Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA

 

Testas

 

2012 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis

 

TEKSTO SUVOKIMO IR LITERATŪROS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

(18 taškų)

 

Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

 

1 tekstas

 

Vytautė Žilinskaitė

KODĖL NEBERAŠAU HUMORESKŲ

 

Kodėl neberašau humoreskų?.. Norite – visai atvirai?

...Tą apniukusią popietę galvoje man mezgėsi siužetas – ir koks siužetas! Spartinau žingsnį, kad kuo veikiau parsigaučiau namo ir pripulčiau prie rašomosios mašinėlės – šitoks siužetas! <...> girdėjau dėkingą ir smagų skaitytojų juoką, ir...

Ir netikėtai kelią užtvėrė minia. Gatvėje kažkas nutiko, tačiau kas – negalėjau įžiūrėti pro susigrūdusių smalsuolių nugaras. Tvirtai apglėbiau savo siužetą (ir kokį siužetą!) ir ėmiau, kaip dera, skintis kelią alkūnėmis. Palydima keiksnojimų, išsiveržiau į pirmąsias žiūrovų gretas... Pamačiau gana banalų vaizdą: prie pat šaligatvio riogsojo skersas, atsitrenkęs į sunkvežimį, automobilis. Beje, jis buvo naujutėlis – dar be numerio. <...>

Štai ir viskas, ką pamačiau tą apniukusią popietę <...>. Dabar, žinoma, paklausite: ir dėl to lioviausi rašiusi humoreskas?.. Ką jūs! Buvau regėjusi tokių avarijų, prieš kurias šioji – vaikų žaidimėlis...

Pamačiusi, kas ir kaip, vėl prisiminiau savo siužetą (ak, kokį siužetą!) <...>. Tad atsigręžiau į gyvąjį mūrą, pro kurį laukė varganas ir pilnas niuksų kelias atgal. Atsigręžiau ir <...> pavirtau į druskos stulpą. Taip ir likau stovėti, nepajėgdama atplėšti akių nuo minios. Ne, tai nebuvo minia, tai nebuvo žmonių sambūris, tai buvo vienalytis organizmas: vienas išstypęs kaklas, viena godžiai pražiota burna, viena smalsumu spirganti akis ir vienas vienatinis jausmas: begalinis dėkingumas likimui, šią rūškaną apniukusią dieną padovanojusiam tokį šviesų, džiaugsmingą reginį! O kai nukentėjusysis nesėkmingai pamėgino atidaryti susiklaipiusį variklio dangtį, iš vienos bendros krūtinės iščiurleno darnus juoko upeliukas, kuris netruko pavirsti galingu juoko kriokliu – tada, kai drimba iš sunkvežimio kyštelėjo nukentėjusiojo panosėn plaukuotą kumštį...

Štai tuomet, klausydamasi širdingo smagaus kvatojimo, stebėdama džiaugsmu ir palaima tviskančią minios akį, aš supratau: niekada, niekada jokiomis humoreskomis nepajėgsiu išgauti tokio galingo, visuotinio juoko!.. Niekada! Ir nė nepajutau, kaip mano delnas pats atsigniaužė, o mano siužetas (ir koks siužetas!) pliumptelėjo ant grindinio, pasispardė ir išleido paskutinį kvapą... Kam bergždžios kūrybinės kančios, kam beprasmiškas galynėjimasis su įnoringa mūza? Ar ne paprasčiau sėstis ant dviračio, o dar geriau – ant motociklo – ir tėkštis į stulpą,– juk rezultatas visai toks pat...

 

1. Kas yra šio teksto pasakotojas? Argumentuokite remdamiesi tekstu. (2 taškai)

2.1. Paaiškinkite, kaip ir kodėl šitaip pasakotojas vertina minią. (2 taškai)

2.2. Atsakymą argumentuokite įvardydami vieną meninės raiškos priemonę. (1 taškas)

3. Įvardykite, koks pasakotojo santykis su savo siužetu. Iš paskutinės pastraipos išrašykite citatą, pagrindžiančią atsakymą. (2 taškai)

4. Kodėl pasakotojas atsisako sumanymo rašyti humoreskas? (1 taškas)

 

2 tekstas

 

KOMIZMO SAMPRATA

 

Juokas tvirtai įaugęs į žmogaus prigimtį ir kultūrą. Kultūros tyrinėtojas J. Heizinga primindamas Antikos mąstytojo Aristotelio idėją, kad žmogus yra besijuokiantis gyvūnas, teigia, jog šis apibūdinimas yra kur kas svarbesnis nei įprastas pasakymas apie žmogų – homo sapiens*.

Skirtingose pasaulio kultūrose juokui būdavo suteikiama panaši reikšmė, nusakanti jo gyvybingą kuriamąją galią. Šios juoko ypatybės, glūdinčios įvairių tautų folklore, literatūros ir meno kūriniuose, atgyja ne tik kaip metaforos, kultūriniai įvaizdžiai, personažų charakteriai, bet ir kaip vaizduojamos tikrovės egzistavimo būdas. Tačiau tarp juoko stichijos, kaip kultūros reiškinio, ir komizmo – juoko įprasminimo meno vaizdais – yra nemaža skirtumų.

Viena iš komizmo atmainų literatūroje – humoras. Jį galima laikyti tam tikru žmogaus mąstymo ir jausenos būdu, sugebėjimu pamatyti juokingus tikrovės reiškinius ir draugiškai, atvirai iš jų pasijuokti. Nors po linksmo personažo šmaikštavimais ir išoriniu nerūpestingumu dažnai slypi kančią pažinęs veidas, humoras suteikia kūriniui lengvumo ir optimizmo.

Satyros sąvoka asocijuojasi su kūriniais, kuriais pašiepiamos charakterio ydos, tariamos vertybės. Satyriniuose kūriniuose akcentuojamas vaizduojamo objekto menkumas, pabrėžiamos tos jo ypatybės, kurių negalima toleruoti.

Dar viena komizmo atmaina – ironija. Dėl lankstumo, įtaigaus ir netikėto požiūrio į reiškinį, intelektualaus krūvio ironija visada mėgstama filosofinės literatūros kūrėjų. Ironija, tas išvirkščias juokas, padeda įgyvendinti autoriaus užmojus: sukuria geliančios paslėptos pašaipos įspūdį, padeda perteikti emocijų daugiaprasmiškumą, išryškina prieštaringą pasaulio prigimtį.

Pagal literatūros tyrinėtoją Algį Kalėdų

 

5. Savais žodžiais paaiškinkite J. Heizingos mintį. (1 taškas)

6. Nurodykite juoko ir komizmo skirtumą. (2 taškai)

7. Įvardykite meninės raiškos priemonę kančią pažinęs veidas ir paaiškinkite, kokią humoro ypatybę ji išryškina. (2 taškai)

8. Apibraukdami raidę pažymėkite, kuris iš šių žodžių ar jų junginių A. Kalėdos tekste apibūdina tik ironiją. Atsakymą pagrįskite remdamiesi minėtu tekstu. (2 taškai)

 

A.  Atvirumas

B.  Kandumas

C.  Netiesioginis pajuokimas

D.  Juokavimas

E.  Ydų demaskavimas

 

Iš viso ........... (maks. 7 taškai)

Bendrieji klausimai (tekstų lyginimas)

Baigdami sakinius, paaiškinkite, kas sieja ir kas skiria šiuos du tekstus.

9.1. Šiuos tekstus sieja tai, kad juose kalbama apie _____________________________________________ (1 taškas)

9.2. Šiedu tekstai skiriasi tuo, kad pirmasis priklauso ________________________ funkciniam stiliui, o antrasis – ____________________________ funkciniam stiliui. (2 taškai)

 

KALBOS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

(18 taškų)

 

1 užduotis. Iš pateiktų sakinių suformuluokite sudėtinį prijungiamąjį sakinį su šalutiniu nuolaidos aplinkybės dėmeniu. (2 taškai)

Švystelėjo viena kita šmaikšti, kandi politinė satyra. Bendras žanro derlius buvo gana menkas.

 

2 užduotis. Pateiktame sakinyje raskite ir pabraukite frazeologizmą ir paaiškinkite jo prasmę. (2 taškai)

Reikia stengtis, kad vaikui daiktai neužgožtų dvasinio prado, kad jis netaptų molio Motiejumi.

 

3 užduotis. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis. (3 taškai)

SEPTYNGALVIS SLIBINAS

Apsišaukėlis, kuris apsimetė nugalėj______ (dal., veik., būt. k. 1., vyr. g., vns., vard.) slibiną ir mėgino pasiglemžti svetimus laurus, ko gero, buvo vertas laurų. Niekas neprieštaraut_____ (veiksm., tar. N., 3 asm.) minč_____ (daikt., mot. G., vns., naud.), kad jis gelbėjo savo gimtosios šalies garbę – šalies, kurios gyventojai nuolank_____ (priev.) siuntė slibinui į ryklę vis naujus savo žmones, užuot priešin_____ (dal., veik., būt. k. l., vyr. g., dgs., vard., sangr.) jam,– tol, kol su plėšrūnu susikovė iš svetur atvykęs jaunikaitis.

Savo ruožtu jaunikaitis pasirodė es_____ (dal., veik., es. 1., vyr. g., vns., vard.) nevertas nugalėtojo laurų: jis dėkingai priėmė atlyginimą iš bailių ir sutiko tapti jų valdovo žentu. Jo aštr_____ (būdv., vyr. g., įvardž., vns., naud.) kalavijui nepavyko susidoroti su aštunt_____ (skaitv., mot. G., įvardž., vns., įnag.) slibino galva...

 

4 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite kartu arba skyrium. (4 taškai)

Įvairių sričių k____rėjai (ne, syk) ______________ guodėsi, kad šių dienų vaikus kel____riopai sunkiau (kuo, nors) ________________ sudominti – jie tepripaž____sta kompiuterių pasaulį. Ar pagr____stas menininkų nusiv____limas? Manau, meno pašauk____mas – ____taigiai išreikšti sen____s____s tiesas, die____ti gėrio ir grožio ilg____sį. Bet (kaip, gi) _____________ tai daryti dabar, kai visur pilna žurnaliukų vaikams su l____kštais tekstais, rėksmingomis spalvomis. Juk siek____ma vieno – auginti vartotoją mie____čionį. Technika plėtojasi pašėlus____ greitai, o dorovė vėžlio žin____sniu, ir atotr____kis tarp jų didės. Liūdna, kad šitokį pasaulį įteik____me dabartiniams vaikams, kurių puikūs įg____džiai valdyti kompiuterius, bet jokių – valdyti sav____.

 

5 užduotis. Kur reikia, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (4 taškai)

Mano karta negalėjo gyventi be poezijos kurią vieni kūrė kiti dainavo ar skaitė deklamavo. Dėl to išliko meilė muzikaliai poezijai ypač jei joje slypi įveikto sielvarto gaidos. Iki šiol tebežavi Salomėjos Nėries lyrika kupina tikro jausmo įkvėpimo! Kad ir kaip rūsčiai būtų vertinami jos politiniai klystkeliai poetė išliko nepranokta kaip lyrikė. Maištaudama dvejodama net iškalbėdama ji siekia ir skatina siekti trokšti harmonijos nes čia jos didžioji jėga.

Jeigu man ir padarė poveikį viena ar kita knyga šis poveikis buvo trumpalaikis. Tiesiog tada gaudavau impulsą kurti. Būdavo apsėda nykuma nusivylimas o kai paskaitau gerą humoro ar satyros kūrinį ir prašviesėja akyse ranka jau ieško plunksnos. Svajodavau o kad mano kūriniai šitaip skaidrintų kitiems nuotaiką grąžintų viltį ir norą darbuotis!

 

6 užduotis. Pabraukite skliausteliuose pateiktą taisyklingą variantą. (3 taškai)

Vilnius – vieta, visada traukianti sugrįžti atsidūrus svetur. Kai (seniai / senai), dar gyvendama gimtajame Kaune, išgirdau apie šį miestą, apsėdo troškimas jame būti. Apsigyvenusi jame nenusivyliau ir iki šiol (skaitau / manau), kad nėra jam lygaus. Jis tebėra dosnus (paslaptimis / paslapčių), praturtina menininko akį ir širdį, (kartu / tuo pačiu) nuramina liūdintį... Tik tada, vaikystėje, Vilnelė buvo tyra, Neris skaidri, neatrodė, kad kažkas sudarkys Senamiesčio darną. (Vienok / Tačiau) dabar skaudu matyti jį, pilną automobilių,– tai didžiausia jo neganda. Nepamėgau ir naujųjų Vilniaus rajonų, jie atrodo (svetimi / svetimais). Tai – bedvasis miestas, pasiglemžęs daug puikių Vilniaus apylinkių ir (apjungęs / sujungęs) daug savitų kaimų.


* homo sapiens – protingasis žmogus