Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA

Testas

2003 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis

(pagrindinė sesija)

 

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Nr.

Galimi atsakymai

(Pateikti atsakymai gali būti suformuluoti ir kitais žodžiais. Svarbu, kad būtų pasakyta ta pati mintis)

1 Negalime, nes autorius sako, jog nekalbės paklausimiui, žiūrės pro savo langą, vadinasi, kalbės subjektyviai.
2 Knygų daug, bet gerų, kokybiškų, skaitytojo pastangų reikalaujančių skaitinių maža.
3 G. Aleksa
4 G. Aleksą, nes jis yra debiutantas.
5 R. Šerelytę. Apie ją pasakyta, kad ji palyginti su kitais yra įdomiausia ir natūraliausia prozininkė.
6 V. Jasukaitytę. Apie jos kūrybą kalbant vartojamas menkinamosios reikšmės žodis „tvoskia“; siūloma jos kūrybą apibūdinti žodžio dalimi „pseudo-“, kuri reiškia netikrus dalykus; ironizuojama, jog autorei labiau būtų pasisekę parašyti knygą verslo tema.
7.1 R. Šerelytės kūrybos privalumu autorius laiko įdomiai, autentiškai vaizduojamą „kaimiškąją“ paauglystės patirtį.
7.2 Kūrybos trūkumu laikomas beveik trivialus miestiečio patirties vaizdavimas.
8 Pradėjo rašyti apie pokarį.
9 Kalbėdamas apie vidinius tabu autorius turi omeny, kad rašytojai nedrįsta vaizduoti žmogaus tokio, koks jis yra – gyvo ir prieštaringo: veikėjai būna arba teigiami, arba neigiami (tai lemia ideologija).
10 V. Bykavo proza pateikiama kaip pavyzdys kūrybos, įveikusios vidinį tabu.
11.1 ...pritraukė kaip magnetas geležies drožlę.
11.2 Palyginimas.
12 Gausėja geros eseistikos; labiausiai vertinamos ne eseistikos knygos, bet esė periodikoje.
13 S. Parulskis nebijo eksperimentuoti, rašo įvairių žanrų kūrinus.
14.1 tikras, pagrįstas patirtimi
14.2 geri, klestėjimo, kūrybinio pakilimo laikai
14.3 varžyti, riboti
15 Sakydamas, kad viskas bus gerai, autorius ironizuoja. Išvardijimu bei žodžiu „kalnai“ pabrėžiama kiekybė, o ne kokybė; kursyvu išspausdintas žodis taikomosios bei paminėtas tūkstantmetis rodo, kad kūryba bus proginė, rusiška fraze imituojamas sovietinis žargonas.
16.1 Autorius yra kritiškas, savo nuomonę turintis skaitytojas.
16.2 Kūriniuose ieško autentiškos patirties, gyvų, tikroviškų veikėjų paveikslų.
17 Autorius vartoja šnekamajai kalbai būdingų sustabarėjusių pasakymų, frazeologizmų, bendrinei kalbai neteiktinų žodžių. Kalbėdamas autorius dažnai ironizuoja.

 

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

 

1 užduotis (12 taškų)

 

ATSAKYMAI (padėti skyrybos ženklai)

Pastaba. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi atsakymai.

 

Kaziukui, vyriausiam Karužių sūnui, kaip tik rodėsi, kad niekas: [–] nei kėdės, nei stalai, nei paveikslai, [, – / –] čia neturi savo vietos. Senojoje pirkioje, kurioje sunkus šešėlis niūksojo tuoj pat už langų ir temdė visą vakarinį šoną, kiekvienas baldas nuo neatmenamų laikų[,] lyg augte priaugęs[,] stovėjo pasienyje ar kertėje[,] ir būtum sakęs, kad amžinai ten pasiliks. Šiame kambaryje jie buvo tartum pamesti ir tokie pat nesavi.

Taigi berniukas žvelgė į daiktus, į mamą, kuri senoviškon skrynion krovė drobes, ir į mažąją savo seselę Marytę, kai ji smulkučiukėmis savo rankelėmis gelbėjo motinai audeklus dėlioti. Trapi[,] šviesiaplaukė[,] neseniai iš ligos pakilusi seserėlė rodėsi esanti labiausiai supainiota šios namų permainos ir baikščiomis akytėmis sekiojo mamą, lyg būtų norėjusi ko klausti ir vis nedrįsusi.

Jaunesnysis sūnus Stepukas vaikščiojo po pirkią tvirtais žingsniais[,] kaukšėdamas klumpėmis po aslą, [–] naują, švarią. Rankas už nugaros susinėręs[,] jisai vis ką nors veikė: čia ratelį suktelės iš vietos, čia krėslą pastūmės arba šliures paspirs po krosnimi. Tarpais jis susiraukdavo ir sustodavo[,] prisidėjęs pirštą prie smilkinio: [–] matyti, jam knietėjo, kad tėtis, brolis ar mažoji sesuo pastebėtų, koks jis susirūpinęs.

Kazeliui buvo graudu. Jo siela nebuvo tokia ūkiška kaip jauniaus broliuko. Jis pats nenumanė, ko jam skaudu ir gaila. Jis matė, kad ir tėtis, ir mama, ir senelė – visi buvo liūdni. [„]Ko jiems taip nyku ir neramu, [“ / , –] mąstė sau vaikas. Ūmai lyg nušvito jo mintyse: [–] jis ir pirmiau žinojo, kad jiems nesmagu palikti senąją pirkią, bet tik nūn jam buvo aišku, kad visas šis liūdesys – paskutinio atsisveikinimo aimana. Kaip kiekvienas daiktas, žmogus ir žvėris vieną dieną nebus niekam reikalingas, taip ir toji lūšnelė, pilna atsiminimų, pasakų, dainų, gimdymo vaitojimų, šokių, verksmų, barnių, krikštynų klegesio ir tarytum alsuote alsuojanti tuo praėjusiu gyvenimu, bus pamiršta. Dabar ji, sunki, aukštu stogu, apleista, likusi be padėkos ir be meilaus žodžio, metė savo niūrų šešėlį naujam namui.

Pagal A. Vaičiulaitį

 

2 užduotis (4 taškai: 1 taškas už teisingą atsakymą)

 

ATSAKYMAI

1 2 3 4
 C  B  A  C

 

3 užduotis (18 taškų)

 

Jūrininkas čiupo Jorį už pečių, paklupdė sveikąja koja, o nužvarbusį, jau ir taip pasigailėtiną kojos strypą ėmė trinti į sušalus gruoblėtą žemę. Joris nebesuvokė, kiek laiko visa tai tęsėsi, prasimerkęs pamatydavo danguje mirgančias žvaigždes, girdėdavo tolumoj aidint laikrodį, paskui vėl viskas smegdavo į tamsą, į nebūtį. Lėkdavo pro akis žmonės ant baltųjų žirgų, kilo į dangų šventyklų dūmai, čia pat, jo akyse iš proto išsikrausčiusios moterys draskydavosi plaukus. Atsipeikėjęs paryčiu pamatė, kad šalia nieko nebebuvo. Sukandęs dantis, iš suplyšusio švarko pamušalo pasidaręs tvarstį, užrišo baisiai bjauriai nudaužytą kojos strampą, susirado pagalį ir nušuoliavo atgal į savo lauką, kur buvo dar nebaigtas darbas. Laimei, jūrininkas neiškraustė jo kišenių, rado net dvi korio akis, nurijo vienu kąsniu, pasidarė lengviau. Galva dar ūžė ir sukosi, bet atsigulęs galėjo šiaip taip darbuotis. Kasė palengvėle(iais), bet po ilgo laiko – nes vėl atėjo naktis, buvo nedebesuota – galėjo pasidžiaugti savo darbu: prieš akis matė sukastą nemažą žemės plotą. Kasdamas vėl pataikė į kietą daiktą. Inkšdamas griebė jį abiem rankomis, molinis indas buvo jau perskilęs , tačiau senajame popieriuje raidės išsilaikė geriau, ir Joris perskaitė greitai. Paskui pamiršęs geliančią koją, grįžo prie savo trobos. Jau jis vėrė duris, padėjo ant gulto indą su raštu, o tą(uo)syk suskambėjo bažnyčios varpas. Netesėdamas pažado viską daryti tyliai, Joris nubėgo lyg pamišęs pro ąžuolus nevažinėjamais ir užžėlusiais keliais – suskambus varpui, jis visad baigdavo darbą, – o dabar bėgdamas galvojo, kad reikės iškasinėti ir tuos kelius, ir visur apie ąžuolus, ir griuvėsius sodybų vietose. Bėgdamas jis garsiai šaukė vienintelį vardą, kurį čia drįso šaukti: „Gvilda! Gvilda!“.

Pagal J. Aputį
 

4 užduotis (4 taškai)

                   

ATSAKYMAI (įrašytos trūkstamos žodžių dalys ar žodžiai)

 

1. Pareigūnai įspėja slidininkus būti labai atsargius, nes galimos sniego griūtys.

2. Gyvendami tokiomis sąlygomis studentai nepailsi, pervargsta, praleidžia paskaitas.

3. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis – aštuoniasdešimt ir šimtas dvidešimt.

4. Jei tikėtume [-ėsime, -si] sociologų duomenimis, visuomenės aktyvumas smarkiai mažėja.

5. Tris paskutinius mėnesius televizija rodė daug naujų filmų.
 

5 užduotis (15 taškų)

 

ATSAKYMAI (pabraukti žodžiai bei konstrukcijos)

 

1. / Norint / Jei norite / Kai norėsite / Norėdami / Panorėję / Siekiant /

2. / taip pat / o taip pat / tuo pačiu / o tuo pačiu / be to / kartu / o kartu /

3. / Regis / Matomai / Matyt / Reiškia / Vadinasi / Tiksliai / Be abejo / Mano manymu

4. / Turint laisvo laiko / Turėdamas laisvo laiko / Radęs laisvo laiko / Atsiradus laisvo laiko / Kai atsiranda laisvo laiko /

5. / Kaip nekeista / Nors ir keista / Kad ir keista / Keista, tačiau /

6. / Kas dėl kelionės / Dėl kelionės / Kas link kelionės / Kas liečia kelionę / O dėl kelionės /
 

6 užduotis (5 taškai)

 

ATSAKYMAI  

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Ne  Taip  Ne Ne   Taip  Ne Ne   Ne  Taip  Ne