kariuomenė visuomenė |
|
|
-auja |
|
daiktav. |
šunauja |
|
|
-imas |
|
būdv. |
jaunimas, senimas |
|
|
Mažybiniai-maloniniai daiktavardžiai |
||||
|
-elis,-ė |
|
daiktav. |
kiškelis, seselė |
|
|
-ėlis,-ė |
|
daiktav. |
debesėlis, nugarėlė |
|
|
–(i)ukas,-ė |
|
daiktav. |
kiškiukas, sesiukė |
|
|
-utis,-ė |
|
daiktav. |
kiškutis, sesutė |
|
|
-ytis,-ė |
|
daiktav. |
kiškytis, sesytė |
|
|
-ulis,-ė |
|
daiktav. |
kiškulis, sesulė |
|
|
-užis,-ė |
|
daiktav. |
kiškužis, sesužė |
|
|
-iūkštis,-ė |
|
daiktav. |
kiškiūkštis, mergiūkštė |
|
|
-okšnis,-ė |
|
daiktav. |
krūmokšnis, upokšnis |
|
|
-šė |
|
daiktav. |
mergšė |
|
|
-ėzas |
|
daiktav. |
vaikėzas |
|
|
-ilis |
|
daiktav. |
vagilis |
|
|
Priešdėlių vediniai |
||
|
Priešdėlis |
Pamatinis daiktavardis |
Pavyzdžiai |
|
Vietų pavadiniamai |
||
|
pa- |
konkretūs daiktav. |
pajūris, pastalė |
|
už- |
konkretūs daiktav. |
užkrosnis, užupis |
|
prie- |
konkretūs daiktav. |
prieklėtis, prieangis |
|
į- |
konkretūs daiktav. |
įlomis, įkrantis |
|
apy- |
konkretūs daiktav. |
apyausis |
|
nuo- |
konkretūs daiktav. |
nuokalnė |
|
po- |
konkretūs daiktav. |
požemis |
|
pra- |
konkretūs daiktav. |
pradantė |
|
prieš- |
konkretūs daiktav. |
prieškalnė |
|
pro- |
konkretūs daiktav. |
prodebesis |
|
Asmenų pavadinimai |
||
|
pa- |
asmenų pavadinimai |
patėvis, pameistrys |
|
po- |
asmenų pavadinimai |
podukra, posūnis |
|
pro- |
asmenų pavadinimai |
protėvis, prosenelis |
|
ant- |
asmenų pavadinimai |
antžmogis |
|
apy- |
asmenų pavadinimai |
apydaktaris |
|
į- |
asmenų pavadinimai |
įdukterė, įtėvis |
|
iš- |
asmenų pavadinimai |
išdukterė |
|
be- |
įvairios reikšmės daiktav. |
bekelnis, betvarkis, betėvis, beglobis |
|
Laiko pavadinimai |
||
|
pa- |
laiką žymintys daiktav. |
parytys, pavakarė |
|
prie- |
laiką žymintys daiktav. |
prievakaris |
|
po- |
laiką žymintys daiktav. |
pokaris |
|
per- |
laiką žymintys daiktav. |
perpietė |
|
prieš- |
laiką žymintys daiktav. |
priešaušris |
|
iš- |
laiką žymintys daiktav. |
išnakčiai |
Sudurtiniai daiktavardžiai dažniausiai yra padaromi iš dviejų žodžių kamienų, vadinamų sudurtinio žodžio dėmenimis, arba sandais. Tokiais sandais gali eiti įvairių kalbos dalių kamienai. Didžiausią dūrinių dalį (apie tris ketvirtadalius) sudaro tokie žodžiai, kurių antrasis sandas yra daiktavardinis, o likusią dalį – žodžiai, kurių antrasis sandas veiksmažodinis. Pirmuoju sudurtinių žodžių sandu gali eiti daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio, kartais veiksmažodžio kamienai, prieveiksmis ir prielinksnis. Sudurtinių žodžių dėmenimis dažniausiai eina pirminiai žodžiai, t. y. tokie, kurių kamienas sutampa su šaknimi. Labai mažai yra dūrinių, padarytų iš priesagas ar priešdėlius turinčių kamienų, pvz.: dirvonvietė, pusdykumė, pasaulėžiūra.
Lietuvių kalboje pasitaiko ir tokių sudurtinių žodžių, kurių vienu dėmeniu eina ne kokio nors žodžio kamienas, o visas žodis, pvz.: savikritika (kritika), savikaina (kaina). Mokslinėje lietuvių terminologijoje yra ir svetimų kalbų kilmės sudurtinių daiktavardžių. Yra nemaža tokių dūrinių, kurių pirmasis (a) arba antrasis (b) dėmuo lietuvių kalboje neina savarankišku žodžiu, pvz.: a) autobazė, agrotechnika, fotonuotrauka; b) spektrograma, spektroskopas. Tokio tipo sudurtinių žodžių kartais pasidaroma ir iš daugiau kaip dviejų dėmenų, pvz.: aeronuotrauka, termobarokamera.
Du sandai yra suduriami arba tiesiai, arba juos skiria jungiamoji morfema, paprastai vadinama jungiamuoju balsiu. Jungiamojo balsio vartojimą ar nevartojimą ir jo parinkimą nulemia tai, iš kurių kalbos dalių yra sudarytas dūrinys ir kokio kamieno vardažodžiai eina pirmuoju sandu. Pavyzdžiui, maždaug pusė dūrinių su abiem daiktavardiniais sandais yra be jungiamųjų balsių (pvz.: brolvaikis, diendaržis, lietpaltis, medgalys, vilkligė). Kita pusė tokių dūrinių sudaromi su jungiamaisiais balsiais a, ia, i, o, u, ė, y, ū (pvz.: darbadienis, piliakalnis, ašigalis, laikotarpis, vidurnaktis, eilėraštis, prekyvietė, galvūgalis). Jungiamąjį balsį a turi dažniausiai tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina a arba o kamieno daiktavardžiai, jungiamąjį balsį ia – tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ia arba i kamieno daiktavardžiai, ė – tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ė kamieno daiktavardžiai, i, y – tie, kurių pirmuoju dėmeniu eina i kamieno daiktavardžiai. Kartais jungiamojo balsio parinkimą nulemia ne pirmuoju dėmeniu einančio daiktavardžio kamiengalis, o kitų sudurtinių žodžių analogija.
Visų lietuvių kalbos dūrinių darybos formantas yra galūnė. Vyriškosios giminės sudurtiniai žodžiai dažniausiai yra padaromi su galūne -is arba –ys (jei dūrinio galūnė kirčiuota), moteriškosios giminės – su galūne –ė. Pvz.: juodalksnis, juokdarys, šienapjovė. Dūriniai su antruoju veiksmažodiniu sandu gali turėti ir galūnes -a, -as, pvz.: kalbotyra, namisėda, šlapdriba, pėdsakas.
Dūrinių skirstymą į darybos tipus ir kategorijas lemia sandais einančių žodžių leksinių reikšmių santykiai.
|
I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai |
|||||
|
1. Su pagrindiniu daiktavardiniu sandu (nusakomieji) |
|||||
|
Pagrindinis sandas |
Apibrėžiamasis sandas |
Kas rodoma apibrėžiamuoju sandu |
Pavyzdžiai |
||
|
I |
II |
I |
II |
||
|
daiktav. |
daiktav. |
daiktav. |
daiktav. |
paskirtis priklausymas vieta medžiaga
|
kiauliatvartis, maistpinigiai grėbliakotis, gandralizdis beržagrybis, sienlaikraštis eglitvorė, vaisvynis viduvasaris, viršukalnė |
|
daiktav. |
būdv. |
|
būdinga išskirtinė ypatybė |
piktžolė, sunkvežimis |
|
|
daiktav. |
skaitv. |
|
skaičius, eilė |
trečdalis |
|
|
daiktav. |
dalyvis |
|
būdinga išskirtinė ypatybė
|
išpūstažandis, papurgalvis |
|
|
daiktav. |
priev. |
|
daugiakovė, pusiaukelė |
||
|
daiktav. |
priel. |
|
vieta |
tarpupirštis |
|
|
2. Su pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji) |
|||||
|
Pagrindinis sandas |
Valdomasis sandas |
Kas rodoma valdomuoju sandu |
Pavyzdžiai |
||
|
I |
II |
I |
II |
||
|
|
veiksmaž. |
daiktav. |
|
veiksmo objektas
veiksmo subjektas |
angliakasys, dangoraižis, bulviakasė, ledonešis saulėtekis, vandengrauža |
|
|
veiksmaž. |
būdv. (ar priev.) |
|
veiksmo ypatybė |
aiškiaregys, naujadaras |
|
|
veiksmaž. |
įv. |
|
veiksmo objektas
|
saviaukla |
|
|
veiksmaž. |
priev. |
|
daugiskaita, daugnora |
|
|
II. Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai |
|||||
|
daiktav. |
daiktav. |
gelžbetonis, ragaišduonė, svietvarškė |
|||
