Justinas
Marcinkevičius
PROMETĖJAS
ŠEŠTAS EPEISODIJAS1
(Sargyba įveda
leisgyvį V e r g ą ir paklupdo
jį prieš D z e
u s ą)
DZEUSAS
Na, šunie,
ar tai teisybė?
VERGAS
(Ilgai žiūri į P r o m e t ė j ą)
Melas... Melas... Melas!
Aš nebuvau
pabėgęs. Niekados
neketinau padegti
tavo būsto.
Mane kankino... ir
žadėjo laisvę,
jei pakartosiu jų
žodžius teisme.
Aš ir kartoju:
melas! Šitą žmogų
(Rodo į Prometėją)
aš pirmąkart
matau. Dabar aš laisvas.
(Sukniumba)
DZEUSAS
Pribaikit jį
akmenimis.
(Įtūžę supurto
savo žaibus virš Ž y n i ų
galvų)
Ū, niekšai!
Nutukę
dykaduoniai! Nepajėgia
surasti
liudininko! O prie stalo
kaip kiaulės
pirmutiniai puola...
PROMETĖJAS
Žmonės!
Ar matėt? Ar
girdėjot? Ar supratot?
Jėga ir Prievarta,
Klasta ir Melas,
tie godūs,
nepasotinami žvėrys,
pakėlę galvas,
dairosi aukos.
Į mūsų širdis ir į
mūsų ugnį
jie tiesia savo
kruvinus nagus.
Dievai ugnim
panoro išbandyt mus,
ar mes dar
gyvuliai, ar mes jau žmonės.
Tad kas gi mes?
Jei mes dar gyvuliai,
tai atiduokim savo
ugnį Dzeusui,
su ja ir savo
širdį, laisvę, protą,
svajonę, sąžinę...
Jei mes jau žmonės,
tai būkime šventos
ugnies verti
ir ginkimės nuo
Prievartos ir Melo,
Tamsos ir Baimės.
Ginkimės ugnim.
Neatiduokit jos,
neatiduokit!
Į kalnus neškit
ją, miškuos paslėpkit,
nešiokitės ją savo
širdyse
ir su visais
dalykitės kaip broliai.
Išsaugokit bent
mažą kibirkštėlę,
kad perduotumėt ją
kitoms kartoms.
Ar matėte, koks
išdidus ir laisvas,
lyg fakelas
visuotinėj tamsoj,
už žmogiškumo ir
teisybės ugnį
tas Vergas mirė?
Jis neturi vardo.
Vadinkim jį
tikruoju žmogumi.
Ir atsiminkim jį...
ŽYNIAI
Jis piktžodžiauja!
Niekingą šunį ir
bevardį vergą
vadina žmogumi...
DZEUSAS
Tai maištas! Maištas!
ŽEMDIRBYS
Jis ragina
neatiduot ugnies,
kovot už ją ir
kaip tas vergas mirti.
Beprasmiška ir
kvaila. Jau sakiau,
kad aš iš jos, be
vargo ir nelaimių,
daugiau jokios
naudos nesu patyręs.
Aš laiko neturiu
jos prižiūrėt.
Kas kita
Dzeusas. Ką čia daug šnekėti
aš atiduodu ugnį
jam.
MOTERIŠKĖ
Ir aš!
Kiek rūpesčių ir
vargo prisidėjo
mums, moterims, su
ta ugnim: privalom
ją kurstyti,
aplink ją tupinėti,
vaikus ir būstą
saugoti nuo jos...
PIEMUO
Mums, piemenims,
ugnis gal ir naudinga:
kai naktys šaltos
galima sušilti,
išsidžiovint
drabužį... pastebėjom,
kad ir vilkai jos
baidosi... tačiau
dėl to už ją
numirti?..
DZEUSAS
Prometėjau!
Dabar matai, kad
žmonės patys... patys
išsižada tavęs ir
tos ugnies.
Dabar tu vienas.
Pagaliau... tu vienas!
CHORAS
Koksai tamsumas!
Koks nedėkingumas!
Ką jūs, dievai, su
žmonėmis padarėt,
kad jie apako ir
prarado garbę,
kad vėl kaip
žvėrys lenda į olas,
atsižadėdami
vilties ir tikslo,
sutrypdami dangaus
ugningą gėlę,
vos teišdygusią jų
širdyse?
O, vargas, vargas!
O, nakties ilgumas!
O, mažas žiburėlis
tamsoje!
[...]
Just. Marcinkevičius. Prometėjas. Ikaras. Kaunas:
Šviesa, 2005
_______________________________
1Šešta
scena
Klausimai
1.1. Kuriai
literatūros rūšiai priklauso šis tekstas? (1 taškas)
1.2. Nurodykite
bent du argumentus. (2 taškai)
2. Kada Vergas
pasijunta esąs laisvas? (1 taškas)
3. Koks Dzeusas
atsiskleidžia, reaguodamas į Vergo žodžius: nurodykite
bent dvi jo charakterio savybes, jas argumentuokite,
remdamiesi tekstu.
3.1.
_________________________________________________________________
(2 taškai)
3.2.
_________________________________________________________________
(2 taškai)
4. Paaiškinkite,
ką, anot Prometėjo, reiškia būti vertam šventos ugnies.
(1 taškas)
5. Kokie, jūsų
manymu, yra Žyniai? Argumentuokite, remdamiesi tekstu. (2
taškai)
6. Kuo skiriasi
Žemdirbio, Moteriškės ir Piemens požiūris į ugnį nuo
Prometėjo požiūrio? (2 taškai)
7. Ar teisus
Dzeusas, teigdamas, kad žmonės patys išsižada Prometėjo
ugnies? Argumentuokite. (2 taškai)
8. Savais žodžiais
nurodykite, kaip susiklosčiusią situaciją vertina
Choras? Teiginį pagrįskite. (2 taškai)
9. Ką Choras
metaforiškai įvardija nakties ilgumu ir mažu
žiburėliu tamsoje? (2 taškai)
10. Koks šios
scenos pagrindinis konfliktas? (1 taškas)
11. Nurodykite dvi
Prometėjo charakterio savybes, jas argumentuokite,
remdamiesi tekstu. (2 taškai)
11.1.
_________________________________________________________________
(2 taškai)
11.2.
_________________________________________________________________
(2 taškai)
12. Savais
žodžiais paaiškinkite, kaip suprantate Prometėjo
žodžius: Dievai ugnim panoro išbandyt mus, ar mes
dar gyvuliai, ar mes jau žmonės. (2
taškai)