Dvinariai, vienanariai ir benariai sakiniai

 

Pagal struktūrą vientisiniai sakiniai skirstomi į dvinarius ir vienanarius. Esti ir benarių sakinių.

Dvinariais sakiniais vadiname tuos, kurie turi abi pagrindines sakinio dalis, būtent veiksnį ir tarinį. Tokie sakiniai yra dažniausi. Tai tipinis sakinių modelis:

Kabo kibiras.

Prasidėjo karas ...

Jau žydrieji kardai surūdijo / Nuo pralieto kraujo klanų.

Neišplėstasis sakinys turi tik veiksnį ir tarinį:

Miega visi.

Prabėgo vasarėlė.

Išplėstasis sakinys, be pagrindinių sakinio dalių, turi dar vieną ar keletą antrininkių sakinio dalių:

Stoties kaminai rūko.

Rūkas pamažu sklaidėsi.

Diena turėjo būti pavasariškai džiugi.

Vienanariai sakiniai turi tik vieną pagrindinę sakinio dalį – arba tik veiksnį, arba tik tarinį. Žinoma, ir vienanariai sakiniai gali būti neišplėsti (Temo.) ar išplėsti (Visiškai sutemo.). Jie glausti, ypač tinka šnekamajai kalbai. Nenuostabu, kad jų pagausėjo:

Paskyrė pensiją.

Davė butą, tik gyvenk.

Vaikams duoda stipendiją.

Itin gausūs yra veiksmažodiniai vienanariai sakiniai. Kiek rečiau vartojami vienanariai sakiniai, kurių pagrindinė sakinio dalis reiškiama vardažodžiais; ypač daiktavardžiais (Rytas.).

Būdingesni yra vienanariai sakiniai, turintys tik tarinį (tarinio, arba beveiksniai). Jie esti asmeniniai ir beasmeniai, infinityviniai, padalyviniai. Šie sakiniai ekspresyvūs, jais aktualizuojamas, pabrėžiamas pats veiksmas, o subjektas arba visai praleidžiamas (asmeniniuose), arba reiškiamas naudininku, rečiau galininku, plg. Jį traukė prie upės (beasmeniuose).

Asmeniniai vienanariai sakiniai esti apibrėžtieji, neapibrėžtieji, apibendrinamieji.

Benariai sakiniai neturi ne tik pagrindinių, bet ir antrininkių sakinio dalių. Anksčiau vadinti ir žodžiais-sakiniais. Kartais jų nenorima net sakiniais vadinti (o sakinių analogais, kvazisakiniais). Informacijos vieni tokie sakiniai neteikia, o tik nurodo kalbančiojo teigimą, neigimą, klausimą, valią, emocijas ar nuotaikas (Taip. Ne. Argi? Cit! Oi! Iš tikrųjų! Sveikas!).

Benariai sakiniai reiškiami dalelytėmis, jaustukais ir jiems artimą reikšmę turinčiomis samplaikomis kažin, nejaugi, kaipgi, gal, galbūt, matyt, a, ar, ak, sudie, dėkui, ačiū, laba diena, kur tau, kur čia ne, še tau; labai, gerai, šalin, kurgi, žinoma.