Kartais parenkama ne ta kirčiuoto skiemens priegaidė. Kirčiuotina Klapėda I (ne Klaipėda), Kėdáiniai 1 (ne Kėdainiai), Mažekiai 2 (ne Mažeikiai), Raséiniai 1 (ne Raseiniai), Kušių 2 (ne Kuršių) marios.

Anykščia 3 (ne Anykščiai, plg. arklia 3), Anykšči, Anykščiáms, Anýkščius, Anýkščiais, Anykščiuosè (ne Anykščiuose ar Anykščiuose);

Kirčiuojant dažniausiai klystama pamiršus taikyti priešpaskutinio skiemens taisyklę. Jeigu Bagdãdas 2, Budapèštas 2, Egptas 2, Irãkas 2, Irãnas 2, Kabùlas 2, Kpras 2, Madrdas 2, Nlas 2, Pakistãnas 2, Strasbras 2, tai Bagdadù, Bagdadè; Budapeštù, Budapeštè; Egiptù, Egiptè; Irakù, Irakè; Iranù, Iranè; Kabulù, Kabulè; Kiprù, Kiprè; Madridù, Madridè; Nilù, Nilè; Pakistanù, Pakistanè; Strasbūrù, Strasbūrè (ne Bagdadu, Bagdade; Budapeštu, Budapešte; Egiptu, Egipte; Iraku, Irake ir t. t.); jeigu Balkãnai 2, Filipnai 2, Himalãjai 2, Seišèliai 2, tai į Balkanùs, Filipinùs, Himalajùs, Seišeliùs (ne į Balkanus, Filipinus, Himalajus, Seišelius). Turi būti Ankarà 2 (ne Ankara), Argentinà 2 (ne Argentina), Kalkutà 2 (ne Kalkuta), Kanadà 2 (ne Kanada), Kubà 2 (ne Kuba), Prahà 2 (ne Praha), Rygà 4 (ne Ryga), Romà 2 (ne Roma), Ukrainà 2 (ne Ukraina ar Ukraina), Zimbãbvė 2, tai ir su Ankarà, Argentinà, Kalkutà, Kanadà, Kubà, Prahà, Rygà, Romà, Ukrainà, Zimbabvè (ne su Ankara, Argentina, Kalkuta, Kanada, Kuba, Praha, Ryga, Roma, Ukraina, Zimbabve).

 Pavardžių kirčiavimą galima pasitikrinti dviejų tomų „Lietuvių pavardžių žodyne“ (1985, 1989). Jame pavardės sukirčiuotos, nurodoma apytikrė jų kilmė, paplitimas Lietuvoje. Kai pavardės kirčiavimas įvairuoja, iš žodyno duomenų matyti, kuriose vietovėse pavardė kirčiuojama vienaip, kuriose – kitaip.

Vardai, kaip ir bendriniai žodžiai, turi būti kirčiuojami griežtai taikant priešpaskutinio skiemens taisyklę: jeigu priešpaskutinis (antrasis nuo galo) kirčiuotas vardo skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas (tai nustatome iš niekada gale nekirčiuojamo vienaskaitos galininko, pvz. Ztą, Kristną, Diãną, Lorètą, Ilòną), tada vienaskaitos įnagininkas (su Zità, Kristinà, Dianà, Loretà, Ilonà) ir daugiskaitos galininkas (Zitàs, Kristinàs, Dianàs, Loretàs, Ilonàs) kirtį būtinai turi gale. Gale kirčiuotinas ir šių 2-osios kirčiuotės žodžių vienaskaitos vardininkas Zità 2, Kristinà 2, Dianà 2, Loretà 2, Ilonà 2, nes baigiasi -a, plg. rankà 2, temà 2. Tik vienaskaitos šauksmininkas nuo vardininko kirčiu skirsis: Ateikite čia, Zta, Kristna, Diãna, Lorèta, Ilòna! Deja, dabar lietuviai, ypač miestiečiai, antrosios kirčiuotės vardų, pirmiausia tų, kurie baigiasi -a, kirčiavimą labai dažnai kraipo. Nuolat girdime Čia Zita, Kristina, Diana, Loreta, Ilona; su Zita, Kristina, Diana, Loreta, Ilona; visàs Zitas, Kristinas, Dianas, Loretas, Ilonas. O persistengus šauksmininkas pasakomas ir taip: Ateikite čia, Zita, Kristina, Diana, Loreta, Ilona! Kas kita, kai vardas baigiasi -a, bet yra pirmosios kirčiuotės, nes priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo tvirtapradis, pvz.: Láima 1, Ìrma 1, Jolánta 1. Tada kirčiavimas pastovus: Su Láima, Ìrma, Jolánta; Láimas, Ìrmas, Jolántas. Rečiau iškraipytai kirčiuojami antrosios kirčiuotės vardai, kurie baigiasi ne -a, o -ė, -as, -is ir kitomis galūnėmis, pvz.: Brònė 2, Jùstė 2, Nèlė 2, Viñcė 2, Jõnas 2, Lnas 2, Tòmas 2, Balañdis 2. Turi būti su Bronè, Justè, Nelè, Vincè, Jonù, Linù, Tomù, Balandžiù, o pasakoma su Brone, Juste, Nele, Vince, Jonu, Linu, Tomu, Balandžiu. Taip pat turi būti Bronès, Justès, Nelès, Vincès, Jonùs, Linùs, Tomùs, Balandžiùs (ne Brones, Justes, Neles, Vinces, Jonus, Linus, Tomus, Balandžius).

Pastovaus kirčiavimo žodžiai yra patogesni, perspektyvesni. Praeityje turbūt buvo padaryta klaida, kad daugeliui tarptautinių žodžių bendrinėje kalboje buvo parinkta antroji kirčiuotė. O juk galėjo būti ir pirmoji. Mat didžiumą tokių žodžių ėmėme per tarpininkę lenkų kalbą, kurios kirtis visada antrame nuo galo skiemenyje. Taigi lenkų kalbos vardininkas skamba gabinet „kabinetas“, dokument, autobus, procent, o kilmininkas jau – gabineta, dokumenta, autobusa, procenta. Vienos tarmės tarptautinius žodžius labiau kirčiavo pagal lenkų kalbos vardininką: kabnetas 1, dokùmentas 1, autòbusas 1, pròcentas 1, o kitos – labiau pagal lenkų kalbos kilmininką ir kitus linksnius: kabinètas 1, dokumeñtas 2, autobùsas 1, proceñtas 2, vadinasi, bendrinėje kalboje galėjo būti 1-oji arba 2-oji kirčiuotė. Pasirinkta 2-oji: kabinètas 1, dokumeñtas 1, autobùsas 1, bet palikta pròcentas 1. Jei būtų buvusi pasirinkta 1-oji kirčiuotė, klaidų kirčiuodami šiuos žodžius nedarytume, nes kirtis niekur nešoktų į galą. Dabar 2-osios kirčiuotės tarptautinių žodžių vis gausėja, ir vidinė kalbos nuojauta ne vienam sako, kad kirčių galūnėse per daug: stengiantis nepažeisti kirčiavimo normų, suyra natūralus kalbos ritmas, kalbėjimas ima reikalauti intensyvių pastangų.

Tai tik samprotavimai ir realios padėties konstatavimas, kartu šiokios tokios abejonės dėl ateities, o ne raginimas keisti kirčiavimo sistemą. Jau sakyta: patogi ji ar ne, bet kelių kirčiavimo sistemų negali būti. Viešai kalbant, bent jau taisyklingai kirčiuotini tie žodžiai, dėl kurių kirčiavimo abejonių nekyla. O ką kartais girdime? Štai radijo laidoje diskutuoja paminklosaugos specialistai. Vieni sako pãveldas, kiti – pavéldas, treti – tai pãveldas, tai pavéldas. Argi per visą gyvenimų taip ir neprisirengė atsiversti žodyno ir pasižiūrėti, kaip kirčiuotinas svarbiausias jų srities žodis – pãveldas 1? Arba kalba tapytojai: vieni – dail, kiti – dalė, treti net dáilė, vieni – dalininkas, kiti – dáilininkas. Tai nekultūra, nepagarba klausytojams. Visi žodynai rodo: dail 4, dalę, todėl ir dalininkas 1, ne dáilininkas. Kas iš ko valgo duoną, turi mokėti savo svarbiuosius terminus sukirčiuoti. Iš ko visuomenė išmoks taisyklingo terminų kirčiavimo, kad ne iš tos srities specialistų? O šiaip kalbėtojams – diktoriams, aktoriams, dėstytojams, mokytojams – reikia įprasti tinkamai kirčiuoti ne tik terminus, bet ir visus kitus žodžius, palaikyti ir tvirtinti tradicinę bendrinės kalbos kirčiavimo sistemą.