J. Grušas
KARALAITĖ
NEBUVO PROTINGA
Labai gražios
pintinės! Tik bulvėms jau netinka. Per daug gudriai
išlankstytos.
Ji žino, kas tai
pasakė, ji girdėjo jo žingsnius, nors nepažvelgė nei jam
ateinant, nei dabar. Tai tas juodaplaukis iš gretimo
namo kelintą kartą ją kalbina. Vasarotojai jį vadina
Ignacu; ji visada suklūsta, išgirdusi tą vardą. Grįžęs
iš darbo, jis per jų kiemą eina į upę maudytis.
Mergaitė pakėlė
juodas dideles akis.
Į jas galima
rinkti uogas.
Jos balsas
virpėjo, skruostai kaito. Ji visada bijojo, kad
nepasakytų ko nors ne taip, bet, atrodo, jos žodžiai
buvo protingi.
Nuostabias
rankas turite, mergužėl, tarė Ignacas, pabrėždamas
žodį nuostabias, švystelėjo per petį didžiulį
rankšluostį ir švilpaudamas nuėjo. <...>
Nuo tos dienos
pradėjo ji puoselėti rankas. Ir tik jai vienai žinoma ir
suprantama, kokiu būdu reikia puoselėti tas rankas,
kurios per dieną pintines pynė, uogavo arba usnis ir
žliūges rovė.
Ji privalo būti
graži, kaip ir visos kitos merginos, kurių dauguma, kaip
žiūri, gražios.
Aišku, ji ne
karalaitė, ir niekas jos neneš ant rankų. Bet kuo ji
kalta, kad širdyje pridygsta neprotingų minčių. Ne
lysvė, neišravėsi. Ir kam ravėti. Tegu... Daugiau ir
nėra kuo pasidžiaugti. Batukus, ir tuos žiurkės
sugraužė. (Viską jos graužia kas dieną, kas valandą!)
O gyvenimas čia
pažiūrėti įdomus, tik kartais dar mažiau suprantamas
negu ten, kur ji buvo kvaišų karalystėje.
Trumpakelniai, balti ir nuostabiai akiniuoti vasarotojai
ateina, perka uogas, valgo, tik niekuo nesidžiaugia.
Kalba, bet nemyli ir nemato. Ją pastebi tik tada, kai ji
karvę melžia; ir tai ne ją, o karvę.
Gyvenimas vis vien
įdomus ir net gražus. Ji renka vienodas baltutes
žilvičių vyteles, deda vieną šalia kitos, ir jai atrodo,
kad taip ji renka savo dienas, riša į vieną audinį kas
kartą vis ryškiau, protingiau, nuosekliau. Svajonės
nors ranka paliesk, tokios gyvos ir tikros, kaip tas
miškas, kaip ta upė, kaip ta pabudusi širdis, kurios
užsupti negali.
O buvo drumzlinos
dienos, neramios, piktos dienos. Kai kada dar šiurpiai
iškyla atmintyje lyg sapne. Bet jų daugiau nėra. Laiko
tėkmėj nuskendo. Ir ji pati, kuri dabar ne ji, taip pat
nematomos upės dugne. Palaidota šitoji, kurios galvoj
tikrai buvo kai kas ne taip, kaip reikia.
O nutekėjo laiko
daug. Ir tėvas, ir kantrioji motina jau iškeliavo ten
toli į vakaro saulėlydžių gelmes. Žmonėms ji to nesako,
nes tai ne ta tiesa, kurią reikia sakyti. Bet jai saldu
galvoti, kad jie tikrai gyvena ten ir vakarais ateina
atsisveikinti su ja.
Žmonės dar bijo
jos. Ir net seselė globėja, gulbė baltoji, dar bijo
jos. Ji turi ant grindų miegoti už gulbės durų.
Aišku, jai duota
per maža kartais taip gelia širdį siaura palėpė,
maišas su šiaudais... Ir viskas. Bet stogo langas toks
platus pro jį ateina žvaigždės ir šventei visus
kviečiantis mėnulis prineša sidabro ir šilkų, pastato
marmuro menes ir miegą atima nustebusioms akims.
O kartais ta
stebukladarė mėnesiena, švelniai apglėbus, ją išneša į
ateities platybes. Keliauja ji po tolimus kraštus, po
žėrinčius ugnimi miestus, paskui į tėviškę sugrįžta ir
mokyta, ir gerbiama, moko, gydo, seka pasakas vaikams
ir kai kuriems iš protingųjų tiesiai rėžia į akis, kad
jų pačių galvoj ne visada viskas kaip reikiant.
Ir čia kažkas
staiga nutraukė jos svajones, lyg iš sūpuoklių būtų ją
išmetęs. Verandoje stovėjo šeimininkės sūnus, iš
laidynės leido į ją akmenukus ir šaukė:
Ei tu, kūtvėla!
Tai buvo sutartas
ženklas, kad jau laikas melžti karvę. O paskui prilaužti
gurgždančių buroklapių ir pašerti nakčiai. Už tai jos
seselė gauna kas dieną po litrą šilto, kvepiančio,
saldaus pieno.
Klausimai
1. Kuriai
literatūros rūšiai priskirtumėte šį tekstą?
Argumentuokite.
(3 taškai)
2. Iš ko matyti,
kad mergaitė neabejinga Ignacui?
(2 taškai)
3.1. Ką turi omeny
Ignacas, sakydamas: Nuostabias rankas turi, mergužėl?
(1 taškas)
3.2. Kokia prasme
tuos žodžius suprato mergina? Argumentuokite remdamiesi
tekstu.
(2 taškai)
4. Atidžiai
perskaitykite fragmentą nuo žodžių: Aišku, ji ne
karalaitė... iki žodžių ...kurios užsupti negali ir
parašykite, kuo džiaugiasi mergina.
(2 taškai)
5. Paaiškinkite,
kaip supratote žodžius apie merginos širdį: Ne lysvė,
neišravėsi.
(2 taškai)
6. Ko labiausiai
trokšta mergina?
(2 taškai)
7. Kuo skiriasi
merginos ir poilsiautojų požiūris į gyvenimą?
(1 taškas)
8. Kuo merginos
sapnai ir svajonės primena liaudies dainas ir pasakas?
(2 taškai)
9. Savais žodžiais
paaiškinkite frazeologizmą rėžti į akis.
(1 taškas)
10. Kokios
problemos keliamos tekste? Nurodykite bent dvi ir
užrašykite jas klausimų forma.
(2 taškai)
11. Šio kūrinio
pasakotojas tiesiogiai vertinimo neišsako, bet
susidarome įspūdį, kad jis simpatizuoja mergaitei.
Argumentuokite šį teiginį.
(2 taškai)
12. Remdamiesi
tekstu, paaiškinkite, kokią prasmę sakiniui Gyvenimas
vis vien įdomus ir net gražus suteikia
paryškintosios dalelytės.
(2 taškai)
13. Remdamiesi
tekstu, paaiškinkite pavadinimo prasmę.
(2 taškai)
