|
LIETUVIŲ KALBA
(GIMTOJI)
I
egzamino dalis
Testas
2006 m. valstybinio
brandos egzamino užduotis
(pagrindinė sesija)
I.
TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS
(29
taškai)
Perskaitykite šį tekstą ir
atlikite užduotis.
Vytautas Kubilius
GLOBALIZACIJOS GLĖBYJE
1
Jonas Aistis,
užkluptas karo Pietų Prancūzijoje, 1940 metais pradėjo
rašyti traktatą Pastovios taikos
sąlygos. Pasak poeto, po šito karo baisybių žmonija,
susiskaldžiusi į rases ir luomus, pagaliau turės paklusti
vieningai pasaulio tvarkai. Turės atsirasti tautų
bendruomenės valdžia, kuri apims visą žmoniją. Atskiros tos
bendruomenės dalys liks savarankiškos ir laisvos savo
viduje. Nebus pažeista nei tautybė, nei religija, nei
pasaulėžiūra. Valdžią sudarys tik centralizuotas įstaigų
tinklas žmonių buičiai aprūpinti. Praėjo pusšimtis metų, ir
ta poetinė utopija virto realybe.
2
Europos kultūra homogeniška ir daugialytė. Ją sudaro
tautinių kultūrų visuma, kuri nėra pavaldi jokiam
autoritariniam centralizmui. Visų tautinių kultūrų lygybė
esminis Europos Sąjungos politikos
principas. Tų
kultūrų individualumą siekiama apginti net juridiniais
aktais.
3
Tačiau ekonomikos globalizacija įtraukia į savo valdomas
rinkas ir kultūrą. Globalizacijos procesas meta stiprų
iššūkį tautinėms kultūroms, reikalauja perimti naujas
technologijas ir naujas kūrybiškumo
formas, kurias diktuoja pasaulinė informacijos infrastruktūra, kiekvieną atskirą kultūrą išveda į multikultūrinę aplinką, kur ji turi
užmegzti dialogą su įvairiakalbe auditorija. Kultūra turi
pasiduoti šiuolaikinio pasaulio dinaminei kaitai, kad
nevirstų muziejiniu eksponatu. Atvėrusi vartus masinei
migracijai, niveliuodama žmonių gyvenimo būdą, nešioseną ir
pramogas visuose Žemės kampeliuose, globalizacija išdžiovina
dirvožemį, kuriame natūraliai auga kultūros želmenys.
4
Kaip globalizacijos pokyčiuose atsilaikys tautinės kultūros,
skurdusios didžiojo brolio šešėlyje, ilgus metus engtos
partinių direktyvų ir cenzūros? Ar prisitaikymo instinktas,
išsiugdytas okupacijos metais kaip išlikimo būtinybė,
nenustums jų į vargingų pamėgdžiotojų gretas ir neprivers
išsižadėti individualumo brangiausio reiškinio, kuris yra
žmogui Visagalio duotas (F. Kirša)? Ar atsidūrusios
milžiniškoje vartojimo rinkoje jos nepasijus menkavertės ir
nereikalingos, nors dar neseniai stovėjo besipriešinančios
visuomenės avangarde ir egzistencinių vertybių centre?
5
Globalizacija siaurina tautinės kalbos vartojimo sferą. Oro
ir jūrų transporte, bankininkystėje, prekių aprašuose,
tarptautinėse konferencijose, tiksliųjų mokslų referatuose
įsitvirtina anglų kalba kaip pasaulinės komunikacijos kalba. Užsienio firmų pavadinimai
didžiulėmis raidėmis žargstosi parduotuvių fasaduose. Net
menka krautuvėlė Vievyje save garsina iškaba Market. Vietinės roko grupės atlieka
amerikietiškas dainas, jaunimėlis, dar aplipęs rusiškais
keiksmažodžiais, rašinėja ant sienų angliškas blevyzgas. Ar
gimtoji kalba, slopinta ir niveliuota okupacijos metais,
turi pakankamai išteklių sukurti savarankiškus grupinius žargonus, kurie nebūtų tik rusiškų ir
angliškų žodžių mišinys, tuoj pat nukalti ryškius
atitikmenis gausybei technikos ir mokslo terminų, kad jie
nekolonizuotų kasdieninės vartosenos?
6 Žmogus
tapatina save ne tik su gimtąja kalba, bet ir su gimtojo
krašto istorija. Pajusti savo šaknis
ilgaamžėje tautos būtyje, pasak B. Sruogos, šalia
nepriklausomybės išlaikymo gal pats svarbiausias uždavinys. Sovietinis totalitarizmas stengėsi išplauti to
tapatumo pagrindus: mankurtus1 lengviau valdyti negu
piliečius, prisimenančius savo šalies nepriklausomybę. Toks
nupilietintas, istorinės atminties netekęs žmogus įtraukiamas į traiškančių socialinių permainų
verpetą, o jauna ir silpna valstybė negali jo apsaugoti nuo nedarbo ir skurdo. Kadangi valstybė jo
neperkelia iškart į pertekliaus visuomenę, jis nusigręžia
nuo tos valstybės, nusivylęs ir piktai grūmodamas. Žmogus
neberanda sau vietos kolektyviniame tautos kelyje, nebesijaučia esąs susijęs su jos būtimi ir
lengvai pakelia sparnus ieškoti laimės kitose šalyse.
7
Atgavus nepriklausomybę, tautiškumo motyvai literatūroje
prarado nesusitaikymo ir maištingumo
galią. Tautiškumas dekonstruojamas kaip
XIX
amžiaus reliktas2, kaip simbolinė kolektyviškumo projekcija, neturinti realios socialinės bazės. Imta net
sarkastiškai tyčiotis iš Tėvynės kaip vertybių centro, iš
literatūrinių lietuvybės etalonų, iš sakralizuotos agrarinės
kultūros, kuri buvo gyvybingas lietuviškos savimonės šaltinis tautos beteisiškumo dešimtmečiais.
Literatūriniuose žaidimuose įprasta neigti tai, kuo dar
neseniai buvo šventai tikėta, ir spardyti vakarykščius
stabus. Iš teatrų repertuarų buvo išguita nacionalinė
dramaturgija, pernelyg primityvi ir didaktiška šiandieniniam
žiūrovui, ieškančiam šokiruojančių efektų ir aštrių
pramogų. Tačiau kūrėjo savimonė, išsinėrusi iš istorinės
atminties ir vietinio kolorito, plika nuoga įpuola į
globalizacijos verpetus, neturėdama patikimesnių savitumo
prielaidų. Ar ji nebus suniveliuota ir sumalta į dulkes?
8 Tautinė
kultūra per ilgus savo raidos dešimtmečius yra išsiugdžiusi
tam tikrą vidinį kodą, pagal
kurį priima ir akumuliuoja pasaulinio proceso poveikius. Ar
tas kodas tebėra pakankamai gyvybingas,
stiprus ir savitas? Ar dar galioja XX a. pradžioje M. K.
Čiurlionio nubrėžti lietuvių meno savitumo principai giminystė liaudies menui, daiktų sudvasinimas,
lyrinis regėjimas, beribiškumo nuojauta?
9 Daug
kas pasikeitė. Dabarties jauno kūrėjo jau nebečiūčiavo
močiutė savo dainomis, neįliejo jo atmintin
gyvastingai šniokščiančios liaudies kalbos. Tremtys,
vienkiemių griovimas, masinės šeimų skyrybos atėmė namų erdvę, kurioje mezgėsi tradicinė lietuvių
kultūra ir bendruomeniškumo pradmenys.
Smarkiai pasikeitė tautinę kultūrą maitinantys šaltiniai, jų
socialinė ir psichologinė sudėtis. Jos atrama
darosi ne žaliasis sodžius, o daugiasluoksnis miestas ir
išsimokslinusi inteligentija. Ji verpia savo gyvybės siūlą iš naujos patirties, iš neišsenkančių vitalinės
energijos išteklių, iš žmonių nevilties ir valingo
ryžto išsikapstyti, iš skaidraus liūdesio ir idealiųjų
vertybių plevenimo, iš genties kolektyvinės pasąmonės ir agrarinės sanklodos įdiegto panteistinio3 gamtos
jausmo, iš spalvų spektro, atrinkto ir ištobulinto per ilgus
amžius, iš kalbos intonacijų, nepakartojamų kiekviename
krašte. Talentingas kūrėjas plečia tautinės kultūros savitumo erdvę
ji negali būti išsemta ir
uždaryta. Tačiau ji turėtų būti ginama nuo pamėgdžiojimo grimasų, nuo bailaus prisitaikymo, kurį įdiegė ilgi
savos valstybės nebuvimo metai.
10
Prisiminiau vieną korespondenciją iš Prūsų lietuvių balso
(1924
m.). Traukinėlyje iš Priekulės į
Klaipėdą važiuoja trys lietuvininkai ir kalbasi tarp savęs
lietuviškai. Įlipa į vagoną vietinis vokietis, ir visi
ima kalbėti vokiškai. Kodėl? Niekas jų nevertė. Kaip ir
dabartinių estrados dainininkų išsižadėti lietuviškų dainų.
11 Viskas
priklauso nuo tautos kūrybinių jėgų brandos ir savitumo, nuo
tikėjimo saugančia ir
gelbstinčia kultūros galia.
________________________
1mankurtas
(kirgizų k.) žmogus, nežinantis savo tėvynės,
tautos, giminės, pamiršęs, ką žinojo, ir nenorintis apie
tai žinoti.
2
reliktas (lot.) iš senovės išlikęs daiktas,
reiškinys, kai kiti panašūs daiktai, reiškiniai jau yra išnykę.
3panteizmas
(filos.) rel. koncepcija, neigianti Dievą kaip
asmenį, tapatinanti jį su gamta.
Užduotys
1.
Suformuluokite teksto temą.
(2 taškai)
2.
Suformuluokite pagrindinį probleminį klausimą, kurį autorius
svarsto tekste. (2
taškai)
3.
Paaiškinkite, ką autorius turi omeny teigdamas, kad J.
Aisčio poetinė utopija virto realybe. (1
taškas)
4.
Apibendrindami 2 ir 3 pastraipas suformuluokite pagrindinę
jų mintį. (2 taškai)
5. Remdamiesi 3 pastraipa atsakykite į 5.15.4 klausimus.
5.1. Kokia
kultūra, jūsų manymu, galėtų būti laikoma muziejiniu
eksponatu? (1
taškas)
5.2. Kokia,
autoriaus manymu, turi būti kultūra, kad ji nevirstų
muziejiniu eksponatu?
(1 taškas)
5.3. Savais
žodžiais paaiškinkite, kaip supratote pasakymą, kad
globalizacija išdžiovina
dirvožemį,
kuriame natūraliai auga kultūros želmenys? (2
taškai)
5.4. Kokia meninė
priemonė yra pacituotas pasakymas? (1
taškas)
6. Remdamiesi 4
pastraipa atsakykite į 6.1 ir 6.2 klausimus.
6.1.
Apie kokią kultūrų grupę kalba autorius šioje pastraipoje?
(1 taškas)
6.2.
Nurodykite dvi vidines grėsmes, kurios, autoriaus manymu,
gali iškilti šiai kultūrų grupei. (2
taškai)
7. Remdamiesi 5 pastraipa atsakykite į 7.17.3 klausimus.
7.1. Kokį negatyvų kultūros reiškinį aptaria autorius šioje
pastraipoje? (1
taškas)
7.2.
Nurodykite, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis autorius
išsako kritišką požiūrį į aptariamą reiškinį. Pateikite po
pavyzdį kiekvienos jūsų nurodytos meninės priemonės. (3
taškai)
7.3. Kokie
kalbos kūrimo procesai turėtų vykti, kad būtų išvengta
neigiamos kitų kalbų įtakos? (1
taškas)
8. Kodėl,
autoriaus manymu, kai kurie žmonės linkę palikti savo šalį?
(1
taškas)
9.
Suformuluokite 7 pastraipos pagrindinę mintį.
(2 taškai)
10. Autorius teigia, kad literatūriniuose žaidimuose
įprasta neigti tai, kuo dar neseniai buvo šventai tikėta.
Remdamiesi literatūros istorijos žiniomis ar savo
literatūrine patirtimi pateikite konkretų tokio reiškinio
pavyzdį iš lietuvių literatūros ir jį pakomentuokite.
(1 taškas)
11. Autorius
teigia, kad talentingas kūrėjas plečia tautinės kultūros
savitumo erdvę ji negali būti išsemta ir uždaryta.
Remdamiesi 8 ir 9 pastraipomis savais žodžiais paaiškinkite,
kaip supratote šią autoriaus mintį.
(1 taškas)
12.
Suformuluokite mintį, kurią netiesiogiai pasako autorius
pateikdamas pavyzdį iš Prūsų lietuvių balso. (1 taškas)
13. Savais
žodžiais paaiškinkite pavadinimo prasmę. (2 taškai)
14. Nurodykite
teksto žanrą. (1 taškas)
1. Paaiškinkite, kas skiriama
skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. Lentelėje ATSAKYMAI
įrašykite teisingą atsakymą žyminčią raidę. Skaičiumi 0
pažymėtas pavyzdys. (8
taškai)
1. Kvepėjo
išplautos grindys,0 žolynai, vaškas. 2. Tik
miegas jai buvo nekoks:1 akyse sukosi raudoni
ratilai, ausyse klegėjo žmonių balsai. 3. Ta mintis gimė tuoj
pat,2 vos tik jis atsitiesė nuo knygos ir
patrynė akis. 4. Iš priekio atūžia mašinos, ir atrodo, jog
kiekviena lekia į tiesiai į tave ir tu,3
senas, nemitrus, išsigandęs,4
nespėsi pasitraukti iš kelio. 5. Knygos rankraštį 5
visą savo gyvenimo darbą 6 S. Daukantas
atidavė buvusiam Vilniaus universiteto profesoriui. 6. O dabar,
po daugelio metų, kai rudenėjanti diena jau baigiasi, jis nežino,7
ar šiąnakt bus šalna. 7. Pasileidau eiti vieškeliu, einančiu,8
kaip man buvo sakyta,9 iš Šimonių į Viešintus.
8. Tykus rangėsi Nemunas,10 jo pilkos vilnys
skalbė pakrantes ir vis dar sodrius žolynus. 9. Atsidūrę lauke
jiedu sutartinai žvilgtelėjo į saulę,11 jau
palinkusią vakarop,12 ir į žemę, ištroškusią
lietaus.
A
Praleista sudurtinio tarinio jungtis prieš vardinę dalį,
išreikštą daiktavardžio vardininku (kiekinio
skaitvardžio
vardininku ar bendratimi).
B
Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys.
C
Apibendrinamasis žodis po vienarūšių sakinio dalių.
D
Apibendrinamasis žodis prieš vienarūšes sakinio dalis.
E
Priedėlis po pažymimojo žodžio.
F
Išplėstinis būdvardinis (dalyvinis) pažyminys po pažymimojo
žodžio.
G
Vienarūšiai derinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio.
H
Išplėstinė dalyvinė (pusdalyvinė, padalyvinė) aplinkybė.
I
Tikslinamoji aplinkybė.
J
Kreipinys.
K
Įterpinys (įterptinis žodis, įterptinis sakinys).
L
Skiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.
M
Skiriami sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenys.
N
Skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
Skyrybos ženklų
Nr. |
0 |
1 |
2 |
3-4 |
5-6 |
7 |
8-9 |
10 |
11-12 |
Atsakymų raidė |
B |
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Padėkite trūkstamus skyrybos
ženklus. (25 taškai)
Atmenu laikus kada
televizorius magiškoji vaizdų dėžutė buvo egzotiška retenybė.
Tai paauglystės metai kada tapau knygium rijau pažintines knygas
įvairiausius nuotykius. Buvo galima skaityti nuo ryto iki
nakties kaip dabar ne vienas pilietis nuo ryto iki vakaro spokso
į kintančius vaizdus magiškoje dėžutėje. Anais laikais vaizdai
išskyrus natūralios gamtos buvo deficitas su jauduliu žiūrėdavau
į retai pasitaikančias graviūras ar piešinius tose seniai
išleistose knygose. Šiandien pasaulyje pradeda dominuoti knygos
kuriose yra daugiau vaizdų negu žodžių. Ką tai galėtų reikšti
rašto agoniją ar totalinę vaizdų invaziją?
Šiandien
televizija ir kino kompanijos internetas ir spauda tie
gigantiški vaizdų fabrikai veikiantys visame pasaulyje kraunasi
didžiulį pelną. Vaizdai krinta ant mūsų galvų kaip kadaise
liejosi lava krito pelenai ant žūvančios Pompėjos. Vaizdų
deficito era baigėsi ir tai žinoma nėra blogai bet kiekvienas
reiškinys turi ir savo šviesiąją ir tamsiąją pusę šiandien
vaizdais mes ne tik informuojami ar estetiškai praturtinami bet
ir užteršiami. Per savo gyvenimą mes ryjame vaizdus kaip
Saturnas ryja savo vaikus ir dažniausiai nieko iš tų vaizdų
neprisimename bei niekuo nepraturtėjame.
Regis didžiausia
vaizdų tarša šiandien mus užgriūva internetas. Internetas tas
stebuklingas žmonijos išradimas kurio veikimo principai
daugeliui iš mūsų yra terra incognita*
greitai tapo
daugiaveidžiu dievu. Iškilo vaizdo autentiškumo problema
šiuolaikinės technologijos gali ne tik vaizduoti ar įamžinti
tikrovę bet ir ją iškreipti suklastoti. Šiandien pasaulio
žiniasklaidai nieko nereiškia pateikti pavyzdžiui visiškai
tikrovišką JAV prezidento Dž. Bušo ir teroristo Osamos bin
Ladeno draugiškai besišnekučiuojančių prie pietų stalo
Baltuosiuose rūmuose dvigubą portretą. Manote niekas
nepatikėtų jei tokia informacija būtų išspausdinta įvairiausių
šalių dienraščiuose? Spauda naudodama montažo principus
pasiskolintus iš fotonuotraukų ir kino patirties kokioje nors
grupinėje politikų fotografijoje ištrina nepageidaujamą
asmenį. Manipuliacija vaizdais gali tapti ne tik galingu kokios
nors ideologijos ginklu juo kol kas geriausiai naudojasi reklama
ji taip pat gali neatpažįstamai iškreipti istorinę tiesą.
Vaizdo sąvoka be
galo plati iš esmės viskas ką regime yra vienoks ar kitoks
vaizdas.
Vaizdai šiandien įsiveržė visur kur tik įmanoma įsiveržti. Šioje
vaizdų griūtyje gali slypėti daug psichologinių pavojų nes bet
kokių daiktų ar vaizdų perteklius yra ne kas kita kaip tarša.
Televizija internetas filmai ne tik užgriūva vaizdų mūša bet ir
veikia mūsų elgseną skonį dažnai priverčia mus papūgiškai
mėgdžioti tai ką regėjome judančių vaizdų pasaulyje kuris kad ir
kaip kartais atrodytų tikroviškas yra tik antrinė realybė
perdirbta arba iškreipta tikrovė. Vaizdų griūtis jų gausa
nuvertina paties vaizdo vertę nes viskas ko yra per daug sukelia
vertės infliaciją. Z. Bžezinskis žinomas JAV politologas prieš
keletą metų taikliai pastebėjo Apskritai visuomenės informavimo
priemonėmis perteikiamos ir tiražuojamos vertybės pagrįstai gali
būti pavadintos moraliniu pagedimu ir kultūros nuopuoliu.
Akivaizdu šiame
vaizdų griūties pasaulyje egzistuoja pavojus prarasti
individualumą tapti vaizdo atšvaitu tarp kitų atvaizdų.
Pagal A. Balbierių
* Terra incognita (lot.)
nepažįstama žemė
3.
Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus
žodžius parašykite kartu arba atskirai.
(25 taškai)
Metalinis su
garsiakalbio trašk__siais
vyriškas balsas skverb__si į ausis, gr__žia
smegenis ir
norėdamas, kad jis liaut__si,
turėtum kniaubtis į pagalvę, sul__sti į pačią
žemę. Kurį laiką
sn__d__riavau,
o dabar busdama imu suvokti, kokios kvailystės gali ateiti
į galvą,
kai prig__sus s__monei
ima painiotis tikri ir netikri dalykai: juk čia antras
blokinio namo
aukštas, į žemę neįsirausi. Vienint__lis prieglo__stis tėra guolis ir ši
trumpa pusiau
snaudulio ak__mirka.
Turbūt paryčiai aš vis__laik prabundu tuo pat metu.
Pasuku akis į langą ir man (iš, tiesų) ___________ pasirodo,
jog žiemos naktis (nebe, tokia) ____________ juoda.
Tačiau
kur guliu? Ne miegam__jame,
(ne, savo) ___________ namuose? Svetainėje,
ant sofutės, ant
kurios miega Deima. Kol buvo maža, ji gulėdavo kartu su manim,
bet pasitaik__davo,
kad ir ūgt__lėjusi suš__lusi (kambary būdavo vėsu) ar iš
įpratimo
(vis, dar)
____________ atšlepsėdavo po pusiaunakčio, įsmu__davo po
man__j__ antklode.
Dabar jau senokai ji miega atskirai, ir naktį eidama pro jos
guolį aš pati sta__teliu,
pasiklausau
jos alsav__mo,
įkv__piu šilumos ir pataisau nuslinkusį apklotą.
Bet (kur, gi)
__________ Deima? nusmelkia išg__stis,
ir aš išsiblaivau.
Pat__liukais,
sulaikiusi kv__pavimą, klausausi. Ar vėl nepasigirs tas įgr__sęs
metalinis
vyriškas balsas? Jis skardėjo vakar nuo priešp__čių
iki vėlyvo vakaro, o
paskutinį kartą
garsiakalbis trakšt__lėjo
vėlai, jau naktį, tartum kažkas dar ketino
prab__lti,
bet jau nebesir__žo, tik sukrenkštė, susipynė kel__tas
besiginč__jančių balsų ir
išsijungė. Iki
pat šiol visur tebeviešpatauja gūdi visuotinio įm__gio
tyla, o balsas
tikriausiai
pasivaid__no...
Naujo mūsų
prekybos centro aikštėje šviesos neg__sta
visą naktį. Už plačių
tviesk__nčių
langų akį veria prekių prikrautos lentynos. Iš gatvės viskas
matyti kaip
akvar__ume,
tačiau jei būtum viduje, apakintas skai__čios šviesos, (ne, ką)
_________
tepamatytum už langų (tik, tai) ___________ ateinančius ir
išeinančius žmones.
Vieną
niekuo ne__patingą dieną d__liodama į lentynas duoną pajutau pro
langą į mane
smingantį žvilgsnį. Atsigr__žiau ir už stiklo išvydau
sulinkus__, lyg ir paž__stam__
figūrą. Krautuvės lango šviesoje žvilgėjo žmogaus akys ir tartum (kažin, ko)
________
ieškojo
prekybos salėje. Ilgokai stebėjau vyriškį. Tačiau plūdo praeivių
srautas, šmėsčiojo automobiliai. Žmogystos, (ką, tik) _________
norėjusios pamatyti mane, nebebuvo.
Nuo to karto
prabėgo kelios savaitės, bet aš vis dairydavausi į stiklin__s
krautuvės
duris, sakytum, trok__čiau
vėl išvysti andai iš gatvės dėbsojusią žmogystą. Kam? Ar kad
iš
pasenusio, sunykusio veido, atgr__sios
išvaizdos įsitikinčiau jo nuosmukiu? O gal jis tik
man pasirodė kaip
koks smulki__j__
prašantis nelaim__lis? Ir ko pagaliau man bijoti? Juk
dar tada, kai
tebeslankiojo mūsų mieste, eidavau ir praeidavau pro jį kaip pro
svetimą. Jei ir užkli__dydavau
akimis, nebeklau__davau sav__s, ar su juo tikrai gyvenau, ar jis
mano vienturtės dukros tėvas? Bū__štauti nebebūdavo (dėl, ko)
____________: jis nesikabindavo,
nesiplū__davo,
priešingai, išvyd__s mane, pats išdidžiai nusisu__davo. Tačiau
aš (vis, dėl, to)
___________ spėdavau pajusti sutr__kusį ir bau__štų jo žvilgsnį ir
žinodavau, kad jį
tvilko gėda ir jis (iš, tikrųjų) ___________ man__s bijo.
Tamsoje apsipranta
akys, o į svetainę sr__va
dulsva gatvės žibintų šviesa ir galiu
atpažinti savus,
vis labiau ryškėj__nčius
daiktus. Bet kažko dar trūksta, kambarys atrodo
ap__tuštis.
Netyč__ krusteliu, subraška sofos sp__ruoklės ir (tuo, pat)
__________ metu
sugirgžda netolies__
riogsantis fotelis. Pamatau jame susig__žusį žmogų. Apmirštu,
laukiu, ką
jis dar__s.
Pagal R. Kašauską
|
|
|