Lietuvių kalba ir literatūros istorija

LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA

Testas

2007 m. valstybinio brandos egzamino užduotis

(pakartotinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

Perskaitykite šį tekstą ir atlikite užduotis.

Julius Sasnauskas

Chamai atakuoja

1. Kada Kauno arkivyskupas kibo į atlapus „Kalnapilio“ aludariams dėl esą išniekinto rūpintojėlio, sakiau sau, kad turbūt be reikalo pliekiama iš sunkiųjų pabūklų. <...> Juk Vokietijos vyskupai nesidrasko, kad jų krašte esama vyno, pavadinto „Dievo Motinos pienas“, kad Bavarijos alubariuose kabo kryžiai ir šventi paveikslai, kad ant etikečių vienuoliai smagiai kiloja bokalus. Miunchene turistai maukia alutį kone ramstydami Katedros sienas, ir nieko. Tai kodėl pas mus rūpintojėlis, kviečiąs nekaltai pasilinksminti, jau kažkas? Ar kad mes gilesni, jautresni katalikai, ypatingi Marijos žemės ir kryžių šalies žmonės?

2. Taip buvo galima svarstyti, kol ši istorija nebuvo įsibėgėjusi ir aludarių bosas nepamėgino dėstyti savo pozicijos. Paskui paaiškėjo: esą jis pasodino rūpintojėlį prie alaus butelio dėl to, kad, girdi, amžinai liūdni lietuviai gautų optimizmo dozę. Pagaliau ir pats rūpintojėlis, mokslingojo verslininko žiniomis, esąs visai ne Jėzaus Kristaus atvaizdas, o kažkoks stabmeldystės reliktas. Bet gražiausia, kad Kauno arkivyskupui buvo pasiūlyta susitikti prie alučio ir aptarti šalių požiūrius. Taip būsiąs patvirtintas „viešumas, bendravimas, abipusė pagarba ir tikėjimas žmoniškosiomis vertybėmis“. Turbūt tikėtasi, jog nesukalbamas Kauno metropolitas, maloniai pasėdėjęs „Kalnapilio“ salonėlyje ir gurkštelėjęs pozityvų mąstymą žadinančio gėrimo, supras, kad jo požiūris atsilieka mažų mažiausia šimtmečiu. Atsisveikinant, kad abipusis tikėjimas žmoniškosiomis vertybėmis būtų labiau sutvirtintas, tiks specialus lauknešėlis. Juk tai tiek sykių laimėjęs scenarijus, lydimas ne per seniausiai išmoktų frazių apie dialogą ir abipusę pagarbą.

3. Taigi klausimas iš tiesų kitas, visai nesusijęs nei su liguistu noru visus lietuvius versti blaivininkais, nei su katalikų pretenzijomis į dominuojamą padėtį visuomenėje, kuri leistų įrodinėti, kaip dera reklamuoti alkoholinius gėrimus. Kauno arkivyskupas, gavęs „Kalnapilio“ direktoriaus kvietimą pabendrauti, paskui pats prasitarė apie diagnozę – chamizmas. Akivaizdu, kad chamizmo žygis per Lietuvą vis viešesnis ir įžūlesnis. <...> Gatvėje, parduotuvėje, kavinėje, o ypač įsijungus TV. Jau kuris laikas klesti niekieno nevaržoma chamų karalystė per visus kanalus: jų tyčia ieškoma, jie provokuojami, rodomi stambiu planu, ilgai, su pasimėgavimu. Nesvarbu, tai realybės šou ar „aukštuomenės“ kronika, politikos aktualijos ar krepšinis.

4. Tiesa, chamizmo būta sočiai ir Tarybų Sąjungoje. Jis buvo vos ne privalomas elementas keliaujant viešuoju transportu ar besigrumdant eilėse. Chamai sėdėjo įstaigose ir kur tik nori. Tačiau jie bematant sukeldavo pasidygėjimą. Apie juos būdavo pasakojami anekdotai. Į žiniasklaidą jų niekas nekviesdavo. Už necenzūrinį tekstą viešoje vietoje pasistengęs galėjai sulaukti baudos ar net areštinės. Ką nors pavadinti bezvkusica¹ ar beskulturje² buvo stipru ir veiksminga. Chamams sekėsi sublizgėti tik tarp panašių į save. Atrodė, kad režimui žlugus ši padermė nugrims užmarštin, nes ji (o naivume!) – būtinai su „Prima“ dantyse, su saulėgrąžų sauja, su svetima kalba.

5. Deja, chamizmas patvaresnis už politines sistemas. Nūdienos chamai, vieni užauginti kompartijos³ ir komjaunimo rezervatuose, kiti jau nevaržomos laisvės ir gariūnų kūdikiai, kur kas agresyvesni ir pavojingesni nei koks ano meto kolchozo⁴ pirmininkas ar prarabas⁵, daužantis kumščiu į stalą ir besitaškantis keiksmažodžiais. Dabar jie madingomis eilutėmis ir išpuoselėtais veideliais. Išmaišę pasaulį. Turi daug pinigų ir sugeba juos daryti. Jiems nereikia slapstytis ar jaustis nepatogiai kaip kad pirmtakams. Jie nesės į buldozerį, kad kryžiaus ar koplytstulpio vietoje atsirastų jų ideologijos vėliava. Jiems šiandien plojama, chamizmas jiems tik neša naujus dividendus ir iškelia į pačias politikos bei verslo viršūnes. Jiems šauniai sekasi diktuoti madas – nuo alaus iki politinių simpatijų. Kiekvieni rinkimai Lietuvoje tai iš naujo įrodo.

6. Yra daug priežasčių, dėl kurių mūsų tikrovė ir toliau daugins chamizmą. Pirmiausia, jis pasirodė esąs nuostabus palydovas kelyje į olimpą. Antra, juo patogu dangstyti visokias asmenybės spragas, kurių nebuvo nei kuo, nei kada užpildyti. Pagaliau sėkmingai išnaikintos tos gyvenimo sritys, apie kurias išdrįstum viešai pasakyti, jog tai šventa, tai amžina, tai kelia pagarbų virpulį. Pasižiūrės kaip į nenormalų, kuriam per mažai sugirdyta lietuviško alaus. Virpinti širdį gali tik krepšinis. Na, dar loterijų terminalai.

7. Sakytum, anokia čia katastrofa, niekas juk neverčia nei alaus gerti, nei į televizorių spoksoti, nei apskritai su chamais broliuotis. Bet karavanai traukia ir traukia tolyn iš Lietuvos. Bet politikoje skandalas po skandalo, žulikystė po žulikystės. Bet tolsta ir tolsta metas, kai šiame krašte bus patikėta, jog sąžiningai ir garbingai gyventi apsimoka. O svarbiausia, chamai darko ne tik simbolius ir paminklus – jie kėsinasi ir į sielą.

8. Gaila ir alaus. Jis visai nebūtinai turėtų debilizuoti Lietuvos piliečius, tuos pačius krepšinio gerbėjus ar masinių renginių dalyvius. Vokiečiai ar čekai iš tiesų myli savo alų, didžiuojasi jo tradicijomis, turi šimtametę alaus kultūrą. Tikrai be jokio nepatogumo ar dviprasmybės gali išlenkti bokalą po šventais paveikslais. Žinoma, mes nekalti, kad Lietuvoje nėra nei tų tradicijų, nei tokios kultūros, o įspūdingos datos, įspaustos ant alaus etikečių, tėra įprastas aludarių burbulas. Tie dalykai jiems nerūpi. Žvėriška kova už milijoninį pelną verčia griebtis bet ko. O kadangi geras skonis ir kultūringumas nebūtinai tiesiog proporcingas piniginės storiui, štai ir išmetamas „Kalnapilio“ rūpintojėlis ar idiotiškas priegiesmis „mus vienija alus ir pergalės“.

9. Galbūt Kauno arkivyskupo sukelta audra kirs per Bažnyčios reitingus, paskleis naujų komentarų apie viduramžius, inkvizicijos laužus, religinį fanatizmą. Gal „Kalnapiliui“ visa tai tik pridės geidžiamos reklamos. Bet būtų nepadoru ir vėl tik atlaidžiai šyptelėti, girdi, tai smulkmena, kurios neverta pernelyg sureikšminti. Chamizmo erdvė grėsmingai plečiasi. Po rūpintojėlio ateis eilė vyčiui, jo pakelta ranka jau prašyte prašosi bokalo, kad lietuvių tauta įgytų dar daugiau optimizmo ir pozityvaus mąstymo.

________________________________

¹ bezvkusica (rus.) – beskonybė

² beskulturje (rus.) – nekultūringumas

³ kompartija (vert.) – komunistų partija

⁴ kolchozas – kolūkis

⁵ prarabas (n. svet.) – (darbų) vykdytojas

1. Apie kokią problemą užsimenama pirmoje pastraipoje? (1 taškas)

2. Kokios raiškos priemonės vartojamos mąstant apie šią problemą? Įvardykite bent dvi ir pacituokite. (2 taškai)

3.1. Perskaitę antrą pastraipą įvardykite dvi priežastis, kurios autorių paskatino kitaip pažiūrėti į minėtą problemą. (2 taškai)

3.2. Kuri priežastis svarbiausia? Atsakymą pagrįskite remdamiesi turiniu ir raiška. (3 taškai)

4. Suformuluokite pagrindinę teksto problemą. (1 taškas)

5. Kodėl, anot autoriaus, manyta, kad žlugus režimui chamų neliks? (1 taškas)

6. Suformuluokite ketvirtos pastraipos pagrindinę mintį. (2 taškai)

7.1. Remdamiesi penkta pastraipa, įvardykite tris sovietmečio ir šiandienos chamų skirtumus. (3 taškai)

7.2. Išrašykite ir įvardykite meninės raiškos priemonę, vartojamą tam skirtumui pabrėžti. (2 taškai)

8. Koks visuomenės požiūris į chamizmą nepriklausomoje Lietuvoje? (1 taškas)

9.1. Paaiškinkite sakinio Pagaliau sėkmingai išnaikintos tos gyvenimo sritys, apie kurias išdrįstum viešai pasakyti, jog tai šventa, tai amžina, tai kelia pagarbų virpulį prasmę. (1 taškas)

9.2. Įrodykite arba paneikite, kad cituoto sakinio mintis susijusi su chamizmu. (2 taškai)

10.1. Kaip pagarsėjusi reklama įvertinama 8 ir 9 pastraipose? (1 taškas)

10.2. Remdamiesi tekstu, paaiškinkite minėtos reklamos ir chamizmo ryšį visuomenėje. (2 taškai)

11. Remdamiesi turiniu ir raiška, paaiškinkite paskutinį teksto sakinį. (2 taškai)

12. Remdamiesi tekstu, įvardykite autoriaus pasaulėžiūrą. (1 taškas)

13. Argumentuotai apibūdinkite individualųjį J. Sasnausko stilių siedami jį su autoriaus rašymo tikslu. (3 taškai)

II. KALBOS UŽDUOTYS

1. Perskaitykite šiuos sakinius ir atlikite užduotį: paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. Lentelėje ATSAKYMAI įrašykite teisingą atsakymą žyminčią raidą (jos gali kartotis). Skaičiumi 0 pažymėtas pavyzdys. (10 taškų)

Metai,⁰ mėnesiai, savaitės, dienos, valandos, minutės, sekundės – ¹ toks mūsų gyvenimo peizažas,² į kurį esame įmesti tarsi į upę,³ nešančią mus nežinia iš kur ir nežinia kur. Toje upėje kepurnėjamės,⁴ neturėdami jokios vilties išplaukti į krantą ir pailsėti. Kadangi esame neamžini,⁵ laikas yra mūsų lemtis, mūsų viešpats ir valdovas. Gyvename taip,⁶ tarsi Laiko upė neturėtų krantų. Ir – ⁷ koks keistas dalykas – ⁸ nuolat skundžiamės: ⁹ neturiu laiko,¹⁰ nėra laiko, nebuvo ar nebus laiko. Galbūt todėl taip dažnai klausiame,¹¹ ar apskritai kas nors yra.