Lina Navickaitė
Apie kamanę
ir informacinę visuomenę
1
Būti
informacinės visuomenės ląstele kartais pasidaro
baisoka. Kai informacija visais įmanomais būdais ir
pavidalais veržiasi į tave, apima panika, jog
prarasi orientaciją ir nebeišplauksi, nes šis
nepaliaujamas srautas plūsta it potvynio vandenys.
Neišvengi apokaliptinių1 minčių
šiandien pasaulis baudžiamas informacijos tvanu.
Nevaldoma stichija neša mus it šapelius nežinia kur,
o mes neįstengiame įsitverti nieko stabilesnio ir
patikimo. Aplinkui tolydžio girdi: nesuspėju nueiti,
nesuspėju paieškoti,
pasidomėti,
padaryti, pabaigti... Nesuspėju gyventi, tik
kapanojuosi, kad nenuskęsčiau. Taip lyg ir nesako,
bet akivaizdu.
2
Atrodo,
visi didieji ir mažieji
informacijos pumpuotojai kuo aršiausiai kovoja, kad
tik įsispraustų į tavo atmintį ir paliktų joje savo
laikmeną. Laikmeną su uždelsto veikimo
virusiuku. Vieną dieną
staiga
smilktelės signalas: kažkur girdėjau. O jei
girdėjai, vadinasi, tai šio to verta. Tada imsi
smalsauti, galbūt naršyti internete ir tuoj
pat rasi nuorodą Sužinokite plačiau. Kuo tolyn į
mišką, tuo daugiau medžių... Nežinia, kaip toli
nuaklinsi, bet viena aišku virusiukas suveikė.
3
Šiandien daugeliui informacinės visuomenės narių
gerai pažįstamas bukinantis sotumo jausmas: jau
patirta,
ragauta, turėta, matyta, pabodę. Net ir ne kiekvieną
vaiką įstengsi kuo nors nustebinti. Beje, knygų
dauguma jų tikrai neskaitys, mat nereta mama
dabar prieš miegą mažyliui seka vaikystėje matytus
animacinius filmukus, o ne pasakas. Ji pati
dažniausiai jau negirdėjusi ir neišgyvenusi nei
Tūkstančio ir vienos nakties, nei brolių Grimų,
nei Anderseno knygose įamžintų stebuklų.
Neabejotinai užaugs puiki moderniosios visuomenės
karta. Ji mokės greitai apdoroti informaciją, šios
turės būti daug ir kuo paprastesnės. Tačiau mažai
kam rūpi, kad šitie išbalę pypliai, per dienas
knapsintys prie kompiuterių, panašūs į nugeibusius,
visai neturinčius kur įsišaknyti daigelius.
4
Galbūt
nereikėtų prarasti vilties, jog kada nors išmoksime
atsispirti bevertės informacijos antplūdžiams. Rasi,
pamažu sustiprės mūsų imunitetas šiuo metu epidemija
virstantiems užkratams. Iš tiesų, kuo toliau, tuo
daugiau atsiranda dalykų, kurių nesinori ne tik
atsiminti, bet ir sužinoti. Prieš akis man, ypač
taip svarstant, vis ima ir iškyla toks nutikimas.
Buvo šilta gegužės pabaigos popietė. Garaže radome
apsilpusią, niekaip į lauką ištrūkti negalinčią
kamanę. Nedidelė greitosios pagalbos komanda ją
išnešė į veją. Vienas gelbėtojų kaipmat buvo
pasiųstas peralkusiai nelaimėlei pristatyti
šaukštelį medaus. Vabzdys tupėjo ant tujos šakelės
ir lėtai krutino kojytes, paskui ėmė judėti kiek
spėriau. Medaus buvo
parūpinta, bet
būtent tai bitę ir privertė baigti apšilimą. Ji
kaip reikiant nė nežvilgtelėjo į mūsų pernelyg
paslaugiai brukamą lauknešėlį, irzliai
subyzgė ir nuskrido. Nulydėjome savo klientę
akimis kiek sutrikę, taip ir neprastūmę savo
paslaugos. Pasirodo, tokia laukinių padarų gyvenimo
filosofija traukti savo keliais ir ignoruoti
visokią pasiūlą, jei ji nebūtina.
5
Gamtoje
kiekvienas gyvis ateinančioms
kartoms perduoda tai, kas jo padermei svarbiausia.
Visą instinktų paketą, padedantį išgyventi,
išlikti, išsiskirti iš kitų. Ar dar nujaučiame,
kokia mums svarbiausia informacija? Kaip ją šiandien
rasti ir atpažinti? Ar nenutrūkusi ši tęstinumo
grandinė? Kartais nors trumpam verta į šiukšlinę
sumesti visas sąmonę užgriozdinusias laikmenas,
kad galbūt aptiktumei savyje tai, ko net nenutuoki,
jog žinai. Svarbiausios informacijos pėdsaką
bepranykstantį, beviltiškai prislėgtą ar pridengtą
paviršinių, nereikalingų laikmenų.
6
Informacijos tvano laikais, neišvengiamų
praradimų akivaizdoje išties gali apimti
bejėgiškumas. Apmaudu, kad taip visą gyvenimą
dėliosi tik atplaišėles, nuotrupas. Vis stokosi, vis
kažko neaprėpsi ir be paliovos purtysiesi šiukšlių.
Bet ar reikia nuogąstauti? Kamanė. Argi ji nusimena,
jog neištirs visų žemės žiedų? Svarbiausia,
nesinešioja balasto nieko, ko jai nereikia. Ir,
matyt, žino, ką turi žinoti. Štai tau ir guru2 informacinės
visuomenės džiunglėse...
Pagal
tekstą,
skelbtą Nemune
2007 07 12
1 Apokalipsė
apsireiškimas, vizija (ypač gąsdinanti).
2 Guru dvasinis
vadovas, moralinis autoritetas.
Atsakykite
į klausimus, remdamiesi L. Navickaitės tekstu.
1.
Paaiškinkite,
ką reiškia pasakymas informacijos tvanas.
(1 taškas)
2.
Kokia meninės
raiškos priemonė yra pasakymas informacijos tvanas?
(1 taškas)
3. Remdamiesi 1 pastraipa, nurodykite dvi informacinės
visuomenės žmogaus baimes.
(2 taškai)
4.
Remdamiesi
2
pastraipa,
apibendrintai
nurodykite,
kokie du
pagrindiniai
informacijos pumpuotojų tikslai.
(2 taškai)
5.
Remdamiesi 2 pastraipa, paaiškinkite
priežodžio Kuo tolyn į mišką, tuo daugiau
medžių... prasmę.
(2 taškai)
6.
Remdamiesi 3 pastraipa,
a) išrašykite
meninės raiškos pavyzdį, rodantį kritišką teksto
autorės požiūrį į mamas, perpasakojančias vaikams
animacinius filmukus,
b) paaiškinkite
jo prasmę.
(2
taškai)
7. Kokias
neigiamas animacinių filmukų perpasakojimo pasekmes
vaikams numato teksto autorė? Nurodykite dvi.
(2 taškai)
8.
Suformuluokite 4, 5 ir 6 pastraipas
apibendrinančią
mintį.
(2 taškai)
9.
Nurodykite teksto
žanrą.
(1 taškas)
Thomas Hylland Eriksen
Akimirkos tironija
1
Labai senais laikais, kai aplinkinis pasaulis
į mus dažniausiai kreipdavosi laiškais, paštas
keliaudavo
kelias dienas. Atsakymo tekdavo laukti ne mažiau
kaip dvi dienas, paprastai kelias savaites, ir tai
būdavo laikoma visiškai normaliu dalyku. Kai XX
amžiaus 9-ajame dešimtmetyje paplito faksas, jis
tapo populiaria laiško alternatyva. Po kelerių metų
atsirado elektroninis paštas.
2
Šiandien akivaizdu: kuo mažiau lieka lėtojo laiko
sprendimams permąstyti, susipažinti su padėtimi
prieš jai
pakintant, tuo didesnė rizika padaryti lemtingų
klaidų. Naujienų pateikimo pagreitis privedė prie
politikos, kuri neturi ideologijos, nes jai
svarbesnės įvairios akcijos, įvaizdžio kūrimas ir
visuomenės nuomonės apklausų komentarai, o ne
toliaregiškas mąstymas ir aiškūs visuomenės
modeliai. Lėtuosius išstumia greitieji.
3
Pasakojama, kad legendinis
Švedijos ministras pirmininkas T. Erlanderis vieną
1950 metų dieną, knebinėdamas savo juostinį
magnetofoną, per radiją išgirdo žinią apie
prasidėjusį Korėjos karą. Daug kas baiminosi, kad
šis karas, kuriam jau ilgokai buvo rengiamasi, gali
įžiebti trečiąjį pasaulinį karą. Ką darė T.
Erlanderis? Ogi toliau krapštėsi prie grotuvo,
ramiai apmąstydamas padėtį. Bet šiandien sprendimus
reikia priimti žaibiškai, kad neatsiliktum ir kas
nors neužbėgtų už akių. Šis principas vienodai
galioja ir pasaulinėje finansų rinkoje, ir
politikoje. Šiais laikais virstančių domino kauliukų
efektas finansų rinkose
šviesos greičiu
paplinta po visą pasaulį: raibuliai iš Honkongo
bemat pasiekia Singapūrą, o iš ten bangelės
nukeliauja į Niujorką. Visa tai ir yra akimirkos
tironijos simptomai.
4
Kitaip
tariant, mes kalbame apie reiškinį,
kuris yra daug platesnis negu žiniasklaidos
sukurtoji visuomenė (tokia klišė gyvuoja jau ne
vieną dešimtmetį). Bet reikia pasakyti, kad masinės
žiniasklaidos priemonės yra svarbios madų kūrėjos ir
greičio užkrato platintojos. Dabar laikraštis yra ir
naujųjų laikų pagreičio simbolis, ir pagreičio
variklis. Laikraštis buvo ir yra vienadienė
plaštakė: jo gyvavimo amžius lygus parai. O
internetinių dienraščių medžiagos amžių siekiama dar
labiau trumpinti. Kuo daugiau informacijos
atnaujinama, tuo geresnis laikraščio vardas ir
tikriausiai tuo daugiau žmonių jį skaito.
5
I. Ramonė
knygoje Komunikacijos tironija teigia, jog žmonėms
dar niekada nebuvo prieinama tiek daug informacijos,
bet tai nereiškia, kad jie geriau informuoti. Greita
spaudos apyvarta bei didžiulė naujienų pasiūla
skatina nekritišką požiūrį į informacijos šaltinius
ir didina konkurenciją dėl visuomenės
dėmesio. Žurnalistas R. Kapuscinskis tvirtina, kad
redaktoriams neberūpi istorijos patikimumas
jiems
svarbu, ar ji įdomi.
6
Prieš
keletą dešimtmečių žurnalisto profesija buvo siejama
su nesavanaudišku teisybės ieškojimu. Šiandien vargu
ar tai įmanoma, o skaitytojai, priešingai nei
žurnalistai, išties ėmė kritiškai vertinti
šaltinius. Išsaugoti lygtį informacija = laisvė =
demokratija nelengva, kai informacijos pateikimo
kriterijai yra greita reakcija ir skubus
publikavimas.
Pagal
Thomas Hylland Eriksen. Akimirkos tironija.
V. Tyto alba, 2004
Atsakykite
į klausimus, remdamiesi T. H. Eriksen
tekstu.
10.
Paaiškinkite,
kokiu tikslu 1 pastraipoje kalbama apie
komunikacijos technologijų pažangą.
(1 taškas)
11.
Apie
kokias dvi greito reagavimo
į įvykius pasekmes kalbama 2 pastraipoje?
(2 taškai)
12.
Kokia
problema svarstoma 3 pastraipoje? Suformuluokite ją
klausimo forma.
(1 taškas)
13.
Remdamiesi 3 ir 4 pastraipomis, paaiškinkite,
kokiam įprastiniam požiūriui į žiniasklaidą
nepritaria teksto autorius.
(1 taškas)
14.
Kodėl
dabartinei
žiniasklaidai
svarbu
kuo dažniau
atnaujinti
informaciją? (4
pastraipa) (1
taškas)
15.
Remdamiesi 5 ir 6 pastraipomis, nurodykite du kokybiškos
žiniasklaidos požymius.
(2 taškai)
16.
Paaiškinkite
teksto pavadinimo prasmę.
(2 taškai)
Atsakykite
į klausimus, remdamiesi abiem skaitytais tekstais.
17. Nurodykite
dvi temas, siejančias
abu tekstus.
(2 taškai)
18.1. Nurodykite abiejų
tekstų funkcinį stilių.
(1 taškas)
18.2.
Atsakymą
argumentuokite, remdamiesi turiniu ir raiška. (2
taškai)