Marcelijus Martinaitis

SKAITYTI AR STEBËTI, KAIP PEÐASI ÞVIRBLIAI?

1 Ðiandien ávairiomis progomis kalbama, kad þmonës vis maþiau skaito. O man norëtøsi tvirtinti atvirkðèiai: kaip niekada anksèiau dabar þmogus yra skaitantysis. Jokia specialybë, tarnyba neámanoma be sugebëjimo skaityti. Net ir kriminaliniai nusikaltëliai turi bûti ðiek tiek raðtingi, gal tik kiðenvagiams nereikia didesniø kvalifikacijø, tik rankø miklumo. Maþamokslis ðiandien priklauso lyg ir neágaliøjø grupei, já visuomenei tenka globoti, nes jis beveik nieko nebegali iðmokti. Net ir kompiuteris, prie ekrano susodinæs daugiau þmoniø, negu jø sëdëdavo prie romanø prieð ðimtà metø auksiniais literatûros skaitymo laikais, neuþgoþë poreikio skaityti.

2 Nori nenori, taèiau kasdien skaitome ávairius skelbimus, sàskaitas, reklamà, kuri braute braunasi á mûsø akis. Net ir vaþiuodamas Vilniuje troleibusu pro langà skaitau daugybæ stendø apie pirkinius, smagius vakarëlius su pusnuogëmis panelëmis, loðimo namus, galimybæ pigiau kalbëti mobiliuoju telefonu, nebrangiai keliauti á egzotiðkas salas, iðloðti milijonà, ásigyti modernø butà. Taip Vilnius reiðkiasi ir kaip þodinis tekstas, kurá sukûrë verslas, pinigai, pramogos. Skaitydamas vien ðiuos tekstus, gali nesuprasti, jog èia valstybës sostinë, istorinis bei sakralinis Lietuvos miestas, o ne kaþkoks didþiausias marketas ar pramogø centras. Toká Vilniø per porà deðimtmeèiø sukûrë ávairaus pobûdþio tekstai, veikiantys kaip ypatingi komercijos komunikaciniai tinklai, ið kuriø niekaip neámanoma iðsipainioti.

3 Suprantu, jog, kai kalbama apie skaitymà, turima galvoje groþinë literatûra. Taèiau skaitant tuos visus ne mûsø valia ábruktus tekstus ið akiø iðleidþiamas meninis, individualus skaitymas kaip viena ið svarbiausiø srièiø, be kurios neámanoma ugdyti sugebëjimø, lemianèiø kokybiná tiek asmens, tiek bendruomeniø kultûros lygá. O vis dëlto tai, kà ir kaip kasdien perskaitome, mums daro didesná poveiká nei romanas ar eilëraðtis, nes veikia tiesiogiai, ko niekaip nepadarysi literatûriniu tekstu, kad ir kaip ten „iðsidirbinësi“. Tenka pripaþinti, kad literatûra, kaip tekstai, yra netekusi tiesioginës galios valdyti þmoniø mintis, elgesá, postmoderni kûryba to jau net nesiekia. Iðnyko 19 a. skaitanèiojo vaizdinys – ið paveikslø paþástama graþi panelë su atversta knyga rankose.

4 Groþinei literatûrai sunku konkuruoti su þiniasklaida, net su tais tûkstanèiais klerkø¹, kurie kasdien gamina milijonus tekstø. Palinkæ prie kompiuteriø, jie gamina tekstus, kurie netrukus taps detektyvinëmis istorijomis: vieniems atneð laimæ, kitus nutrenks á skurdà, paskatins vagystes, garsias kriminalines bylas. Tie naujieji tolstojai ir dostojevskiai, patys to neþinodami, sukuria gyvø siuþetø, iðprovokuoja netikëtø veiksmø, tomis istorijomis aprûpindami þiniasklaidà. Taigi Lietuva ðiandien skaito ir perskaito labai daug. Taèiau, Martyno Maþvydo þodþiais tariant, ar visada permano tai, kà perskaito?

5 Ar po to dar kas nors lieka literatûrai? Ið jos atimtas naujienos skelbimas, sensacija, net kriminaliniø ávykiø apraðymai, kuriuos átaigiau pateikia TV reportaþai, laikraðèiai. Kad suþinotum intriguojanèià naujienà, dabar nereikia kankintis skaitant puslapá po puslapio storiausià romanà, uþtenka ásijungti televizoriø ar internetà.

6 Yra be galo daug visokiø skaitymø ir perskaitymø, taèiau skaitymo kokybë siejama su knyga, groþinës literatûros leidiniais. Groþinës literatûros skaitymas kokybiðkai skiriasi nuo visø kitø skaitymo bûdø. Tai individualizuoja skaitymà, yra savotiðkas iðëjimas uþ visuomenës kontrolës ir jos represiniø ribø. Skaitymas iðlaisvina asmená, veikia kaip stipri asmens individualizavimo priemonë, já átraukia á paslaptingus sàmonës ir savimonës vyksmus, kurie daþnai bûna slopinami ar uþslopinti pareigø, politinio reþimo, paproèiø, teisiniø normø, – suþadinamas nuslëptas vidinis gyvenimas.

7 Knygose mes skaitome save arba ieðkome savæs, vyksta dialogas su savimi (jokia teorija negali þinoti, kà að pats sau perskaitau). Tokiu bûdu skaitymas tampa kûryba, individualiu teksto atkûrimu. Pagaliau skaitydami galime vertinti, bausti, iðteisinti tø kûriniø veikëjus, skaitymo griebiamës ir dël to, kad patys neretai bûname ásprausti á kampà. Ar nepatiriame laisvës skaitydami, o tada imame siekti jos savo gyvenime?

8 Taèiau ðiandien ábrukti á rankas bet kokià knygà nëra didþiausias gëris, kad vëliau galëtume girtis, jog ðtai þmonës vis dar skaito. Skaitymas nelygu skaitymui. Á rankas ábrukti knygà yra labai daug ðiuolaikiniø galimybiø. Paskelbti skaitymo metai gali bûti suprantami ir kaip bûdas siekti vien komercinës knygø prekybos sëkmës.

9 Teko lankytis daugelyje Europos mugiø. Pirmiausia ten krenta á akis tai, kad jose dominuoja komercinë pramoginë literatûra, aprûpinta áspûdingiausia reklama. Ten daugybë knygø, bet tarp jø sunku surasti KNYGÀ. Þinoma, knyga èia laikoma dar ir preke, o kur prekë – ten arði konkurencija ir vertybiniai kriterijai nëra svarbiausi.

10 Panaðiai ir Lietuvoje. Galima pastebëti, kaip akivaizdþiai siaurëja arba siaurinamas skaitymo diapazonas: visokiuose reitinguose, perkamiausiø knygø deðimtukuose ar pasiûlymuose ið penkiø iðrinkti geriausià yra telkiamas dëmesys atseit á populiariausio autoriaus kûrybà, o tai tarnauja tai paèiai reklamai, iðkreipia vertybinius kriterijus arba juos beveik iðtrina. Paskelbus skaitymo metus buvo galima tikëtis, jog bus siekiama ugdyti bûtent skaitymo kokybæ, sugebëjimà rinktis ávairesnio pobûdþio literatûrà.

11  Kartais gerai, kad þmonës neskaito kokios nors komercinës makulatûros, grafomaniðkø² tekstø. Vertø perskaityti knygø tikrai yra nedaug, kartais geriau sëdëti ir þiûrëti, kaip leidþiasi saulë, kaip peðasi þvirbliai, negu skaityti koká kvailà romanà.

12 Istorijoje yra þinoma laikotarpiø, kai skaitymas sukurdavo literatûrà, kûrinius paversdavo klasika, nes jie bûdavo ypatingai perskaityti, turëjo istorinæ atmintá, lëmusià kokius nors estetinius, socialinius ar dorovinius visuomenës pokyèius. Prancûzai sukûrë Balzakà, anglai Baironà, italai Dantæ, rusai Tolstojø, lietuviai Maironá. Be iðskirtinio skaitymo nebûtø jø në vieno.

13 O koks mûsø savo literatûros skaitymas ðiandien? Ar iðliks tas mûsø skaitymas kaip tam tikra vertybë? Paprastai yra keli kritikai, kurie literatûrà perskaito taip, kad ið visos masës iðliktø kelios knygos ir jø autoriai. Deja, ðiandien tokiø literatûros kritikø nebeturime. Ávedama tam tikra vertinimo lygiava, net paprasèiausias literatûrinis „mësainis“ gali bûti iðkeltas kaip nepaprastas literatûros reiðkinys, aprûpintas citatomis ið þymiausiø teoretikø veikalø.

14 Dabartinis kûriniø komentavimas tapo absoliuèiai nepatikimas. Negali literatûra stiprëti kieno nors nuolat neprovokuojama, kà paprastai daro specialiai pasiruoðæ skaitytojai – kritikai, literatûros teoretikai, patys raðytojai. Nemanau, kad labai nusmuko skaitanèiøjø intelektinis lygis ar paèios literatûros visuomeninis prestiþas, pasidavus vadinamiesiems rinkos dësniams. Stinga tam tikro literatûrinio sàmoningumo, aðtraus konfliktiðko þvilgsnio á visa tai, kas ðiandien Lietuvoje paraðoma ir vadinama proza, poezija, eseistika, bet nekelia kokios nors sumaiðties, be ko literatûra tampa negyvybingu, savotiðku klubiniu uþsiëmimu. Ar labai kalti skaitytojai, kad neskaito, kai garsinami abejotinos vertës kûriniai?

15  Yra kaltos ir visokios tarnybos, nes geriausi mûsø raðytojø kûriniai nepasiekia skaitanèiøjø, ypaè maþesnëse rajonø bibliotekose. Jose nerasime ne tik þinomesniø raðytojø knygø, bet ir Nacionaline kultûros ir meno premija ávertintø kûriniø. Ið menkø lëðø ten uþsakoma tai, „kà þmonës skaito“, tad didþiausià eilutæ galime pamatyti prie jau suskaityto „Durniø laivo“³ ar kitos panaðaus turinio knygos.

16 Taigi nelabai dþiaugiuosi, kai sakoma, jog vis daugiau perkama ir skaitoma knygø. Tarp jø, kaip buvo kaþkur paraðyta, tik 5 procentai lietuviø autoriø. Esu girdëjæs verslo þmones sakanèius, kad lietuviø literatûra neturi „perspektyvø“, negana to, jog neduoda pelno, bet dar reikia remti leidybà, autorius, kad jie raðytø, leistø knygas, kurios nepajëgia konkuruoti su uþsienio autoriais, nes verstinës knygos esà puikiai patenkina mûsø skaitytojø poreikius.

17 Nelabai pastebima, kad bûtø sudarytos skaitymo metø programos, numatyti renginiai, kurie ugdytø literatûros skaitymo prestiþà, gilesná suvokimà, nes jis akivaizdþiai prastëja, pasidavus pigiai komercinei reklamai, þemo lygio ið Vakarø uþplûdusiam skaitalui, su kuriuo ima „konkuruoti“ ir mûsø vienas kitas literatas, tikintis, jog su tokia kûryba bus galima „prasimuðti“ á Europos ar net pasaulio rinkà. Kol kas tokio pranaðo, kuris toká „produktà“ pagamintø, Lietuvoje vis dar nesulaukiame.

18 Kad kaip nors iðgarsëtume, reikëtø grupelæ mûsø raðytojø paveþioti po Europà uþdarytus narve ir lankstanèius virbus. Tada apie mus paraðytø þymiausi laikraðèiai, rodytø TV ir pirktø knygas, norëdami suþinoti, kas tie durniai.

19 Kitokio kelio neþinau, kaip tik raðyti ir patiems gerai, ádomiai skaityti, gal tada susidomës ir mumis, ir mûsø skaitymu. Kas mus gali skaityti, jeigu jau patys beveik neskaitome savosios literatûros ir jos nepermanome?

Pagal tekstà, skelbtà literatûrinëje svetainëje raðyk.lt

¹ Klerkas – tarnautojas, dirbantis prekybos, pramonës ámonës, notaro arba advokato kontoroje.

² Grafomanija – liguistas potraukis raðyti, kurti literatûros kûrinius.

³ „Durniø laivas“ – skandalingai pagarsëjusi Vytauto Petkevièiaus knyga.

 

Atsakykite á klausimus, remdamiesi M. Martinaièio tekstu.

 

1. Su kokia nuomone 1 pastraipoje polemizuoja M. Martinaitis? (1 taðkas)

2.1. Koks M. Martinaièio poþiûris á 2 pastraipoje aptariamus tekstus? (1 taðkas)

2.2. Argumentuokite teksto autoriaus poþiûrá: iðraðykite meninës raiðkos pavyzdá ir paaiðkinkite jo prasmæ. (2 taðkai)

3. Palyginkite 2 ir 3 pastraipose pateikiamus panelës ávaizdþius ir paaiðkinkite jø prasmæ. (2 taðkai)

4. Teksto autorius teigia, kad „groþinei literatûrai sunku konkuruoti su þiniasklaida“. Remdamiesi 3, 4 ir 5 pastraipomis, nurodykite tris prieþastis, lemianèias tokià literatûros padëtá. (3 taðkai)

5. Remdamiesi 2 ir 6 pastraipomis, ávardykite jas siejanèià esminæ prieðprieðà ir paaiðkinkite jos prasmæ. (2 taðkai)

6. Apibendrintai suformuluokite 8, 9 ir 10 pastraipose svarstomà problemà. (2 taðkai)

7. Suformuluokite 12 ir 13 pastraipas apibendrinanèià mintá. (2 taðkai)

8. 13 pastraipoje teksto autorius teigia: „...net paprasèiausias literatûrinis „mësainis“ gali bûti iðkeltas kaip nepaprastas literatûros reiðkinys, aprûpintas citatomis ið þymiausiø teoretikø veikalø.“ Paaiðkinkite ðio sakinio prasmæ. (2 taðkai)

9. Kokià bûtinà literatûros gyvybingumo sàlygà teksto autorius nurodo 14 pastraipoje? (1 taðkas)

10. Remdamiesi 15, 16 ir 17 pastraipomis, paaiðkinkite, koká bendrà priekaiðtà teksto autorius iðsako skaitytojams, leidëjams ir kultûros darbuotojams. (1 taðkas)

11. Suformuluokite, kokio tikslo teksto autorius siekia 18 pastraipoje. (2 taðkai)

12. Paaiðkinkite, kas sieja 4 ir 19 pastraipas

a) stiliaus poþiûriu,

b) turinio poþiûriu.

 (2 taðkai)

13. Remdamiesi visu tekstu, suformuluokite M. Martinaièio siûlomà atsakymà á teksto pavadinime iðkeltà klausimà. (2 taðkai)

14. Nurodykite teksto þanrà. (1 taðkas)