|
LIETUVIŲ KALBA (GIMTOJI)
II
egzamino dalis
Testas
2002 m. valstybinio
brandos egzamino užduotis
(pagrindinė sesija)
I.
TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS
Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.
Vislava Šimborska
Iš poetės kalbos, pasakytos
įteikiant Nobelio premiją
1
Užsiminiau apie įkvėpimą. Į klausimą, kas tai yra, jei
apskritai yra, šiuolaikiniai poetai atsako išsisukinėdami. Ne
todėl, kad niekada nebūtų patyrę to vidinio impulso malonės.
Priežastis kita. Nelengva paaiškinti, ko pats nesupranti.
2
Apie tai paklausta, aš taip pat iš tolo apeinu dalyko esmę.
Atsakau štai taip: įkvėpimas nėra išskirtinė poetų ar apskritai
menininkų privilegija. Yra, buvo, visada bus žmonių, kuriuos
aplanko įkvėpimas. Tai visi tie, kurie sąmoningai pasirinko savo
darbą ir dirba jį su malonumu bei polėkiu. Yra tokių gydytojų,
yra tokių pedagogų, yra tokių sodininkų ir dar šimto profesijų
žmonių. Jų darbas gali būti nesibaigiantis nuotykis, jeigu tik
sugebės įžvelgti jame vis naujų iššūkių. Jų smalsumo nesugniuždo
sunkumai ir pralaimėjimai. Kiekviena išspręsta problema jiems
sukelia naujų klausimų spiečių. Įkvėpimas, kad ir kas tai būtų,
kyla iš amžino nežinau.
3
Tokių žmonių nėra itin daug. Daugelis šios žemės gyventojų
dirba, kad išgyventų, dirba, nes reikia. Ne savo aistros vedami
jie pasirinko profesiją. Gyvenimo aplinkybės pasirinko už juos.
Nemėgstamas darbas, darbas, kuris kelia nuobodulį, kurį vertini
tik todėl, kad net ir toks jis ne visiems prieinamas, tai
viena didžiausių žmogaus nelaimių. Ir neatrodo, kad artimiausi
šimtmečiai atneštų laimingų permainų.
4
Galite man papriekaištauti, kad atimu iš poetų įkvėpimo
monopolį, bet juk ir taip priskyriau juos mažai likimo
išrinktųjų grupei.
5
Rizikuoju sukelti skaitytojų abejones. Tironai, diktatoriai,
fanatikai, dėl valdžios besigrumiantys ir skambiais šūkiais
manipuliuojantys demagogai taip pat mėgsta savo darbą ir taip
pat atlieka jį uoliai, jiems nestinga sumanumo. Taip, bet jie
žino. Žino, ir to, ką jie žino, jiems pakanka visam gyvenimui.
Niekas daugiau jų nedomina, nes smalsumas galėtų susilpninti jų
argumentų galią. O kiekvienas žinojimas, kuris nesukelia naujų
klausimų, greit miršta, praranda gyvybę palaikančią temperatūrą.
Kraštutiniais atvejais jie gerai žinomi iš senosios ir
naujosios istorijos toks žinojimas gali būti net mirtinai
pavojingas visuomenei.
6
Todėl aš taip vertinu trumpą žodelį nežinau. Jis turi galingus
sparnus. Jis išplečia mūsų gyvenimo erdves erdves, kurios
telpa mumyse, ir erdves, kuriomis plaukia mūsų mažutė žemė.
Jeigu Izaokas Niutonas nebūtų pasakęs sau nežinau, obuoliai
sode būtų byrėję kaip kruša, o jis geriausiu atveju būtų juos
rinkęs ir skaniai valgęs. Jeigu mano tėvynainė Marija
Sklodovska-Kiuri nebūtų pasakiusi sau nežinau, ji, ko gero,
būtų tapusi chemijos mokytoja kilmingų mergelių pensione ir
baigusi gyvenimą dirbdama, beje, garbingą darbą. Bet ji kartojo
nežinau, ir būtent šis žodis net du kartus ją atvedė į
Stokholmą, kur neramios ir amžinai ieškančios dvasios žmonės
apdovanojami Nobelio premija.
7
Poetas, jei jis yra tikras poetas, taip pat privalo nuolat
kartoti sau nežinau. Kiekvienu kūriniu jis bando į tai
atsakyti, bet vos tik padeda tašką, vėl jį apninka abejonės, jis
vėl pradeda suvokti, kad atsakymas yra laikinas ir jo visiškai
nepakanka. Taigi jis bando dar ir dar kartą, o paskui
literatūros istorikai susegs viena didele sąvaržėle visus jo
nepasitenkinimo savimi įrodymus ir pavadins palikimu...
1996 m. gruodžio 7 d.
Klausimai
1. Kodėl šiuolaikiniai
poetai vengia atsakyti į klausimą, kas yra įkvėpimas? (1
taškas)
2. Kuriais žodžiais 1-ojoje
pastraipoje autorė apibūdina įkvėpimą? Išrašykite juos. (1
taškas)
3.1. Su kokiu įprastu
požiūriu į įkvėpimą diskutuoja autorė? (1 taškas)
3.2. Kuo neįprastas autorės
požiūris? (1 taškas)
4. Ką turėtų daryti žmogus,
kad galėtų patirti įkvėpimo malonę? (3 taškai)
5. Savais žodžiais
paaiškinkite, kaip supratote pasakymą, jog gyvenimo
aplinkybės renkasi už žmogų. (2 taškai)
6. Kodėl nemėgstamą darbą
autorė laiko viena didžiausių žmogaus nelaimių? (2
taškai)
7. 3-iojoje pastraipoje
kalbama, kad laimingų permainų greit nebus. Kaip supratote,
kas būtų tos permainos? (1 taškas)
8. Ką poetė laiko maža
likimo išrinktųjų grupe? (1 taškas)
9. Kuo diktatoriai, tironai
panašūs į įkvėpimą patiriančius profesionalus? (1
taškas)
10. Kodėl diktatorių negalima
laikyti įkvėpimą patiriančiais žmonėmis? (1 taškas)
11. Kodėl nežinojimas laikomas
vertybe? (2 taškai)
12. Atidžiai perskaitykite 6-ąją
pastraipą ir remdamiesi tekste pateikta informacija parašykite,
kas yra autorės tėvynainė Marija Sklodovska-Kiuri? (1
taškas)
13. Savais žodžiais
suformuluokite pagrindinę teksto mintį. (2 taškai)
14. Kaip 6-ojoje pastraipoje,
pagrįsdama pagrindinį teiginį, autorė siekia įtaigumo? (2
taškai)
15. Kurio funkcinio stiliaus šis
tekstas? Argumentuokite. (3 taškai)
1. Padėkite trūkstamus skyrybos
ženklus. (12 taškų)
Labai ryškiai
prisimenu įvykį kuris ilgą laiką buvo jausminiu mano pareigos
turiniu. Mokiausi tada rodos antroje gimnazijos klasėje. Tėvai
nuomojo man kambarį tiksliau pasakius lovą miestelyje ir jo
šeimininkei pristatydavo maistą kuriuo ši penėdavo mane visą
savaitę o kartais ir dvi. Buvo vėlyvas ruduo. Nežinau kodėl
tačiau tėvas tada laiku neatvežė šeimininkei maisto produktų, ir
tą rytą pusryčiams aš valgiau kito moksleivio nuomojančio lovą
pas tą pačią šeimininkę duoną tepiau jo sviestą. Buvo baisiai
gėda, aš ne tiek valgiau kiek rijau ašaras ir pykau ant namiškių
kad šie laiku nepasirūpino manimi mokslus einančiu. Grįžęs iš
mokyklos radau atėjusį tėvą. Jis išrišo iš skarelės puskepalį
duonos sviesto gumulėlį rodos dar ir padžiūvusio sūrio galą
pasėdėjo kiek su manim ir pakilo namo. Pylė šaltas rudens
lietus. Stovėdamas prie lango mačiau kaip tėvas nusiavė batus ir
gūždamasis nuo lietaus basas nušlepsėjo šaligatviu. Kambaryje
buvo šilta ir sausa žinojau kad vakarienei turėsiu savo duonos o
vis tiek galvojau apie į namus einantį tėvą sušalusį perlytą
vaizduotėje regėjau motiną pasilenkusią darže prie runkelių
vyresniąją seserį velėjančią žlugtą šaltame sodžiaukos vandenyje
raudonas ir suskilusias jos rankas jaunesnįjį brolį susigūžusį
po maišu prie karvių... Ir labai aštriai pajutau kad šitie mano
brangiausi žmonės gyvena bei dirba ir dėl manęs kad jie tartum
atplėšia nuo savęs geresnį kąsnį ir geresnį drabužį man mokslus
einančiam ir tėvas tik todėl nusiavė batus kad aš galėčiau
vaikščioti apsiavęs. Gal ne visai taip gal ne taip nuosekliai
pagalvojau bet gerai atsimenu kaip širdį perliejo nenusakoma
žodžiais meilės ir dėkingumo banga ir mano šeimininkė niekaip
negalėjo suprasti ko aš verkiu stovėdamas prie lango.
Pagal Just. Marcinkevičių
2. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais
skyrybos ženklais. (5 taškai)
1. A.
Vienuolio gamtoje niekada nėra
lietaus, darganos, vėjo 1 viso to, kas žmogui gali
būti nemalonu ir priverstų galvoti apie savo kūną, o ne apie
dvasią.
A Brūkšniu atskiriamas šalutinis sakinys.
B
Brūkšnys po vienarūšių sakinio dalių prieš apibendrinamąjį žodį.
C Sudėtinis bejungtukis sakinys, kurio antrasis
dėmuo aiškina pirmąjį.
2. Tuojau už kaimo,2
kur buvo užkelti vartai,2 vienoje kelio pusėje
plytėjo rugiai, kitoje vasarojus.
A Išskiriama tikslinamoji vietos aplinkybė.
B Išskiriamas šalutinis sakinys.
C Išskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys po
pažymimojo žodžio.
3. Pauškių pelkėje jauku būdavo:3
kiminai minkšti, samanos šiltos, gailiai migdo, nendrės šnara.
A Dvitaškiu atskiriami sudėtinio bejungtukio
sakinio dėmenys.
B Dvitaškiu atskiriamos vienarūšės sakinio dalys
po apibendrinamojo žodžio.
C Dvitaškiu atskiriami sudėtinio mišriojo
sakinio dėmenys.
4. Kieme,4 kaip ir
reikėjo tikėtis,4 jau būriavosi įtūžę ūkininkai.
A Išskiriamas įterpinys.
B Išskiriamas šalutinis sakinys.
C Išskiriama tikslinamoji būdo
aplinkybė.
5. Tau,5 išminties
sėkla,5 jau laikas dygti.
A Išskiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio.
B Išskiriamas įterpinys.
C Išskiriamas kreipinys.
3. Paaiškinkite skaitmenimis
pažymėtų ir paryškintų raidžių rašybą. (5
taškai)
1. Noriu matyti, kaip jūroje nuskęs
paskutiniai saulės spinduliai.
A
Veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvio vyriškosios
giminės vns. vardininkas.
B
Giminiškuose žodžiuose ilgieji balsiai ą-ę-į kaitaliojasi
tarpusavyje.
C
Pagrindinėse veiksmažodžio formose ilgieji balsiai kaitaliojasi
su mišriaisiais dvigarsiais.
2. Nėra to blogo, kas
neišeitų į gera.
A
Būdvardžio moteriškosios giminės vns. vardininkas.
B
Bevardės giminės būdvardis.
C
Įsidėmėtinos rašybos žodis.
3.
Širdis
smarkiai daužosi, vos sulaikau jaudinimąsi.
A
Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.
B
Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio vyriškosios giminės
vns. vardininkas.
C
Daiktavardžio vyriškosios giminės vns. galininkas.
4. Aš dusdamas
puoliau iš kambario.
A
Išimtis iš taisyklės.
B
Veiksmažodžio forma, daroma iš bendraties.
C
Veiksmažodžio forma, daroma iš būtojo kartinio laiko.
5. Ar skaitėte
knygą Amžino įšalo žemėje?
A Daiktavardis, padarytas iš būtojo
kartinio laiko veiksmažodžio.
B Giminiškuose žodžiuose ilgieji balsiai
a-e-ė kaitaliojasi tarpusavyje.
C
Daiktavardžio priesaga -al-.
4. Įrašykite praleistas raides.
(12 taškų)
Sušilusi,
šnopuodama, klim__dama į sniegą __lomėlėse, moteris skubiai vilko šakas
per eglių tank__myną, iš tolo žiūrėjo, kaip išgal__stas kirvis
saulėj žvilganč__is ašmenim
švilpia pro vyro bato aulą, ir laukė, kad tik greičiau jis baigt__
genėj__s. Tačiau
vyras su
nesuprantamu įn__ršiu
ėmė dar kapoti tą dervos g__mulą. Ji norėjo susta__dyti, bet
nesir__žo, dv__jojo, gal reikėt__ susirinkti derv__ngas
skiedras, ir, išplėtusi
akis, stebėjo vyrą. Šis, rodos, nematė nieko aplinku__, nematė,
kaip ji paraudusiom nuo šalčio, sudr__skytom
sp__glių ir apš__lusiom sniegu blauzdom tempia šakas. Betgi
klausti
nieko nedr__so.
Be to, žinojo, kad jis nieko jai nepaaiškins, ir tik pagalvojo,
kad gr__žusi
atžagar__ ranka numes kopūstų lėkštę ant stalo, dar st__mtels,
bet taip, kad
neišsipilt__,
ir toli nuo jo, gal net kitam stalo gale, padės šaukštą, o pati
nueis į virt__vę ir
atsisės prie
lango.
Pritemo. Juodi
šešėliai atslinko į mišką, žiebėsi kovo žvaigždės. Kai jie
užvaž__vo
į
kalniuką, vyras
susta__dė arklį, atsistojo veidu į mišką virš jo pl__veno
baltas rūkas ir
priet__ma.
Kel__tą minučių jis taip stovėjo, rodėsi, ka__ką stengiasi
prisiminti, paskui
atsigr__žė,
pamatė, kaip moteris nuėjo keliu tol__n, namų link,
pl__ukštelėjo arkliui
vadžiomis per
šonus, garsiai suragino, bet balsas nebuvo trankus, jis susigėrė
į kovo rūką, neatsitrenkė į neaiškią miško sieną.
Pagal
B. Radzevičių
5. Įrašykite trūkstamus
žodžius ar žodžių dalis. (6 taškai)
1.
Ne visi
abiturientai ___eina konkursą į aukštąsias mokyklas.
2.
Mano taupyklė
buvo tuščia, tad pinigų teko skolintis ____ draug__ .
3. Šis
__manymas man visai nepatiko.
4. Geriau būti
proting___ nekaip turting___ .
5. Kad
apsisaugo___ nuo gripo, gerk vitaminą C.
6. Antrą kartą
skait___ knygą, supratau daug reikšmingų dalykų.
7. Kai žmogus
gabus moksl___, tai ir dirbdamas sumaniai elgiasi.
8. Gyvendami
sunk___ sąlyg___, daugelis žmonių darosi irzlūs ir pikti.
9.
Jeigu tikė___
psichologais, tik laimingi tėvai užaugina laimingus vaikus.
10. Į kelionę
įsidėjau ket__ marškinėlius.
6. Nurodykite, kurie sakiniai taisyklingi, kurie
netaisyklingi. Taisyklingus sakinius pažymėkite ženklu
+ lentelės skiltyje TAIP, netaisyklingus
skiltyje NE. (20 taškų)
Ar
taisyklingi šie sakiniai? |
Taip |
Ne |
1. |
Kaimynai net neįtarė, kad šalia jų gyvenantis
žmogus yra toks niekadėjas. |
|
|
2. |
Mūsų rajone atsirado žmonės, vaikščiojantys po
butus ir siūlantys nemokamai įsigyti įvairią
religinę literatūrą. |
|
|
3. |
Kad ir kaip būtų keista, šiais metais vėl
pradėjo veikti miesto čiuožykla, į kurią
kasdien, ypač šeštadieniais, suplaukia daug
jaunimo. |
|
|
4. |
Kuo įmantresniame stiliuje parašytas kūrinys,
tuo sunkiau jį skaityti. |
|
|
5. |
Prie tokios išvados būtume priėję gerokai
anksčiau, jeigu būtume pasidomėję
kitų mokyklų renginiais. |
|
|
6. |
Kaip rašė laikraščiai, Lietuvos rytas laimėjo
jau šeštas rungtynes. |
|
|
7. |
Atvykus į miestą, išskubėjome apžiūrėti pilies. |
|
|
8. |
Šiame eilėraštyje persipina įvairūs jausmai,
atsiskleidžia sudėtingi pergyvenimai. |
|
|
9. |
Man nepatogu prieš draugus dėl tokio negražaus
tavo elgesio. |
|
|
10. |
Liudas Vasaris jau apsisprendė, reiškia, jam
nebėra kelio atgal. |
|
|
11. |
Iš
pradžių prisiminkime jau išeitus dalykus, o kitą
pamoką mokysimės priedėlio skyrybos. |
|
|
12. |
Mes labai skubėjome, vienok į traukinį
pavėlavome. |
|
|
13. |
Nerandu, kur padėjau mobilaus telefono
pakrovėją. |
|
|
14. |
Žodžiu, spektaklis mane sužavėjo: ir pjesė
subtili, ir režisūra gera, ir muzika puikiai
dera. |
|
|
15. |
Parenkite praėjusių metų darbo ataskaitą. |
|
|
16. |
Važiuoju į vasaros stovyklą, o tuo pačiu
aplankysiu ir senelius. |
|
|
17. |
Pirmoje eilėje turėtų sėdėti renginį finansiškai
parėmę žmonės. |
|
|
18. |
Rytoj aš turiu
išvažiuoti, bet, radęs progą, būtinai pas jus
užeisiu. |
|
|
19. |
Jeigu norite atsipalaiduoti tikrai pasirinkote
teisingą filmą. |
|
|
20. |
Žmogus neturi šaknų, bet jis prisiriša prie savo
žemės, įauga į ją giliau,
tvirčiau už medį. |
|
|
|
|
|