LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA
I
egzamino dalis
Testas
2004 m. mokyklinio
brandos egzamino užduotis
(pagrindinė sesija)
Perskaitykite šį tekstą ir
atsakykite į klausimus
Nemunas.
Koks, Jūsų galva, yra literatūros tikslas? Kokią misiją šiais
telekomunikacijų ir kompiuterių laikais turėtų atlikti
literatūra? Ar toji misija, laikui bėgant, kinta?
Marcelijus Martinaitis.
<...> Kas tie literatūros tikslai, rašydamas eilėraščius
tikrai užmiršau ir net apie tai pats negalvoju. Arba jų yra be
galo daug, arba nė vieno. Tai priklauso nuo to, kaip į
literatūrą žiūrėsi, kaip skaitysi, ko joje ieškosi, pagaliau
kiek tau metų, kokia dabar valdžia ir pan. <...>
Ankstyvoj jaunystėj savo eilėraščiais norėjau patikti panelėms. Bet nė
viena nekibo, savo apmaudui mačiau, kad joms įdomesni parpiantys
motociklais, šaunūs šokėjai, sportiški vyrukai. Vėliau maniau,
įsiskaitęs Maironį, kad eilėraščiais galima įkvėpti meilę
tėvynei, gamtai, tėvams, kad jie tinka pabarti, mokyti.
Bet iš tų eilėraščių taip pat nieko neišėjo, visa tai mečiau ir ėmiau
rašyti, kas vienu ar kitu metu užeina. Štai tada patyriau
nuostabiausią dalyką kūrybos laisvę, o ypač tuo metu, kada ji
atrodė neįmanoma. Kartoju jau kažkur pasakytus savo žodžius, kad
kūryba išlaisvina. Tai daugiausia, ką gali padaryti rašydamas
eilėraščius bet kur, bet kada ir bet kokiais laikais. Manau, kad
dėl to neseniai taip buvo skaitoma lietuvių poezija:
skaitantieji keršijo režimui iš tekstų įgyta laisve. <...>
Visų pirma kūrybos reikia sau pačiam. Jeigu to nėra, tai jos ir kitiems
nereikia, vadinasi, joje nėra nieko tikro, amžino.
Tiesiog nedora galvoti, kad štai darau dalykus, kurių man pačiam
nereikia, bet turi būti reikšminga kitiems: skaitytojams ar net
tautai.
Literatūra yra literatūra, ypač normaliais laikais. Domėjimosi ja
tikslai, kaip jau sakiau, priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, ko
mums tuo metu stinga. Kiek visokių tikslų priskiriama Dantei,
Šekspyrui, Donelaičiui, apie kuriuos jie galėjo neturėti jokio
supratimo.
Štai vadovėliuose sakoma, kad K. Donelaitis savo poemoje Metai norėjo
pavaizduoti būrų gyvenimą. Iš kur mes galime žinoti, ko jis ten,
tame Tolminkiemyje, siekė savo hegzametrais. Sakysime, galiu
tvirtinti, jog poetas norėjo atskleisti Dievo sukurto pasaulio
didybę, jo valios reiškimąsi per gamtą ir žmonių darbus. Bet kuo
čia būtų dėtas K. Donelaitis? Tai tik mano perskaitymo būdas.
Tekstai gali būti amžini, tačiau pati nepastoviausia yra
literatūros tikslo samprata tiek kuriant, tiek ir skaitant.
Galima įsikalbėti, jog kompiuteriai ir telekomunikacijos priemonės jau
yra smarkiai paveikę tą, rodos, amžiną ir nekintančią meno
misiją, jog kažkas nežmoniška ir grėsminga kyla ne iš
literatūros, o iš aparatūros. To kūrybos siekio, apie kurį čia
kalbėjau, jokios techninės komunikacijos negali nei
nukonkuruoti, nei pakeisti kuo kitu, nes jos tik pritaiko ir
paskleidžia tam tikrus žmogaus kūrybos signalus, kurie vienaip
ar kitaip yra susiję su kalba, kalbine sąmone, tekstais,
vadinasi, ir su literatūra.
Kai gerai įsižiūri, tai netrunki įsitikinti, kad tos visos vadinamosios
komunikacijos priemonės čiulpia syvus iš smegenų, taip pat ir iš
literatūros, meno, kad pirminiai signalai ateina ne iš laidų,
puslaidininkių, transformatorių, objektyvų, jungiklių, o iš ten
iš nervų, iš pojūčių, iš tekstų. Tik tos visos priemonės
keičia meno skleidimo bei socializavimo pobūdį. Kaip reikėjo,
taip ir ateityje reikės gerai ir patikimai veikiančių galvų.
Žinoma, tos elektroninės komunikacijos staigiai sukėlė sąmyšį menuose.
Todėl vyksta tam tikras funkcijų pasiskirstymas ar perskirstymas
tarp įvairių meno sričių, panašiai kaip kadaise pasirodžius
popieriui ir spausdinimo mašinoms, išprovokuoja naujus stilius
bei žanrus, bet kūrybinių potencijų neužgesina, o kartais jas
tik sužadina.
N. Gal galėtumėte nupiešti skaitytojo idealą? Tarkim, žmogų, kuris skaito
būtent Jus?
M. M. <...>
Rašydamas apie jokį skaitytoją negalvoju. Taip reiškiasi
kūrybinis egoizmas.
O eilėraštis per žmones nuraibuliuoja, kaip į vandenį įmetus akmenuką
nežinai, kur ir į kokį gylį nugrims, koks ten tas dugnas. Kiti
gali ir nežinoti, kas ir kodėl tą akmenuką įmetė ir sukėlė
vandens ratilus. Tokie eilėraščių sukelti ratilai kartais nueina
per kitus menus.
Netiesioginė poezijos veikmė neretai būna stipresnė, nei įprasta manyti,
galvojant vien apie skaitytojus. Apskritai ji paveikia tai, kas
vadinama kultūra, kuriai priklauso net retai į rankas paimantys
knygą. Ji kultūra geriausiai ir tiksliausiai poeziją
perskaito, ją atrenka, rūšiuoja. <...>
Kad poezija įgytų prasmę, kartais reikia bent vieno, kuris mato
ir supranta, į kokį gylį tas mestas akmenukas grimzta. Kartais
iš pradžių poezijai užtenka tik dviejų ją skaitančiųjų, kad ji
išliktų ir suvaidintų savo vaidmenį.
Klausimai
1. Atsakydamas į pirmuosius
Nemuno klausimus, poetas M. Martinaitis kalba dviem temomis.
Suformuluokite jas. (2 taškai)
2.
Kokie trys veiksniai, M.
Martinaičio nuomone, lemia, kad literatūros tikslo samprata
kinta? (3 taškai)
Koks išgyvenimas kūrėjui yra
svarbiausias? (1 taškas)
13.1. Nurodykite
teksto funkcinį stilių. (1
taškas)
13.2.
Argumentuokite.
(2 taškai)
1. Padėkite trūkstamus
skyrybos ženklus. (15 taškų)
Gerai atsimenu vieną ankstyvųjų
Algio paveikslų dangus dirvonas ir siaura žalia juosta. Čia
prasideda autentiškasis Kuras. Tokiame scenovaizdyje bus
vaizduojami ir prasmegs jo herojai pasmerkti nykimui dūlėjimui
žūčiai. Nykūs peizažai. Viską kas gyva ryjantis pasaulis.
Tuštuma ir ilgesys jokių pagražinimų. Paveikslo paviršius
kartais net nuobodokas siužetas kasdieniškas tačiau visa tai
turi gilią egzistencinę potekstę beje atmieštą ironija ir
neviltim. Atviras susijęs su esamuoju laiku ir konkrečia vieta
vaizdas tampa antiteze sovietinei šviesaus rytojaus ideologijai
dekoratyvumui mene o ypač dekoratyviam mąstymui susitaikėliškai
laikysenai. Nykstančius daiktus Kuras parodė tokius kad mes
žiūrime į juos taip tarsi po ilgo laiko netikėtai būtume atgavę
regėjimą. Šiuo atžvilgiu Kuras yra filosofas poetas
egzistencialistas niekad nenusišneka nes remiasi tikrais
įspūdžiais iš natūros. Pamenu kartą sutikau jį vidury nakties
tuometinėj Černiachovskio aikštėj. Sako Ieškau paties
neįdomiausio krūmo. Reikia būti labai akylam kad pamatytum kaip
neįdomiausiam krūme nakties tamsoje vyksta kova už būvį
nulemsianti kas išliks ir kas pražus. Taigi nors Kuras tapo
dirbtuvėje tačiau jis ne kambarinis dailininkas. Jis nieko
neišgalvoja tik parodo tai kas yra bet taip kaip galbūt jis
vienas mato. Kalba sąžiningai atvirai parodo kaip viskas kinta
irsta pranyksta.
Žemiški Kuro ir žinoma viso
ketverto Kosto Dereškevičiaus Arvydo Šaltenio Algimanto
Švėgždos regėjimai anuo metu pasak Alfonso Andriuškevičiaus
atsvėrė romantiškąsias vyresniųjų kolegų svajones ir įliejo į
mūsų tapybą nemažai sveiko kraujo. Be to nors ir rėmėsi
tradicija lietuvių tapybą jie gerokai pastūmėjo modernumo link.
Kuro karta darė tikrą realizmą sakė tiesą į akis ir pasėjo
gerą sėklą kritusią į našią dirvą. Sukaupę visą anuo metu
įmanomą informaciją jie suformulavo naujovišką supratimą kas yra
gera tapyba nes jau atrodė kad niekas nieko nauja nepasako tik
dailina formą. Akivaizdu kad vėlesnioji karta daug ką perėmė iš
Kuro kartos.
Pagal P. Repšį
1. Liepa čia tarsi visa gamta:
kol ji gyva, gyvas ir žmogus, o užsimojimas kirviu 1
tai apskritai blogio, pykčio, neapykantos simbolinis aktas.
A
Skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
B
Skiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.
C
Praleista sudurtinio tarinio jungtis.
3.
Ji tikėjosi pamatyti Anicetą
vienišą, prislėgtą, visų smerkiamą,3
bet pamatė visai ką kita.
A
Skiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.
B
Skiriamos vienarūšės sakinio dalys.
C
Skiriamas šalutinis sakinys.
4. Vakare,4
tik puotai prasidėjus,4
Dubrys visa gerkle pareikalavo, kad Perkūnas nusileistų iš
aukštybių.
A
Išskiriama išplėstinė pusdalyvinė aplinkybė.
B
Išskiriamas šalutinis sakinys.
C
Išskiriama tikslinamoji aplinkybė.
3. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus
žodžius parašykite kartu arba atskirai. (20taškų)
Albinui labai
svarbu visa, kas darosi pasaul__. Vakarais, prigl__dęs prie seno
iškl__rusio (radijo, imtuvo) _________________, kurį rado
apleistoje klebonijos paši__rėje, gaudo žin__s, įgudus__ ranka
var__nėdamas rodyklėlę juodą tolimų miestų klajūną, kuris
atbrenda iki jų slenk__čio per p__snis, kaip atp__škuoja ir
susik__prinęs laiškanešys Strazdelis, (kas, dien) ______________
čia atnešantis spaustuvės dažais kvep__nčių laikra__čių.
Minut__
rodyklėlė, virpčiodama nuo tr__kšmo, sta__teli ir pasiklausiusi
spr__nka šalin, smi__dama į žib__riuojančius miestus, į t__los
d__burius; išnirusi (vis, dar) _____________ braunasi per
metalinį džeržg__sį, sp__gavimą, r__stų amsėjimą ir balsus,
kurie stengiasi jam (kažin, ką) ______________ įpiršti.
<...> Už
lango s__učia, kvatojas p__ga: dr__bia į stiklą gniū__tę sniego
ir nuviln__ja į pamišk__s. Tėvas nelink__s klausytis p__gos
(kur, kas) ____________ labiau jam rūpi Mato evangelija:
piligrimų kelias, nusidėj__lių atgailos, nuod__ming__jų sielų
kančia ir lauk__mas išgan__mas. Tačiau maž__j__ Albiną Dievo
galybė jau (nebe, taip) ____________ g__sdina, jam nėra taip
svarbu varyti iš sav__s velnią, kuris t__nąs kažkur gil__i, es__s
(be, galo) ____________ klastingas ir gal__s pačiu angelu
pasiversti. Aprūkusios lempos šviesoje vaikas l__g pakerėtas
seka akimis motiną (ar, gi) ______________ (ne,
keista)_____________ matyti ją vaikštinėjančią be darbo? Ji
s__dasi prie lango ir ima ni__niuoti. Kažkoks gūdus tas
ni__niavimas, gr__žinantis motinos godas toli toli, kur noksta
r__giai, kur t__siasi upė, vietomis šaltin__ta, kad net kojas
gelia, o vietomis pakišanti ir šiltesn__ br__stą. Ank__čiau,
kai buvo mažesnis kaip gaila, kad tai nebegrį__! motina
pasakodavo apie raganas ir ger__sias laumes, braidžioj__nčias po
pievas ir taip išb__linančias drobes, kad nedr__su ir paliesti.
Ir kaipgi nes__lgėsi tų laumių, tų drobių takų...
Pagal B. Radzevičių
1.
Didžiausias mūsų noras pasiekti užsibrėžt___ tiksl___.
2. Iš teksto
išrinkome vyrišk___ ir moterišk___ giminės tikrinius
daiktavardžius.
3. Blogai
įvertintas darbas paskatino mane būti atidesn___.
4. Papildomos
užduotys skiriamos tik kartą ___ savaitę.
5. Baig___
skaityti laišką, Indrei dingtelėjo puiki mintis.
5.
Pabraukite žodžius bei
konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose. (10taškų)
1 .
________________________,
kad ateinančiais metais šventę rengsime anksčiau.
Priėjome prie išvados
Priėjome išvadą
Priėjome išvados
Pasitarus nusprendėme
Pasitarėme ir nusprendėme
2 .
Labdaros akcijos metu surinkta ______________________.
per 800 tūkst. litų
daugiau 800 tūkst. litų
daugiau kaip 800 tūkst. litų
daugiau nei 800 tūkst. litų
apie 800 tūkst. litų
kažkur apie 800 tūkst. litų
maždaug 800 tūkst. litų
3 .
Jauna šeima greitai gavo paskolą (,) _____________________.
tinkamai sutvarkytų dokumentų
dėka
dėl to, kad tinkamai sutvarkė
dokumentus
pažinčių dėka
dėdės dėka
kai tinkamai sutvarkė dokumentus
4.
______________________, svajojau
apie kelionę į tolimus kraštus.
Dar besimokant mokykloje
Eidamas į mokyklą
Dar besimokydamas mokykloje
Užuot mokęsis mokykloje
Vietoj to, kad mokyčiausi
mokykloje
5.
_______________________, vėl išgėriau puodelį kavos.
Kad neužmigti
Kad neužmigčiau
Nenorėdamas užmigti
Kad neužmigus
Pakol neužmigau
Bijodamas užmigti
|