LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA

Testas

2003 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis

(pagrindinė sesija)

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

II. KALBOS UŽDUOTYS

1 užduotis (12 taškų)

ATSAKYMAI (padėti skyrybos ženklai)

Pastaba. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

Kaziukui, vyriausiam Karužių sūnui, kaip tik rodėsi, kad niekas: [–] nei kėdės, nei stalai, nei paveikslai, [, – / –] čia neturi savo vietos. Senojoje pirkioje, kurioje sunkus šešėlis niūksojo tuoj pat už langų ir temdė visą vakarinį šoną, kiekvienas baldas nuo neatmenamų laikų[,] lyg augte priaugęs[,] stovėjo pasienyje ar kertėje[,] ir būtum sakęs, kad amžinai ten pasiliks. Šiame kambaryje jie buvo tartum pamesti ir tokie pat nesavi.

Taigi berniukas žvelgė į daiktus, į mamą, kuri senoviškon skrynion krovė drobes, ir į mažąją savo seselę Marytę, kai ji smulkučiukėmis savo rankelėmis gelbėjo motinai audeklus dėlioti. Trapi[,] šviesiaplaukė[,] neseniai iš ligos pakilusi seserėlė rodėsi esanti labiausiai supainiota šios namų permainos ir baikščiomis akytėmis sekiojo mamą, lyg būtų norėjusi ko klausti ir vis nedrįsusi.

Jaunesnysis sūnus Stepukas vaikščiojo po pirkią tvirtais žingsniais[,] kaukšėdamas klumpėmis po aslą, [–] naują, švarią. Rankas už nugaros susinėręs[,] jisai vis ką nors veikė: čia ratelį suktelės iš vietos, čia krėslą pastūmės arba šliures paspirs po krosnimi. Tarpais jis susiraukdavo ir sustodavo[,] prisidėjęs pirštą prie smilkinio: [–] matyti, jam knietėjo, kad tėtis, brolis ar mažoji sesuo pastebėtų, koks jis susirūpinęs.

Kazeliui buvo graudu. Jo siela nebuvo tokia ūkiška kaip jauniaus broliuko. Jis pats nenumanė, ko jam skaudu ir gaila. Jis matė, kad ir tėtis, ir mama, ir senelė – visi buvo liūdni. [„]Ko jiems taip nyku ir neramu, [“ / , –] mąstė sau vaikas. Ūmai lyg nušvito jo mintyse: [–] jis ir pirmiau žinojo, kad jiems nesmagu palikti senąją pirkią, bet tik nūn jam buvo aišku, kad visas šis liūdesys – paskutinio atsisveikinimo aimana. Kaip kiekvienas daiktas, žmogus ir žvėris vieną dieną nebus niekam reikalingas, taip ir toji lūšnelė, pilna atsiminimų, pasakų, dainų, gimdymo vaitojimų, šokių, verksmų, barnių, krikštynų klegesio ir tarytum alsuote alsuojanti tuo praėjusiu gyvenimu, bus pamiršta. Dabar ji, sunki, aukštu stogu, apleista, likusi be padėkos ir be meilaus žodžio, metė savo niūrų šešėlį naujam namui.

Pagal A. Vaičiulaitį

2 užduotis (4 taškai: 1 taškas už teisingą atsakymą)

3 užduotis (18 taškų)

Jūrininkas čiupo Jorį už pečių, paklupdė sveikąja koja, o nužvarbusį, jau ir taip pasigailėtiną kojos strypą ėmė trinti į sušalusią gruoblėtą žemę. Joris nebesuvokė, kiek laiko visa tai tęsėsi, prasimerkęs pamatydavo danguje mirgančias žvaigždes, girdėdavo tolumoj aidint laikrodį, paskui vėl viskas smegdavo į tamsą, į nebūtį. Lėkdavo pro akis žmonės ant baltųjų žirgų, kilo į dangų šventyklų dūmai, čia pat, jo akyse iš proto išsikrausčiusios moterys draskydavosi plaukus. Atsipeikėjęs paryčiu pamatė, kad šalia nieko nebebuvo. Sukandęs dantis, iš suplyšusio švarko pamušalo pasidaręs tvarstį, užrišo baisiai bjauriai nudaužytą kojos strampą, susirado pagalį ir nušuoliavo atgal į savo lauką, kur buvo dar nebaigtas darbas. Laimei, jūrininkas neiškraustė jo kišenių, rado net dvi korio akis, nurijo vienu kąsniu, pasidarė lengviau. Galva dar ūžė ir sukosi, bet atsigulęs galėjo šiaip taip darbuotis. Kasė palengvėle(iais), bet po ilgo laiko – nes vėl atėjo naktis, buvo nedebesuota – galėjo pasidžiaugti savo darbu: prieš akis matė sukastą nemažą žemės plotą. Kasdamas vėl pataikė į kietą daiktą. Inkšdamas griebė jį abiem rankomis, molinis indas buvo jau perskilęs , tačiau senajame popieriuje raidės išsilaikė geriau, ir Joris perskaitė greitai. Paskui pamiršęs geliančią koją, grįžo prie savo trobos. Jau jis vėrė duris, padėjo ant gulto indą su raštu, o tą(uo)syk suskambėjo bažnyčios varpas. Netesėdamas pažado viską daryti tyliai, Joris nubėgo lyg pamišęs pro ąžuolus nevažinėjamais ir užžėlusiais keliais – suskambus varpui, jis visad baigdavo darbą, – o dabar bėgdamas galvojo, kad reikės iškasinėti ir tuos kelius, ir visur apie ąžuolus, ir griuvėsius sodybų vietose. Bėgdamas jis garsiai šaukė vienintelį vardą, kurį čia drįso šaukti: „Gvilda! Gvilda!“.

Pagal J. Aputį
 

4 užduotis (4 taškai)

ATSAKYMAI (įrašytos trūkstamos žodžių dalys ar žodžiai)

1. Pareigūnai įspėja slidininkus būti labai atsargius, nes galimos sniego griūtys.

2. Gyvendami tokiomis sąlygomis studentai nepailsi, pervargsta, praleidžia paskaitas.

3. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis – aštuoniasdešimt ir šimtas dvidešimt.

4. Jei tikėtume [-ėsime, -si] sociologų duomenimis, visuomenės aktyvumas smarkiai mažėja.

5. Tris paskutinius mėnesius televizija rodė daug naujų filmų.
 

5 užduotis (15 taškų)

ATSAKYMAI (pabraukti žodžiai bei konstrukcijos)

1. / Norint / Jei norite / Kai norėsite / Norėdami / Panorėję / Siekiant /

2. / taip pat / o taip pat / tuo pačiu / o tuo pačiu / be to / kartu / o kartu /

3. / Regis / Matomai / Matyt / Reiškia / Vadinasi / Tiksliai / Be abejo / Mano manymu

4. / Turint laisvo laiko / Turėdamas laisvo laiko / Radęs laisvo laiko / Atsiradus laisvo laiko / Kai atsiranda laisvo laiko /

5. / Kaip nekeista / Nors ir keista / Kad ir keista / Keista, tačiau /

6. / Kas dėl kelionės / Dėl kelionės / Kas link kelionės / Kas liečia kelionę / O dėl kelionės /
 

6 užduotis (5 taškai)

ATSAKYMAI