|
LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA
Testas
2008 m. mokyklinio
brandos egzamino užduotis
(pagrindinė sesija)
Perskaitykite tekstą ir
atlikite užduotis.
Autoritetai ir
žvaigždės
Iš
filosofų Vytauto Rubavičiaus, Arvydo Šliogerio ir
literatūrologo Regimanto Tamošaičio pokalbio
Vytautas
Rubavičius.
Kai augi, bręsti, išsikeli sau kokius nors tikslus, pajunti
savy glūdinčias galias, kad ir kalbėjimo, ištarmės ar
nuostabos galią. Kartu atsiranda tie, kurių galias imi
atpažinti ir kurie tomis galiomis ima tave veikti. Su jais,
jų kūriniais bei gyvenimo nuotrupomis, kuriose glūdi tau
nelabai suvokiami slėpiniai, nejučiomis palygini savo
ištarmes, išgyvenimus, o vėliau ir gyvenimo vingius.
Kas yra skaitančiam
žmogui literatūra? Juk mes išaugome iš literatūros, iš
knygų, iš kitų gyvenimų, kupinų laisvės, meilės, nevilties
ir poezijos. Tai galimybė susitapatinti ir tapti visai kitu
išgyventi įvairiausius gyvenimus ir gyventi su ta
patirtimi. Pabūni įvairiuose kailiuose, pažįsti nuodėmės
saldybę ir siaubą. Tai brandina, pereina į tave ir kartu
išlieka kaip nepasiekiami dalykai, įtvirtinantys aukščio
nuovoką. Pats pasijunti esąs pasakojimas, kuriame veriasi
aukštybė, nužymėdama ir bedugnę. Literatūra mūsų gyvenimą
kreipia aukštyn, primena aukštybės ir bedugnės sąryšį, kurį
mums lemta pakelti, ir šitaip leidžia mums įveikti
kasdienybės plokštėjimą.
Arvydas
Šliogeris. Pakomentuosiu, nes čia iškilo
labai graži mintis apie aukštį: būtent autoritetas žmogaus
gyvenimui duoda vertikalųjį matmenį, be kurio, anot
Dostojevskio, aš būčiau tik drebanti drebučių krūvelė.
Vytautas
Rubavičius.
Per autoritetus visuomenė mums teikia daug svarbių dalykų,
palaikančių jos sanglaudą. Tačiau autoritetas paskatina
savivoką. Jis akina atsakyti, vadinasi, prasitarti. Pokalbio
varžytynėse randasi aš. Apsisprendimas būti savim tai jau
iš tavęs kylantis atsakas. Dvilypis,
prieštaringas autoriteto
ir laisvos saviraiškos santykis pažymėtas žodžiu
pašaukimas. Kūrybingu laikomas pašaukimą turintis
žmogus, o laisva kūrybinė raiška kyla iš pašaukimo. Negali
išmokti būti poetu ar filosofu, jei neturi tam pašaukimo.
Tačiau tas žodis reiškia ir pašaukimą esi kažkieno
pašauktas. Esama aukštesnės, tave pašaukiančios galios.
Autoritetui būdinga tos galios, sakyčiau, atšvaitas.
Autoritetas yra patraukiantis pavyzdys. Tu matai galingą
kūrybinės minties proveržį ir žinai, kad ne tavo jėgoms su
juo susilyginti. Galima mokytis, gauti kūrybai paskatų,
kurios keičia tavo mąstymo bei suvokimo pobūdį.
Arvydas
Šliogeris. Viena didžiausių ne tik
Lietuvos, bet ir Vakarų nelaimių aš laikau būtent autoriteto
krizę. Dar prieš kokį trisdešimt keturiasdešimt metų
autoriteto principas buvo lyg ir savaime suprantamas ir su
jo blogomis, ir su geromis reikšmėmis. O dabar yra
pasikeitęs vienas fundamentalus dalykas: visuomenei svarbus
darosi nebe autoritetas, o žvaigždė.
Vytautas
Rubavičius.
Kodėl autoritetas visuomenėje nyksta, yra nuvertinamas?
Tikriausiai visi sutiksime, kad čia nėra jokio sąmokslo, ne
pati visuomenė susigalvojo griauti autoritetus. Vyksta
kažkoks procesas. Koks tas procesas, kas jį skatina? Jį
galime įsivaizduoti kaip tam tikrą visuomeninį ekonominį
dalyką. Žvaigždės juk gaminamos. Jokia žvaigždė Vakarų
kultūroje neatsiranda savaime, nenušvinta pati iš savęs.
Nėra tokių žvaigždžių, kurios pačios ateitų ir nušvistų
televizijoje, jos yra padaromos, sukuriamos kaip
paklausios prekės ir išmetamos į rinką, pelningai
parduodamos masiniam vartotojui. Žvaigždžių gamybos ir
pardavinėjimo procesas yra nepaprastai sudėtingas. Jis
leidžia daugeliui pasipelnyti žvaigždės daug kam
naudingos, o iš autoriteto kokia nauda?
Arvydas
Šliogeris. Tu čia pasakei labai gerą mintį.
Žvaigždė yra perkama ir parduodama. Tai prisiminkime
graikus ar romėnus. Kas buvo perkamas ir parduodamas
antikoje? Vergas! Vadinasi, žvaigždė ir yra vergas
dabartinis vergo tipas. Ir ji visai visuomenei primeta
vergiškumo stereotipą.
Robertas Musilis1 pateikia puikų
žvaigždės apibrėžimą: tai žmogus be savybių. Žvaigžde
gali tapti tik žmogus be savybių. Jeigu žmogus turi bent
minimalų charakterį, jis tikrai netaps žvaigžde. Ne todėl,
kad kas nors jam trukdys, ne. Jis arba išprotės, arba jį
papjaus depresija, arba jam skrandis sutriks. Žmogus su
charakteriu turi savyje branduolį, kuris jam neleidžia
pasiduoti visuotinei manipuliacijai. O žvaigžde yra
visuotinai manipuliuojama. Ji turi absoliučiai nesipriešinti
manipuliacijai profesinei, pirkimo, pardavimo ir kitoms.
Kas leis vaidinti žvaigždei taip, kaip ji nori? Yra
nustatyta jos kaina, ir ji turi viską daryti pagal tą kainą.
Vytautas
Rubavičius.
Įtvirtintas žvaigždės kultas savaip skatina žmones kreipti
dėmesį į brangesnes prekes, gyventi dėl jų. Svarbiausia
vertybė ir idealas kuo prabangesnis, kuo išlaidesnis
gyvenimo būdas. Pats žmogus turi tapti brangia preke. Tokio gyvenimo
būdo gyvas pavyzdys žvaigždė. Žvaigždes gaminančios
technologijos kiekvieną jų kūno lopinėlį paverčia
reklaminėmis prekėmis. Galima sakyti ir kitaip
žvaigždė sugeba išvaizdinti visas savo kūno sritis ir įgauti
prekės pavidalą.
Regimantas
Tamošaitis.
Žvaigždė masinėje kultūroje ir yra ne koks idealo simbolis,
bet aklo garbinimo materija, įkūnytas jusliškumas. Asmenybė
vientisa, kūnas dalomas. Todėl žvaigždę galima pardavinėti
gabalais. Antai popdainininkės Britney Speers plaukus
apsukri kirpykla skelbiasi parduodanti už milijoną dolerių!
Kažin ką galėtų parduoti autoritetingas profesorius? Savo
parkerį, akinius? Vargo vakarienė... Autoriteto gyvenimas
nėra smagus. Kartais jis būna visai skurdus materialiniu
atžvilgiu. Jis pagal apibrėžimą negali vergauti malonumo
principui. O žvaigždės tarnauja sibaritinei2
kultūrai, skatina kūno instinktų tenkinimą, stiprina
savimeilę ir tuštybę. Bet ar gali kapitalas viešpatauti kur
nors kitur? Ir ar jis, nesunaikindamas sielos matmens ir tuo
pačiu metu autoriteto idėjos, turėtų kokią nors galią?
Vytautas
Rubavičius.
Koks šiandien kyla iššūkis mūsų visuomenei ir kodėl
apskritai susirinkome kalbėti šia tema? Kokie būtų laikai
romėnų ar mūsų, kiekvienas žmogus, suprantantis, kas yra
laisvė, asmens vertė, autoriteto reikšmė ir bendravimo su
juo laisvė, gali pasipriešinti bet kokioms sąlygoms ir
teigti savo supratimą apie savo laisvę, kūrybinę saviraišką
bei vertybes. Negalvodamas, ar jo mintys paveiks kitus
žmones, bus suvoktos, bus jam pačiam naudingos ar
nenaudingos.
Arvydas
Šliogeris. Kad visa, ką mes čia kalbame,
neskambėtų pernelyg fatališkai, reikia ypač pabrėžti, kad
autoritetas visada yra ir bus reikšmingas, jis visada
išliks. Visų žmonių nepaversi vergais. Dabar autoritetas
nueina į pogrindį, bet jis egzistuoja, išlieka po visa ta
baisinga prekių propagandos mašina. Žmogus, kuris bent ką
nors suvokia ir nori būti laisvas, jis turi atsilaikyti
prieš šitą teroristinę žiniasklaidos propagandą, priešintis
pavergimo mechanizmams, ir jo atrama bus vienokie ar kitokie
autoritetai. Jeigu tu neatsilaikai prieš šitą komercinės
žiniasklaidos, prekių pasaulio terorą viskas, tu iš karto
patenki į vergo karalystę. Visuomenė nėra vientisa,
visuotinai vienoda, bet kokioje, net labiausiai pavergtoje
visuomenėje lieka laisvės salos. Ir pas mus, ir visur yra
laisvės kiek tik nori, reikia tik ryžtis jai
nesipriešinti. O laisvės salose šviečia ne žvaigždės, bet
autoritetai. Bet visiškai apsisaugoti nuo žvaigždžių teroro
neįmanoma, ir bandymas gelbėtis, remiantis autoritetais,
gali išvirsti į visišką sektantizmą. Tuomet jau autoriteto
garbinimas virsta patologija. Labai norėčiau, kad naujojoje
kartoje iškiltų nauji autoritetai, kad į juos pasižiūrėjus
būtų galima džiaugtis.
Pagal Metuose 2007 m. Nr. 3 skelbtą pokalbį
1
R.
Musilis
austrų rašytojas.
2
Sibarìtas išlepęs,
dykaduonis, prabangos išpaikintas žmogus.
Užduotys
1.
Kada, anot V. Rubavičiaus,
žmogaus gyvenime atsiranda autoritetas?
(1 taškas)
2. Nurodykite du
būdus, kuriais, anot V. Rubavičiaus, autoritetas daro
poveikį žmogui.
(2 taškai)
3.
Paaiškinkite,
kaip suprantate V. Rubavičiaus mintį pats pasijunti esąs
pasakojimas, kuriame veriasi aukštybė, nužymėdama ir
bedugnę.
(3 taškai)
4.
Paaiškinkite,
kam, anot A. Šliogerio, žmogui reikalingas autoritetas.
(1 taškas)
5.
Apie kokį
prieštaringą autoriteto poveikį kalba V. Rubavičius
pasisakydamas antrą kartą?
(2 taškai)
6.
Kokią
autoriteto nuvertėjimo priežastį įvardija V. Rubavičius?
(1 taškas)
7.
Paaiškinkite,
kokiu tikslu A. Šliogeris cituoja Robertą Musilį.
(1 taškas)
8.
Įvardykite dvi meninės raiškos priemones, atskleidžiančias
neigiamą R. Tamošaičio požiūrį į žvaigždes, ir
išrašykite po pavyzdį.
___________________
_________________________________________________
(meninės
raiškos priemonė)
(pavyzdys)
___________________
_________________________________________________
(meninės
raiškos priemonė)
(pavyzdys)
(2 taškai)
9. Apie kokią
šiandienos visuomenės negerovę kalba R. Tamošaitis?
(1 taškas)
10.
Kas,
anot A.
Šliogerio, kelia grėsmes šiandienos visuomenės laisvei?
Įvardykite du dalykus.
(2 taškai)
11. Paaiškinkite,
kaip suprantate A. Šliogerio posakį laisvės salose šviečia
ne žvaigždės, o autoritetai.
(2 taškai)
12.
Remdamiesi
pokalbiu
suformuluokite tris
pagrindinius
žvaigždžių
ir autoritetų skirtumus.
(3 taškai)
13.
Suformuluokite viso pokalbio pagrindinę
mintį.
(1 taškas)
14.1. Kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte
šį tekstą?
(1 taškas)
14.2. Atsakymą
argumentuokite, remdamiesi turiniu ir raiška.
(2 taškai)
|
|
|