Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Veiksnys

 

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? Veiksniu paprastai pasakomas asmuo arba daiktas, kuris ką nors veikia (veikė, veikdavo...), koks nors ar kas nors yra (buvo, būdavo...).

Saulė kaitina be jokio vėjelio.

Kas kaitina? – saulė.

Jie tuojau atplauks.

Kas atplauks? – jie.

Motina buvo laiminga.

Kas buvo laiminga? – motina.

Leonas buvo išvažiavęs į Džiugus.

Kas buvo išvažiavęs? – Leonas.

Vakare pradėjo rinktis žmonės.

Kas pradėjo rinktis? – žmonės.

Veiksniai saulė, jie, motina, Leonas, žmonės pateiktuosiuose sakiniuose kiekvienas turi savo tarinį: kaitina, atplauks, buvo laiminga, buvo išvažiavęs, pradėjo rinktis. Be jų veiksniai nesudarytų sakinio gramatinio centro.

Veiksnys dažniausiai reiškiamas daiktavardžio ir įvardžio vardininku. Jis taip pat gali būti reiškiamas daiktavardiškai vartojamais   būdvardžių, skaitvardžių, dalyvių vardininkais, veiksmažodžio bendratimi, padalyviu.

 

                                Pagrindiniai veiksnio reiškimo būdai

 

Kuo reiškiamas 

Pavyzdžiai 

Daiktavardžio

vardininku

 

Diena juokiasi iš nakties darbo.

Pro langą įsibrauna saulė.

Jau krykščia kregždės po langu.  

Įvardžio vardininku

Visi ilgai žiūrėjo į degantį laužą.

Aš sustojau po ošiančiu ąžuolu.

Jūs būkite tvirti, iškęskit lemties smūgius.

Tai buvo mano klasės draugas.

Būdvardžio

vardininku

 

Baltas balto nesuteps.

Aklas aklą netoli tenuves.

Sotus alkano neužjaučia.  

Skaitvardžio vardininku 

Du bėga, du veja.

Dalyvio

vardininku

Atėjusysis kreipėsi į mokytoją.

Augąs daug suvalgo.  

Veiksmažodžio

bendratimi 

 

Delsti neišmintinga ir pavojinga.

Laukti buvo nenaudinga.

Mokytis — mano pareiga.

Padalyviu 

Buvo girdėti dainuojant. 

 

Veiksnys gali būti reiškiamas ne tik vienu savarankišku žodžiu, bet ir dviejų ar kelių žodžių junginiu, samplaika ar net posakiu:

Prie tilto stovėjo žmonių būrelis.

Daugumas gyventojų buvo plento darbininkai.

Mes visi mokomės gyventi ir dirbti.

Mes su Stepuku sukom žilvičio švilpukus.

Buvo matyti liepsnos kylant.

Vilniaus universitetas buvo įkurtas 1579 metais.

Tarp kalnų tyvuliavo ežerai ežeriukai.

Netrukus pasigirdo ,,Atskrend sakalėlis per žalią girelę...“

Įsidėmėtina, kad pažyminys, apibūdinantis veiksnį, nėra jo sudėtinė dalis.

Plg.: Atėjo šalta žiema. Tolimas svečias visada laukiamas.