1. Seniausi skoliniai, atsiradę mūsų kalboje dar iki raštijos pradžios, jau yra prigiję kalboje ir tapę jos neatskiriama dalimi: agurkas, muilas, pinigas, smuikas.

2. Nevartotinos mūsų kalboje svetimybės polonizmai – lenkiški žodžiai: brudnas (= nešvarus), brudas (= nešvarybė, bjaurystė), bujoti (= vešėti, tarpti, klestėti), ciongas (= skersvėjis), kaldra (= apklotas, antklodė), kolioti (= plūsti, koneveikti), pančekos (= kojinės), plėmas (= dėmė), ružavas (= rožinės spalvos, rausvas).

3. Bendrinėje kalboje negalima vartoti slavizmų – iš gudų ir rusų kalbų kilusių žodžių: diedas (= senis), gromata (= laiškas), liekarstva (= vaistai), načalnykas (= viršininkas), paduška (= pagalvė), papkė (= aplankas, segtuvas).

4. Nevartotini bendrinėje kalboje iš vokiečių kalbos atėję žodžiai – germanizmai: biškį (= truputį, šiek tiek, mažumėlę), biskis, biškis (= truputis), grabė (= griovys), jo, ja (= taip), liuosas (= laisvas), liuosuoti (= laisvinti, vaduoti), liuosai (= laisvai, lengvai), stuba (= troba, pirkia).

adijalas (= antklodė, apklotas), ale (= bet, tik), aprėdas (= apdaras, drabužis);

bantas (= kaspinas), baranka (= riestainis), bardačiokas (= dėklė), batareika (= žibintuvėlis), basanoškės (= basutės), bonka, bonkė (= butelis), bulkutė (= bandelė);

cibulis (= svogūnas), išmiera (= dydis, numeris, matmuo), kalgotkės (= pėdkelnės), kurtkė (= striukė);

maikė (= marškinėliai, sportinukai), maliavoti (= dažyti), mazolis (= nuospauda); mieruoti (= matuoti), mislyti (= manyti, galvoti), mostis (= tepalas);

nabagas (= vargšas, vargeta), neboti (= nepaisyti, neatsižvelgti), nakleikė (= lipdukas);

parėdas (= drabužis, apdaras, papuošalas), parėdymas (= nurodymas, potvarkis, įsakymas), pijokas (= girtuoklis), pijokauti (= girtuokliauti), rėdyti, -tis (= rengti, -tis, vilkti, -tis, puošti, -tis);

sietka (= tinklelis), sloikas (= stiklainis), sasiskos (= dešrelės), štuka (= vienetas, gabalas), štuka (= pokštas, juokai);

tašė (= rankinė, krepšys), tapkės (= šlepetės, šliurės), trusikai (= trumpikės, kelnaitės), terioti (= siaubti);

ulioti, uliavoti (= ūžauti, puotauti, siausti);

vat, vot (= va, štai); ženytis (= tuoktis, tekėti, vesti).

Tarptautiniai žodžiai yra skoliniai specialioms sąvokoms, ypatybėms ir veiksmams vadinti. Jie vartojami ne vienoje kalboje. Daug jų yra kilę iš graikų ir lotynų kalbų. Tarptautinių žodžių lietuvių kalboje yra nemažai.

6. Nevartokime tarptautinio žodžio, jeigu turime savą, lietuvišką: falšas (= netikrumas, apsimetimas), fanaberija (= pasipūtimas), frantas (= dabita), chlamas (= šlamštas), špricas (= švirkštas).

7. Žargonas – tai kurios nors socialinės ar profesinės žmonių grupės kalba, kurioje daug žodžių ar posakių, neatitinkančių bendrosios kalbos dėsnių ir normų. Žodžiai dažnai nevykusiai trumpinami. Jaunimo žargone gausu bendrinei kalbai netinkamų svetimybių: davai, fuginam (= bėgam, sprunkam), matieka (= matematika), pašli (= einam), priviet (= sveikas, -i), šaiba (= dvejetas), šūlė (= mokykla), trajakas (= trejetas), zdarov (= sveikas, -i).

8. Žodžiai, sudaryti iš įvairių kalbų sudedamųjų dalių, vadinami hibridais. Vartotinų hibridų kalboje nedaug (dantistas, ultragarsas). Daugiausia yra nevartotinų hibridų: geradėjas (= geradarys), liuoslaikis (= laisvalaikis), maudimkė (= maudymosi kostiumas, maudymukas), niekadėjas (= niekdarys, nenaudėlis, piktadarys), plavkės (= kelnaitės, glaudės), pusdurnis (= puskvailis), sofka (= sofa).

9. Žodžio turinys – tai jo reikšmė. Žodžiai esti vienareikšmiai ir daugiareikšmiai. Lietuvių kalboje kur kas daugiau daugiareikšmių negu vienareikšmių žodžių. Ne visos vieno kurio žodžio reikšmės vartotinos bendrinėje kalboje – yra ir nevartotinų.

bendrai (= apskritai, iš viso) padėtis nebloga;

gaunasi (= išeina, susidaro, pasidaro);

išstoti (= kalbėti) susirinkime; iššaukti (= sukelti) nepasitenkinimą; prietaiso daviniai (= duomenys), neturi davinių (= duomenų, gabumų); tu, matomai (= matyt, atrodo), pavargai; neteisingai (= netaisyklingai) pavartojai žodį;

nusiimk (= nusivilk) švarką, nusiimk (= nusiauk) batus; panaudoti (= pavartoti, pasakyti, parašyti) žodį, pasisakyti (= kalbėti) susirinkime;