Lietuvių kalba ir literatūros istorija

Perskaitykite šį tekstą ir atlikite užduotis.

Leonidas Donskis

Meilė ir neapykanta Amerikai

Per Europą jau keletas metų ritasi vis didėjanti ir stiprėjanti neapykantos Amerikai banga. Kartais net atrodo, kad jei nūdienos Europą kas ir vienija, tai visų pirma nemeilė JAV ir Izraeliui.

Kai prabylama apie bendras vertybes ir Europą vienijančią patirtį, susimąstai, kas iš tikrųjų slypi už šitos gražios, bet, deja, neįtikinančios ir apgaulingos retorikos.

Europos Sąjungos Konstitucijoje neatsiradus net eilutės apie krikščionybės istorinį vaidmenį suvienijant Europą ir paklojant jos vertybinius pamatus, kyla klausimas, kas iš tikrųjų sieja, vienija, tiesą sakant, ganėtinai skirtingos patirties ir likimo šalis, sudarančias ES. Atrodo, kad šiuo metu vienija tik antiamerikanizmas.

Už ką Europa nekenčia JAV?

Už ką Europa taip nekenčia JAV? Juk akivaizdu, kad po Antrojo pasaulinio karo JAV pagalba Vakarų Europai ir Šiaurės Atlanto karinio aljanso sukūrimas išgelbėjo Europą nuo pačios tikriausios politinės katastrofos.

Kad ir padalinta, Europa išliko pajėgi atsispirti Sovietų Sąjungos geopolitikai ir Stalino užmačioms plėsti imperiją į Vakarus. Tik JAV ekonominė ir karinė galia apsaugojo Europą nuo naujo pasaulinio karo ir galimo žlugimo.

Amerikiečiai dėjo galvas Normandijoje, nemažai žuvo vaduodami Vakarų Europos šalis, todėl nesunku suprasti nūdienos amerikiečių nuoširdų nesupratimą, už ką taip jų nemėgsta jų kariniai sąjungininkai ir strateginiai partneriai.

Paradoksalu, bet Europa JAV nemėgsta neretai būtent už tai, kas ją išgelbėjo nuo nacių bei sovietų režimų – už JAV ekonominę ir karinę galią. Sąjungininkų įžygiavimas į Paryžių ir JAV vaidmuo išvaduojant Prancūziją skaudžiai priminė prancūzų politiniam elitui, kad jų šalis prarado turėtas pozicijas pasaulyje.

Juk nuo XVIII a. prancūzų kalba buvo tapusi pagrindine Europos kalba, o Paryžius buvo laikomas ne tik moderniosios Europos kultūros centru, bet ir visos Europos šerdimi. XX a. antroje pusėje prancūzai ir vokiečiai prarado savo ypatingas diplomatijos, politikos ir kultūros pozicijas. Vis labiau įsivyravo Didžiosios Britanijos ir ypač JAV <...> įtaka.

Anglų kalba tapo naująja lingua franca (prancūzų kalba, arba pasauline kalba), o jos vartojimas mokslo, verslo, meno ir tarptautinių santykių sferose gali būti lyginamas nebent su lotynų kalbos vaidmeniu viduramžių Europoje ir pačios prancūzų kalbos pozicijomis XVII–XIX a. Europoje.

JAV karinė ir ekonominė galia Vakarų Europos šalis neretai vertė jaustis net ne partnerėmis ir sąjungininkėmis, o tiesiog JAV užsienio politikos vykdytojomis ir klusniomis satelitėmis. Tai žeidė Prancūzijos ir Vokietijos politinio elito ambicijas. Bet ilgą laiką antiamerikanizmas buvo tik elito sentimentas, o ne masių nusiteikimas. Paprasti europiečiai mėgo amerikiečių filmus, madas ir apskritai kultūros demokratizmą.

Tad nemeilė JAV buvo (didele dalimi ir tebelieka) visų pirma Prancūzijos ir Vokietijos problema. Bet reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais neigiamas požiūris į JAV tapo gerokai masiškesniu reiškiniu Europoje ir persimetė į tokias šalis kaip Švedija, Austrija, Graikija, Belgija.

Vis dažniau pabrėžiamas JAV kultūrinis imperializmas, ,,greito maisto“ ir Holivudo vyravimas pasaulyje, beširdis JAV kapitalizmas ir stambiųjų verslo korporacijų diktuojama globalizacijos logika, kurią JAV esą brutaliai primeta visam pasauliui.

Tad antiamerikanizmas natūraliai ir lengvai prigyja tarp kapitalizmo ir globalizacijos nekenčiančių Europos kairuolių – komunistų, socialistų, anarchistų, antiglobalistų, ekologistų, ,,žaliųjų“ ir pan.

Ar Amerika kuria tik kičą ir masinę kultūrą?

Netiesa, kad Amerika kuria tik kičą ir masinę kultūrą. Tai dažnai peršama mintis, kurią skleisti ir rimtai traktuoti gali tik žmonės, menkai susiję su intelektiniu gyvenimu.

JAV universitetai yra geriausi pasaulyje, ne vienas jų pranoksta net legendinius Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos universitetus. JAV akademinis gyvenimas ir mokslas jau seniai diktuoja madas visame pasaulyje – įdomiausi dalykai humanitariniuose ir socialiniuose moksluose vyksta JAV, o gamtos ir technikos mokslų srityje JAV yra net pavojingai toli už savęs palikusi Europą (tai, beje, ES ir liūdina – šiuo metu didžiulės pastangos ir lėšos yra metamos mėginant kaip nors sumažinti šį Europos atsilikimą nuo JAV).

JAV muziejai yra nuostabūs – kas lankėsi Metropoliteno muziejuje, Guggenheimo galerijoje, Fricko kolekcijoje, Čikagos meno institute ar Moderniojo meno muziejuje, puikiai žino, kad tai yra patys didžiausi moderniojo meno lobynai <...>.

O dažnai prikišamas Holivudas taip pat nėra vienareikšmiai vertintinas reiškinys – jame sukuriama gerų filmų (nors prastų gerokai daugiau). O ką jau kalbėti apie nekomercinį JAV kiną – Woody Alleną, Wayne’ą Wangą, Jimmy Jarmushą…

Tad viskas yra kaip tik priešingai – JAV kultūriniu ir intelektiniu požiūriais pasaulyje pirmaujanti šalis. Jos karikatūrinimas yra tiesiog nerimtas dalykas, kuriuo užsiimti gali tik provincialūs ir stereotipų įkalinti žmonės.

Pavojus taikai?

Rimtesnis priekaištas, metamas JAV, yra karai, į kuriuos ji įsipainioja ir įpainioja kitus. Pacifistinei Europai tai yra bene rimčiausias kontrargumentas prieš JAV. Taip, tiesos čia esama. Amerika yra galinga šalis ir neretai veliasi į pavojingus galios žaidimus, kurie gal ir destabilizuoja padėtį kai kuriose šalyse.

Visų pirma JAV nusikalto japonų tautai – galima kalbėti ką tik nori apie atominės bombos panaudojimo neišvengiamumą ano meto situacijoje, bet tai nepateisina civilių ir apskritai niekuo dėtų žmonių masinio išžudymo. Brutalus kariavimas mėginant spręsti politines problemas yra sunkiai pateisinamas. Tai tiesa.

Bet negalima nematyti ir kitos medalio pusės – Vakarų Europos dažno oportunizmo¹ ir pataikavimo brutaliems režimams, negerbiantiems nei žmogaus teisių, nei žmogaus gyvybės. Šioje vietoje JAV elgiasi gerokai principingiau.

Vis dėlto sunku atsikratyti įspūdžio, kad Europa Amerikai jaučia stipriai dvilypius jausmus – kažką panašaus į meilės ir neapykantos ambivalenciją² <…>. Tik ,,Naujojoje Europoje“ meilės Amerikai, regis, yra gerokai daugiau nei ,,Senojoje“. Bet garantuoti, jog tai ilgai tęsis, sunku – meilė ir neapykanta neretai žygiuoja koja kojon ir nesunkiai stoja viena kitos vieton.

_____________________

¹ oportunizmas – neprincipingas prisitaikymas, principų atsižadėjimas dėl naudos sau

² ambivalencija – dvilypumas