LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA
I egzamino dalis
Testas
2003 m. valstybinio brandos egzamino užduotis
(pagrindinė sesija)
I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS
Perskaitykite
šį tekstą ir atsakykite į klausimus.
Alfonsas
Nyka-Niliūnas
MAIRONIO LIKIMO
PARAŠTĖJE
(ištrauka)
1
Maironį su tauta jungė poezija, ir nuo jos skyrė kartais
tiesiog fatališka tarpusavio nesupratimo bei įvairiausių
nesusipratimų grandinė. Jau savo ankstyvojo periodo
eilėraščiuose Maironis čia patetiškai skundėsi būsimojo
nesupratimo galimybe, čia vėl ramindamas guodėsi
atsigriebimu ateisimose kartose, tuo išreikšdamas savo
ilgesį būti suprastam. Tačiau, nežiūrint to, Maironio,
žmogaus ir poeto, santykis su savo skaitytojais ir
dainuotojais visuomet buvo ir pasiliko tipingu vienišojo
santykiu su minia. Poetas nesistengė ar neįstengė išeiti iš
savo tour d'ivoire (pranc. dramblio kaulo bokšto)
vienatvės, o minia savo ruožtu jokiu būdu nesutiko
įsivaizduoti savojo poeto kasdienybės plotmėje bei fone, ir
šitaip buvo sudarytas tarsi abiem pusėm priimtinas
tarpusavio nepažinimo paktas. Minia, arba, tiksliau, tauta,
gyvu Maironiu nesidomėjo ir tą savo nesidomėjimą
nedviprasmiškai išreiškė, nerasdama jam vietos savo tarpe ir
ištremdama šį pusdievį į abstrakčios legendinės
egzistencijos Parnasą.
2
Ir taip jis visą gyvenimą pasiliks savo paties, t. y.
oficialaus Maironio nelaisvėje, tautos jam specialiai
pastatytame auksiniame narve.
3
Maironiui tatai buvo gal pirmas tikrai sunkus nusivylimas
bei pralaimėjimas. Nežiūrint išdidžios odi profanum
vulgus (lot. nekenčiu tamsios minios) kaukės bei
laikysenos, ši „dieviškoji tremtis“ buvo skaudus smūgis, nes
emocinė jo
prigimtis ieškojo žmogiškųjų kontaktų, kurių plėtoti neleido
kunigystė ir kuriuos eventualiai būtų galėjusi pakeisti
betarpiškai gyvu jausmu reaguojanti tauta, toji pati tauta,
kuriai jis buvo daug paaukojęs.
4
Tauta žinojo ir mokėjo jo populiariausius eilėraščius, bet
visiškai nesidomėjo jų sukūrimo kaina, neįvertino jo aukos.
Bet argi galėjo tuometinis skaitytojas arba dainuotojas
įvertinti? Net ir šiandien daug kam tebėra sunku teisingai
suprasti, kokia didelė buvo toji auka. Pagrindinė Maironio
auka buvo ta, kad jis išdrįso savo poeziją rašyti
merdėjančia, visų niekinama leisgyvės tautos kalba ir
nedviprasmiškai pasisakyti už lenkų romantikų su Adomu
Mickevičium priešaky tik fiktyviai egzistencijai pasmerktą
savo tautą, nė kiek neatsižvelgdamas į galimus pralaimėjimus
grynai asmeninėje, t .y. dvasininko karjeros plotmėje.
5
Jo „litvomanija“ ir ne paskutinėje vietoje jo poezija
užkirto kelią į vyskupystę, kuri, šalia poeto garbės, buvo
viena pagrindinių jo gyvenimo ambicijų. Ir tai poetui buvo
antras skaudus smūgis, ypač žinant (tatai liudija jo
bendralaikių prasitarimai), kad jis niekuomet gerai
nesijautė antraeiliame vaidmenyje.
6
Trečias ir ne mažiau skaudus smūgis Maironiui buvo jo
poezijos reikšmės ir net vertės kvestionavimas, pirmajai
modernizmo bangai Lietuvą pasiekus. Pirmojo prieškario, karo
meto ir nepriklausomo gyvenimo pradžios literatūrinio
jaunimo idealas buvo nebe absoliutus nuskambėjusios
herojinės epochos patriotas, bet gyvas, pilnakraujis žmogus,
glaudžiai susijęs su gyvenamojo laiko tikrove. Neilgai
trukus Maironis, kaip senojo režimo ir ordre établi
(pranc. nusistovėjusios tvarkos) simbolis, tapo
pirmųjų mūsų literatūros revoliucijų auka. Kiekvienas naujas
literatūrinis sąjūdis laikė šventa pareiga savo žygį pradėti
atsiribojimu nuo Maironio. Šį žmogiškai ir istoriškai
visiškai suprantamą bei pateisinamą jaunosios kartos
revoliucinį nusiteikimą ir to nusiteikimo padiktuotą jo
poezijos atmetimą Maironis palaikė asmeniniu įžeidimu, bet
tylėjo.
7
Paskutinis ir gal skaudžiausias nusivylimas buvo
nepriklausomybę atgavusios tautos laisvo gyvenimo realybė.
Išsipildžius pranašiškiems poeto lūkesčiams bei žodžiams,
išsivadavusi tauta, vadovaudamasi realistine nemirtingojo
ginklanešio Sančo Pansos išmintim lavonus kuo greičiausiai
guldyti į grabą, o gyviesiems pulti prie ragaišio, buvo per
daug užimta kasdieniškais rūpesčiais, kad dar galėtų
rūpintis praeities liekanomis ir sentimentais. Kokio nors
dėmesio galėjo tikėtis tik aktyvus kovotojas ir praktinės
veiklos žmogus. <...> Todėl visi be žodžių sutiko, kad
senstantis poetas naujam gyvenimui nebetinka ir turi
pasitenkinti statiška praeities kovų paminklo situacija.
8
Kone kiekvienas šios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra
didžiausias mūsų lyrinis poetas, nė nemirktelėjęs atsakytų,
kad Maironis. Paprašytas šią savo nuomonę pagrįsti, jis
neabejotinai griebtųsi tradicinės tautinio atgimimo poeto
formulės, tuo akivaizdžiai paliudydamas, kad Maironio
poezija mūsų akyse iki šiol tebenešioja nelaisvės metais
užvilktą patriotinį rūbą, trukdantį įžvelgti ir suvokti
tikrąją jos prasmę bei vertę.
9
Dėl to tiesiog nesuprantama daug kieno šiandien skelbiama
tezė, jog Maironio poezija esanti ypatingai aktuali tik
tautos nelaimių metais etc (lot. taip toliau; ir panašiai).
Čia dar tenka pridėti, kad visi ligšioliniai Maironio
poezijos suaktualinimo bandymai didele dalimi nepavyko kaip
tik dėl to, kad buvo skelbiami aukščiau minėtos tezės
pagrindu.
10
Trūkstant išsamesnių Maironio kūrybos nagrinėjimų, ir toliau
lieka kaip reikiant neišryškintas jo tiesiog neišmatuojamai
didelis vaidmuo lietuvių poezijos evoliucijoje. Milžiniškai
jo reikšmei nusakyti užtenka tiktai prisiminti, kad prieš
Maironio atėjimą lietuviškai rašyti poeziją dar buvo beveik
neįmanoma, nes trūko pačių elementariausių priemonių.
11
Maironis ir šiandien tebėra nežinomas, neįvertintas,
neatskleistas ir, iki tam tikro laipsnio, nesuprastas. Ir
čia kaltas ne kas kitas, kaip tik tam tikras iš kartos į
kartą paveldimas „patriotinis kompleksas“, vis dar
fatališkai tebežlugdantis gyvo ir iš anksto nenulemto
kontakto su Maironio poezija galimybę.
1962
1. Nusakykite
teksto temą. (2 taškai)
2. Kokį
probleminį klausimą svarsto autorius šiame tekste?
Suformuluokite jį.
(1
taškai)
3. Savais
žodžiais suformuluokite pagrindinę teksto mintį.
(1
taškas)
4. Tekstas
grafiškai (žvaigždutėmis) padalintas į dvi dalis. Kokiu
pagrindu tos dalys skiriamos? Argumentuokite.
(2
taškai)
5. Kas, pasak A.
Nykos-Niliūno, rodo, kad Maironiui buvę svarbu būti
suprastam? (Žr. 1-ąją pastraipą).
(1
taškas)
6. Raskite tekste
ir išrašykite kultūros ženklus, kuriais nusakytas atotrūkis
tarp poeto ir tautos.
(3
taškai)
7. Autorius kalba
apie poeto patirtus likimo smūgius. Įvardykite juos ir
glaustai nusakykite jų esmę.
(4
taškai)
8. Nors ir
netiesiogiai, tekste kalbama apie Maironio asmenybę.
Nurodykite bent dvi jo būdo savybes, argumentuokite
remdamiesi tekstu.
(2
taškai)
9.1. Tekste
minimas Sančo Pansos įvaizdis. Iš kur atsirado šis įvaizdis?
(1
taškas)
9.2. Kokia Sančo
Pansos įvaizdžio paskirtis šiame tekste?
(1
taškas)
10.
Suformuluokite 8-osios pastraipos pagrindinę mintį.
(2
taškai)
11. Atidžiai
perskaitykite 8-11 pastraipas. Su kokiu požiūriu į poeto
kūrybą autorius nesutinka?
(1
taškas)
12. Autorius teigia,
kad iki Maironio „lietuviškai rašyti poeziją dar buvo beveik
neįmanoma“. Remdamiesi literatūros žiniomis, nusakykite Maironio
kūrybos svarbą lietuvių poezijos raidai.
(3
taškai)
13. Savais žodžiais
paaiškinkite pavadinimo prasmę.
(2
taškai)
14. Kas būdinga
teksto autoriaus kalbai? Nurodykite bent du bruožus.
(2
taškai)
15.1. Kurio funkcinio
stiliaus šis tekstas?
(1
taškas)
15.2. Argumentuokite.
(2
taškai)
1. Padėkite
trūkstamus skyrybos ženklus.
(20 taškų)
Moterys stebėdavosi
kodėl Juzukas toks niekam nepasipriešins nepakels balso. Subarei
dūlina šalin. Pažiūrėkite koks Vizgirdienės Vytautas! Visa jo
laikysena tiesiog byloja tik palieskit tik užkliudykit! Kitokie
Juzuko draugai Rimantas ypač Maldonio Albinas kuris sulig
kiekvienu pagyrimo žodžiu turi įprotį kresčioti galva ir vis
aukščiau ją kelti lyg kas juo negalėtų atsigėrėti.
Tiktai motinos meilė
akla beribė sugeba įkuždėti įsitikinimą be kurio neįmanoma
gyvenimiška kova ir sėkmė giliai pasąmonėje įdiegtą įsitikinimą
kad esi vienintelis nepranokstamas būtinas. Albinas visur reikš
savo teises ir piktinsis kodėl ne jis kodėl ne jam kaip jį
galėjo užmiršti. Jis be paliovos brausis į priekį o Juozas
priešingai dels lūkuriuos trauksis atatupstom telaukdamas kada
ant jo kas užriks. Jis ieškos savyje kažkokių akivaizdžių
privalumų ar sugebėjimų o jų neradęs pasijus niekam tikęs
nereikalingas. Jo niekas nemyli bet už ką gi jį turėtų mylėti?
Giliai sieloje gyvens netikėjimas skepticizmas. Jis alkte alks
meilės kuri priimtų jį tokį koks yra alks jos bet netikės ja.
Jis gūšis nuo pašalinio žvilgsnio. Motinos meilė tiltas į
pasaulį į kitus tai ištiestos rankos nesiliaujantis šauksmas
Ateik. Juozas girdės kitą balsą vejantį jį šalin gniuždantį.
Visur jaus nepatiklias akis. Visų vaikai kaip vaikai tik šitas!
šauks ant jo pamotė pažymėdama jį niekingumo žyme.
Vėliau gerokai vėliau
nužvelgęs tuščius ir nykius savo gyvenimo plotus ar matydamas
kaip motinos lepina gina savo vaikus nuo pikto žvilgsnio nuo
apkalbų viską jiems atleisdamos ir keldamos neegzistuojančius jų
privalumus jis supras kokią ta nedidelė smarki amžinai juo
nepatenkinta moteris padarė skriaudą.
Pagal B. Radzevičių
2.
Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos
ženklais. (4 taškai)
1. Lietuvių namų
puošyboje gausu paukščių –1 tarpininkų tarp
dangaus ir žemės.
A
Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
B
Atskiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.
C
Praleista sudurtinio tarinio jungtis.
2. Jeigu
skaitytojai griebsis pasakų knygos ir grožėsis ne tik
meniškais kūrinių vaizdais ir sodria kalba,2 bet
girdės ir senovės žmonių išmintingus balsus, autorės tikslas
bus pasiektas.
A
Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys.
B
Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio.
C
Atskiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.
3. Balys dar nuo
vaikystės, nuo tų laikų, kai gyveno kaime, mėgo jurginus:3
namo palangėse žydėjo balti, geltoni, violetiniai, raudoni
žiedai.
A
Dvitaškiu skiriama tiesioginė kalba.
B
Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo
žodžio.
C
Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
4. O dabar būk
malonus kitų klausyti ir,4 kai būtina,4
nusileisti.
A Išskiriamas
įterpinys.
B Išskiriamas
šalutinis sakinys.
C Išskiriama
tikslinamoji aplinkybė.
3. Įrašykite
praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius
parašykite kartu arba atskirai.
(18
taškų)
Lauke tv__rojo tirštas
viln__jantis rūkas ir __patingas širdį stin__dantis
paž__stamas žemės
kvapas, koks būna tik ankst__vą nusigiedr__jusį rytą
nut__lus netikėtai prapl__pusiai li__čiai. Kelias atrodė
visai pažliug__s. Marija Viktorija bau__ščiai stebėjo savo
sk__stanč__s pilkuose d__mbliuose kojas ir kiekv__nam
žin__sniui __eškojo saus__snės vietelės.
<...> Vienuolyną
Marija Viktorija pasiekė pavakary, kai skai__čiausi
saulės spinduliai (vis,
dar) ___________ iš paskutini__j__ plazdėjo danguje
ir galynėjosi su savaip šv__tinčia
artėjančio vakaro gaisa. Po dv__jų dienų ir naktų r__žtingos kelionės ji pasijuto lyg upė,
sunkiai išplu__džiusi ižą.
Vietovės čia buvo ne__prastai gražios ir keistos: pelkėti s__žalynai, ving__riuojantys upel__kščiai, skyn__mai,
g__vulių
ganyklos ir tu__čios, niekuo neu__sėtos
laukymės. (Kai, kur) ___________ pl__tėjo drė__nos
pievos, primenančios šveln__s__s mamos paklodes, ežeriukai,
kur__se atsispindėjo mėl__nas dangus su baltut__laičiais
puriais debesiukais. (Šen, ten) _____________ galėj__i
išv__sti varl__nėjančių gandrų porelę ar raib__liuojančias
ore kregždes, kapr__zingai __eškančias vietos savo
gū__toms.
Marijai
Viktorijai buvo paskirta (ne, didelė) ____________
celė, kurios langas, siauras pl__šys, galėjo atverti (vien,
tik) ___________ aukštą iš akmenų sum__rytą sieną,
skendinčią žal__jame s__manų patale. Celės pal__bėje, ten,
kur, kr__žiavosi kalkėmis nub__linti skliautai, lizdelyje tyliai tūnojo dvi kregždutės.
Tamsiai pilkos drė__stančios
sienos g__sdino – tarsi slėptų ka__kokią m__slę,
kurią tr__ks pl__š turi __minti.
<...> Marija
Viktorija ūmai pasijuto labai vieniša: nežinia iš kur
atsirad__s nerimas slėgė prie žemės,
nep_iškinamas 1__desys spaudė ir dr__skė kr__tinę. Tačiau padėties dv__1__pumas, sielos sop__liai vertė greičiau apsispr__sti,
ir ji išt__sėjo tai, ką buvo pasir__žusi. Lytėdama pirštais sidabrinį medalioną, ji šventai
tikėjo, jog praleidusi čia kel__tą met__ išlygins savo nelaimių, bėdų, pakl__dimų,
pragaišties grum__tus, atgaus sant__rumą, pasit__kėjimą savimi, dr__są. Ateina toks laikas,
kai žmogus atsigr__žia ir
gailisi elg__sis kitaip.
<...> Į tavo
rankas atiduodu rusenančią savo g__v__bę.
Pagal J.
Ivanauskaitę
4. Įrašykite
trūkstamus žodžius ar žodžių dalis.
(4
taškai)
1. Argi tau
nesinorėtų tapti laiming__ ?
2. Pabaig__
keletas minčių apie mūsų ateities planus.
3.
Visi išvardyti daiktavardžiai yra vyrišk__ giminės.
4. Dokumentams
jau nebetinka nuotraukos, kurių formatas trys _____ keturių.
5. Priėjome
išvad__, kad kaimynas buvo teisus.
5. Pabraukite žodžius bei
konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose.
Taisyklingų variantų gali būti ne vienas. (15
taškų)
1. ____________________(,) reikia nemažai
darbuotojų.
Kad parengti
Kad
parengtume šį projektą
Kad būtų parengtas šis projektas
Šiam projektui parengti
Kad parengus šį projektą
Norint
parengti šį projektą
Norėdami parengti šį projektą
Jeigu
parengti šį projektą
2. Domėjausi
(,) ______________________________ .
apie būsimos
ekskursijos sąlygas
kas dėl būsimos ekskursijos sąlygų
būsimos ekskursijos sąlygomis
kokios būsimos ekskursijos
sąlygos
3.
____________________________ dėl prastos sanitarinės
būklės mokykla buvo uždaryta.
Keleri metai atgal
Prieš
kelerius metus
Prieš keletą metų
Prieš kelis metus
Prieš
metus kitus
4. Susidaro įspūdis, kad į
pamokas __________________________ vėluoja aukštesniųjų klasių
mokiniai.
pagrinde
kaip taisyklė
paprastai
principe
pastoviai
dažniausiai
visumoje
nuolat
5. Daugelis parduotuvių
prekiauja baldais (,) _____________________________.
su pristatymu į namus
su
atvežimu į namus
kuriuos atveža į namus
ir atveža juos į
namus
atvežant į namus
o taip pat atveža į namus
6. Nurodykite,
kurie sakiniai taisyklingi, kurie netaisyklingi. Taisyklingus
sakinius pažymėkite ženklu + lentelės skiltyje TAIP,
netaisyklingus – skiltyje NE. (5 taškai)
Ar taisyklingi šie sakiniai? |
Taip |
Ne |
1. Tik nebūkime tokiais naiviais ir nestatykime
sau dramblio kaulo bokštų. |
|
|
2.Nuo to laiko, kai brolis pradėjo savo verslą,
ofise jis praleidžia po dešimt valandų per dieną. |
|
|
3. Nutaisęs nesuprasto kankinio grimasą,
dailininkas priiminėjo gėles: geltonas rožes ir
pretenzingas puokšteles, prikaišiotas viksvų, plunksnų
ir aguonų galvučių. |
|
|
4. Ant ko turėčiau pykti, kad uždavinio
nesuprantu? |
|
|
5. Tokių ūkininkų Lietuvoje rastųsi ir daugiau,
jeigu jie gautų bent kokią finansinę paramą. |
|
|
6. Nors ir skurde gyvename, bet santarvėje. |
|
|
7. Sudėtinių bejungtukinių sakinių skyryba nebus
sunki, jeigu gerai skirsite vientisinius sakinius. |
|
|
8. Šiuo metu reformos vyksta įvairiose gyvenimo
srityse, todėl prisitaikyti naujoms sąlygoms daugeliui
žmonių nėra lengva. |
|
|
9. Apytiksliai paskaičiavus nuostolius, jau
susidarė nemaža suma. |
|
|