|
 |
|
Veiksmažodžių daryba
Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai gali
būti sudaromi su 9 priesaginėmis morfemomis, 12 priešdėlinių
ir viena galūnine -ti.
Priesaginės veiksmažodžių darybos specifinis
bruožas yra tas, kad iš esmės skiriasi vardažodinių ir
veiksmažodinių vedinių darybos forma ir reikšmė.
Vardažodiniai veiksmažodžiai yra sudaromi iš
būdvardžių ir daiktavardžių, labai retai iš įvardžių ir
skaitvardžių. Šiai vedinių grupei priskiriami ir žodžiai,
padaryti iš būdvardinės kilmės prieveiksmių (artinti, artėti
: arti, tolinti : toli). Vardažodiniai vediniai ir jų
pamatiniai žodžiai priklauso visai kitoms morfologinėms klasėms,
o tarp veiksmažodžio reiškiamo veiksmo ir pamatinio žodžio
žymimo daikto, asmens, ypatybės ir t. t. susiklosto įvairūs ir
sudėtingi semantiniai santykiai. Tuos santykius ir reikia
išsiaiškinti norint apibūdinti vedinio darybos reikšmę ir, ja
pasiremiant, klasifikuoti vardažodinius veiksmažodžius į darybos
kategorijas. Pavyzdžiui, su priesaga -auti gali būti
sudaromi veiksmažodžiai iš kelių semantinių daiktavardžių tipų.
Todėl priesagos -auti vediniai ir gali priklausyti
keliems darybos tipams: iš asmenų pavadinimų padaryti vediniai
reiškia būti tuo, kas išreiškiama pamatiniu žodžiu, iš konkrečių
daiktų, gyvulių ar augalų pavadinimų rinkti tai, ieškoti to,
kas išreikšta pamatiniu žodžiu. Priesagos -uoti
veiksmažodžiai gali būti visų įmanomų vardažodinių veiksmažodžių
darybos tipų reprezentantai. Antra vertus, tą pačią darybos
reikšmę gali turėti visai skirtingų priesagų vediniai, jei jie
padaryti iš to paties tipo pamatinių žodžių. Tokie
veiksmažodžiai sudaro atskirus darybos tipus, bet vieną darybos
kategoriją. Yra nemaža ir tokių vardažodinių veiksmažodžių,
kurių semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais yra visiškai
individualūs, netipiški, pvz.: dainuoti (: daina),
galvoti (: galva), kirmyti (: kirmis),
lukštenti (: lukštas), sielotis (: siela),
spyruokliuoti (: spyruoklė), šalinti (:
šalis), vyrauti (: vyras) ir t. t.
Tokie žodžiai yra aiškūs vediniai, bet į darybos tipus jie
negali būti skirstomi.
Veiksmažodiniai vediniai priklauso tai pačiai
morfologinei klasei kaip ir jų pamatiniai žodžiai: ir vieni, ir
kiti reiškia veiksmą. Išvestinis veiksmažodis nuo pamatinio
skiriasi tik reiškiamo veiksmo intensyvumu, trukme, kryptimi ir
t. t. Taigi suvokti semantinius ryšius tarp veiksmažodinių
vedinių ir jų pamatinių žodžių yra žymiai lengviau negu tarp
vardažodinių veiksmažodžių ir jų pamatinių vardažodžių. Tačiau
formos atžvilgiu daug sudėtingesnė yra veiksmažodžių vedinių
daryba. Vardažodiniai vediniai gali būti sudaromi tik su
tokiomis priesagomis, kurios yra laikomos pagrindiniais
darybinės morfemos variantais: -(i)auti, -enti,
-ėti, -inėti, -inti, -yti, -(i)oti, -(i)uoti.
Veiksmažodinių vedinių daryboje vartojama keletas vienos
darybinės morfemos variantų. Vienos darybinės morfemos tų
variantų turi daugiau, kitos mažiau. Daugiausia variantų turi
morfema -oti (21), morfema -uo(ti)
turi 15 variantų, -ėti 10, o -inti tik 2. Be
to, sudarant veiksmažodžius iš vardažodžių, pamatinio žodžio
šaknis lieka nepasikeitusi, o veiksmažodinių vedinių daryboje
tam tikros fonologinės sandaros pamatiniai kamienai negali likti
nepasikeitę. Kai kurios priesagos reikalauja formalaus pamatinio
žodžio pasikeitimo. Dėl to veiksmažodinių vedinių daryboje gana
dažna šaknies balsių kaita ir metatonija.
Visai atskirai reikia kalbėti apie
veiksmažodžius, padarytus iš ištiktukų. Ištiktukinių
veiksmažodžių darybos forma nesudėtinga: visos devynios
priesaginės morfemos dedamos tiesiai prie ištiktuko (daugiausia
veiksmažodinės kilmės). Pagal darybos reikšmę šios rūšies
veiksmažodžiai gali būtį suskirstyti į 2 darybos kategorijas: į
vedinius, turinčius kartotinę reikšmę, ir vedinius, turinčius
akimirkos, momentinę reikšmę.
Lietuvių kalbos priešdėliniai veiksmažodžiai yra
daromi tik iš veiksmažodžių. Kaip ir veiksmažodinių priesagų
vedinių, priešdėlinių veiksmažodžių darybos morfema, jungdamasi
su pamatiniu žodžiu, nepakeičia jo morfologinės klasės. Ir
pamatinis, ir išvestinis veiksmažodis žymi veiksmą. Priešdėlis
tik apriboja, tam tikru požiūriu susiaurina pamatinio
veiksmažodžio reikšmę. Visų pirma priešdėlis suteikia vediniui
veiksmo baigtumo reikšmę. Visi lietuvių kalbos veiksmažodžiai,
padaryti su priešdėliais, turi veiksmo galo ar tam tikros
veiksmo ribos reikšmę, kitaip sakant, visi jie yra įvykio
veikslo. Kai kurie priešdėliniai veiksmažodžiai tokią veiksmo
ribos reikšmę ir teturi, kitokių semantinių ryšių tarp jų
darybos afikso ir pamatinio žodžio įžiūrėti nė negalima. Tokių
veiksmažodžių darybos reikšmė sutampa su jų gramatine įvykio
veikslo reikšme. Jie sudaro vieną priešdėlinių veiksmažodžių
darybos kategoriją. Tačiau daugelio priešdėlinių veiksmažodžių
baigtumo reikšmė nėra abstrakti, ir vedinys rodo konkretų
veiksmo pasibaigimo būdą. Darybinė tokių veiksmažodžių reikšmė
yra siauresnė už gramatinę įvykio veikslo reikšmę, ją nulemia
priešdėlio ir pamatinio veiksmažodžio reikšmės santykis. Jų
santykiai esti labai įvairūs. Kartais iš to paties veiksmažodžio
galima padaryti vedinius su visais 12 priešdėlių (atbėgti,
apibėgti, įbėgti, išbėgti, nubėgti, pabėgti, parbėgti, perbėgti,
prabėgti, pribėgti, subėgti, užbėgti). Visi jie
priklauso atskiriems darybos tipams, bet tai pačiai darybos
kategorijai (jie turi bendrą darybinę veiksmo krypties reikšmę).
Antra vertus, su tuo pačiu priešdėliu gali būti sudaryti
žodžiai, kurie apibendrina veiksmą visai kitokiu požiūriu, pvz.:
atvažiuoti žymi veiksmą, vykstantį tam tikra kryptimi,
at šerti
(arklį) didelio
intensyvumo veiksmą. Tokie veiksmažodžiai priklauso skirtingoms
darybos kategorijoms. Daugumos priešdėlinių veiksmažodžių
atskirų darybos tipų reikšmės yra siauresnės už bendrą
kategorinę reikšmę. Kartais tai pačiai darybos kategorijai
priklausantys veiksmažodžiai, net ir padaryti su tuo pačiu
priešdėliu, gali turėti nevienodas darybos reikšmes. Pvz.,
vedimai išbristi,
išvažiuoti
ir išnešioti, išmėtyti
(jie žymi veiksmą, nukreiptą tam tikra kryptimi) skinasi
savo siauresnėmis darybos reikšmėmis: vediniai, padaryti iš
kartotinių veiksmažodžių (nešioti, mėtyti), rodo
veiksmą, vykstantį į visas puses, o vediniai, padaryti iš
slinkties veiksmažodžių (bristi, važiuoti),
veiksmą, vykstantį iš vidaus. Tokias siauresnes darybos reikšmes
kartais lemia priešdėlio reikšmė, kartais pamatinio
veiksmažodžio priklausymas kokiam nors semantiniam tipui, o
kartais ją suformuoti padeda sangrąžos afiksas.
Lietuvių kalboje yra
nemaža priešdėlinių veiksmažodžių, kurių priešdėliai yra
visiškai pakeitę pamatinio žodžio leksinę reikšmę. Tokių vedinių
darybinės reikšmės negalima įžiūrėti dėl labai individualių
priešdėlio ir pamatinio žodžio reikšmės santykių. Pvz.:
apgauti, aptekti,
atrodyti, įmanyti, išsigimti, ištikti, išvysti, nutuokti,
nudėti, nustebti, nustoti, pagauti, pavydėti, perspėti,
parduoti, pradėti, priklausyti, sugauti, sutikti, užtekti,
užgauti.
Su galūne -ti
sudaromi tik vieno tipo veiksmažodžiai. Tai žodžiai, padaryti
dažniausiai iš būdvardžių ir turintys tokią pačią reikšmę, kaip
ir būdvardiniai priesagos -ėti vediniai (darytis tokiam
ar tapti tokiu, kas išreikšta pamatiniu žodžiu). Pvz.: mažti
(: mažas) plg.: mažėti, bukti (:
bukas) plg. bukėti.
|
Priesagų
vediniai |
|
Vardažodiniai vediniai |
|
Darybos
formantas |
Pamatinis žodis |
Pavyzdžiai |
|
Daryti
tokį ar tą, kas išreikšta pamatiniu žodžiu |
|
-inti, -ina,
-ino |
laipsniuojami
būdv.
daiktav. (asmenų
ir medžiagų pavadinimai) |
baltinti,
gerinti
lenkinti,
auksinti |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
laipsniuojami
būdv.
daiktav.
(asmenų ir medžiagų pavadinimai) |
dvilinkuoti
šunsnukiuoti,
angliuoti |
|
-(i)oti,
-(i)oja, -(i)ojo |
laipsniuojami
būdv.
daiktav. (įvairios
reikšmės) |
atlapoti
aukoti, vagoti |
|
-ėti, -ėja,
-ėjo |
daiktav.
(konkretieji) |
duobėti,
raukšlėti |
|
-enti, -ena,
-eno |
laipsniuojami
būdv. |
gaiventi |
|
Būti
tokiam ar tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu |
|
-(i)auti,
-(i)auja, -(i)avo |
daiktav. (asmenų
pavadinimai)
laipsniuojami
būdv. |
kalviauti,
mokytojauti
atkaklauti |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
daiktav. (asmenų
pavadinimai) |
meistruoti,
tinginiuoti |
|
-(i)oti,
-(i)oja, -(i)ojo |
laipsniuojami
būdv. |
kerėploti,
paikioti |
|
-inti, -ina,
-ino |
laipsniuojami
būdv. |
kerėplinti,
klišinti |
|
-inėti, -inėja,
-inėjo |
laipsniuojami
būdv. |
šnipinėti,
aklinėti |
|
Darytis,
tapti tokiam ar virsti tuo, kas išreikšta pamatiniu
žodžiu |
|
-ėti, -ėja,
-ėjo |
daiktav. (asmenų
pavadinimai)
daiktav. (asmenų
ir medžiagų pavadinimai) |
baltėti,
gražėti
lenkėti,
geležėti |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
laipsniuojami
būdv. |
drėgnuoti,
šlapiuoti |
|
-(i)oti,
-(i)oja, -(i)ojo |
laipsniuojami
būdv. |
kiauroti |
|
-yti, -ija,
-ijo |
laipsniuojami
būdv. |
geltonyti,
juodyti |
|
Būti,
dalyvauti ten, užsiimti tuo, kas išreikšta pamatiniu
žodžiu |
|
-(i)auti,
-(i)auja, -(i)avo |
daiktav. (vietų,
užsiėmimų pavadinimai) |
atostogauti,
lenktyniauti |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
daiktav. (vietų,
užsiėmimų pavadinimai) |
lenktyniuoti,
sportuoti |
|
Dirbti su
tuo ar vartoti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
daiktav. (įrankių
pavadinimai) |
dūduoti,
siurbliuoti |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
daiktav. (įrankių
pavadinimai) |
blizgiauti,
patrankauti |
|
-(i)oti,
-(i)oja, -(i)ojo |
daiktav. (įrankių
pavadinimai) |
kaušoti,
meškerioti |
|
Ieškoti,
gaudyti, rinkti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu |
|
-(i)auti,
-(i)auja, -(i)avo |
daiktav.
(konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų
pavadinimai) |
baravykauti,
gėliauti, pinigauti |
|
-inėti, -inėja,
-inėjo |
daiktav.
(konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų
pavadinimai) |
blusinėti,
paukštinėti, žolinėti |
|
Jausti,
turėti, pergyventi tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu |
|
-(i)oti,
-(i)oja, -(i)ojo |
daiktav.
(abstraktieji) |
dūmoti, galioti |
|
-(i)uoti,
-(i)uoja, -(i)avo |
daiktav.
(abstraktieji) |
apmauduoti,
sapnuoti |
|
Vesti,
veisti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (tik
sangrąžiniai veiksmažodžiai) |
|
-(i)uoti, -(i)uoja,
-(i)avo |
daiktav. (gyvulių
pavadinimai) |
paršiuotis,
veršiuotis |
|
Mušti per
tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu |
|
-(i)uoti, -(i)uoja,
-(i)avo |
daiktav. (kūno
dalių pavadinimai) |
spranduoti,
snukiuoti |
|
Veiksmažodžių vediniai |
|
Ne kartą
daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (kartotinė
reikšmė) |
|
-(i)oti,
-(i)oja, -(i)ojo, (-čioti,
-oti,
-l(i)oti,
-n(i)oti, -snoti, -alioti, -ailioti,... |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
kilioti,
sekioti, pūsčioti, deglioti, keiksnoti, guinioti,
kilsnoti, gaišalioti, pirkailioti |
|
-inėti, -inėja,
-inėjo |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
griuvinėti,
virtinėti |
|
-ėti, -i, -ėjo
(-sėti, -elėti) |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
čiupinėti,
birbsėti, snaudelėti |
|
-yti, -o, -ė
(-styti, -dyti) |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
rėžyti,
spardyti, sagstyti |
|
-uoti, -uoja,
-avo
(-uliuoti, -uriuoti) |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
sūpuoti,
dirbuliuoti, stūguriuoti |
|
-auti, -auja,
-avo
(-ikauti) |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
juokauti,
meilikauti |
|
-inti, -ina,
-ino |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
sukinti |
|
Atlikti
veiksmą dėl to, kad vyktų pamatiniu žodžiu išreikštas
veiksmas (priežastinė reikšmė) |
|
-inti, -ina,
-ino
(-dinti) |
veiksmaž.
(savaiminio veiksmo ar būsenos) |
auginti,
želdinti |
|
-yti, -o, -ė
(-dyti) |
veiksmaž.
(savaiminio veiksmo ar būsenos) |
aušyti, gydyti |
|
Ilgą laiką
pamažu dirbti, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (ištisinės
trukmės reikšmė) |
|
-ėti, -ėja,
-ėjo (-dėti, -di, -dėjo) |
veiksmaž.
(įvairios reikšmės) |
aušėti, lūžėti,
sverdėti |
|
-oti, -o, -ojo
(-soti, -so, -sojo,
-alioti) |
veiksmaž.
(įvairios reikšmės) |
glūdoti,
stingsoti, kabalioti |
|
Atlikti
menkesnį, mažiau intensyvų veiksmą negu pamatiniu žodžiu
išreikštas veiksmas (mažybinė reikšmė) |
|
-enti, -ena,
-eno |
veiksmaž.
(įvairios reikšmės) |
lašenti,
duzgenti |
|
-ėti, -i, -ėjo |
veiksmaž. su
priešdėliu pa- |
pabėgėti,
palypėti |
|
Veiksmą,
nusakytą pamatiniu žodžiu, atlikti labai staigiai
(akimirkos, momentiškumo reikšmė) |
|
-telėti,
-telėja, -telėjo (-terėti) |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
baubtelėti,
riktelėti |
|
Ištiktukiniai vediniai |
|
Kartotinės
reikšmės veiksmažodžiai |
|
-oti, -oja,
-ojo
(-ioti, -čioti, -nioti) |
ištiktukai |
kadaroti,
makalioti, dilgčioti, baksnoti |
|
-ėti, -i, -ėjo
(-sėti) |
ištiktukai |
blyksėti,
pokšėti, tvinksėti |
|
-enti, -ena,
-eno |
ištiktukai |
kicenti,
tipenti |
|
-uoti, -uoja,
-avo |
ištiktukai |
čyruoti,
tabaluoti |
|
-inėti, -inėja,
-inėjo |
ištiktukai |
capinėti,
trepinėti |
|
-inti, -ina,
-ino |
ištiktukai |
bakšinti,
riukinti |
|
-yti, -o, -ė |
ištiktukai |
krapštyti |
|
Momentinės
reikšmės veiksmažodžiai |
|
-telėti,
-telėja, -telėjo (-terėti) |
ištiktukai |
bumbtelėti,
trinktelėti |
|
Priešdėlių
vediniai |
|
Darybos forman-
tas |
Pamatinis žodis |
Darybinė tipo
reikšmė |
Pavyzdžiai |
|
Atlikti
pamatinio veiksmažodžio veiksmą tam tikra kryptimi
(krypties reikšmė) |
|
ap(i)- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis aplink ką |
apibėgti,
apeiti
apmūryti,
apkalti |
|
at(i)- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis aplink ką
kryptis nuo ko
kryptis atgal
(grįžtamojo veiksmo) |
atlėkti,
atvažiuoti
atplėšti,
atgnybti
atnarplioti,
atpasakoti |
|
į- |
slinkties
veiksmaž. |
kryptis į vidų
kryptis į viršų |
įbėgti, įnešti
įkopti |
|
iš- |
slinkties
veiksmaž.
kartotiniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis iš vidaus
kryptis į visas
puses |
išbristi,
išvažiuoti
išnešioti,
išmėtyti |
|
nu- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis tolyn,
žemyn
kryptis į visas
puses |
nubėgti,
nutūpti
nukloti |
|
pa- |
slinkties
veiksmaž. |
kryptis po kuo,
tolyn |
palįsti,
pabėgti |
|
par- |
slinkties
veiksmaž.
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
kryptis namų link
kryptis žemyn |
pareiti,
parbėgti
parmušti,
parkristi |
|
per- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis per ką
(paviršiumi ar kiaurai)
grįžtamojo veiksmo
dalinimo pusiau |
perpilti,
perbėgti, perdurti
perdaryti,
perrašyti
pergnybti,
perskelti
|
|
pra- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis pro šalį
kryptis per ką |
pravažiuoti,
praeiti
pradilinti,
prakalti |
|
pri- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis artyn
(prie ko)
kryptis į vidų |
pribėgti,
prilipti
pripilti,
priveržti |
|
su- |
slinkties
veiksmaž.
slinkties
kartotiniai veiksmaž. |
kryptis vienas į
kitą, į vieną vietą
kryptis ten ir
atgal |
suaugti,
suglausti, suvažiuoti
sujodinėti,
subėgioti |
|
už- |
slinkties
veiksmaž.
tranzityviniai
aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
kryptis ant ko ir
į ką
kryptis už ko |
užlipti,
užvažiuoti
užkišti,
užmesti |
|
Atlikti
veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką (laiko reikšmė) |
|
iš- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
tipo reikšmė
sutampa su bendra kategorine reikšme |
išgyventi,
išbūti |
|
pra- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
tipo reikšmė
sutampa su bendra kategorine reikšme |
pragyventi,
prabūti |
|
į(si)- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
ilgai trunkantis
veiksmas |
įsiklausyti,
įsidejuoti |
|
už(si)- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
ilgai trunkantis
veiksmas |
užsiklausyti |
|
nu- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
momentinis
veiksmas |
nubusti |
|
pra- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
momentinis
veiksmas |
prabusti |
|
pri- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
momentinis
veiksmas |
pritrūkti,
prireikti |
|
su- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
momentinis
veiksmas |
suklikti,
surikti |
|
Atlikti
mažesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas
pamatiniu žodžiu |
|
ap- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
tipo reikšmė
sutampa su bendra kategorine reikšme |
apraminti,
apdailinti |
|
nu- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
tipo reikšmė
sutampa su bendra kategorine reikšme |
nugerti,
numigti |
|
pa- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
tipo reikšmė sutampa su
bendra kategorine reikšme |
pakalbėti,
paskaldyti |
|
pra- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
tipo reikšmė sutampa su
bendra kategorine reikšme |
pramalti,
praskaldyti |
|
pri- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
tipo reikšmė
sutampa su bendra kategorine reikšme |
privengti |
|
Atlikti
didesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas
pamatiniu žodžiu (gausumo reikšmė) |
|
at- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž., sangrąžinis veiksmaž. |
iki soties
vykstantis gausus veiksmas |
atšerti,
atsidžiaugti |
|
į-
|
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
iki soties
vykstantis gausus veiksmas |
įgrasinti,
įkalbėti |
|
iš- |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
iki soties
vykstantis gausus veiksmas |
išdailinti,
išgražėti, išsigriausti |
|
pri- |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
iki soties
vykstantis gausus veiksmas |
prigirti,
prigyventi |
|
už- |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
iki soties
vykstantis gausus veiksmas |
užgriauti
(darbu), užpenėti |
|
nu- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
per daug,
nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą
veiksmas |
nukietinti,
nudailinti |
|
per- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
per daug,
nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą
veiksmas |
peraugti,
pernokti |
|
pra- |
savaiminio veiksmo
ar būsenos veiksmaž. |
per daug,
nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą
veiksmas |
praaugti |
|
už- |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
per daug,
nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą
veiksmas |
užrėkti
(sąžinės balsą) |
|
at- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
neigiamo rezultato
veiksmas |
atkirsti
(kirvį), atkratyti (plaučius) |
|
iš- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
neigiamo rezultato
veiksmas |
išganyti
(pievą) |
|
nu- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
neigiamo rezultato
veiksmas |
nuganyti
(avižas) |
|
pra- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
neigiamo rezultato
veiksmas |
pragerti |
|
ap- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
neigiamo rezultato
veiksmas |
apskaičiuoti,
apšerti |
|
su- |
aktyvaus veiksmo
veiksmaž. |
neigiamo rezultato
veiksmas |
suspardyti |
|
Atlikti
baigtinį veiksmą (tik įvykio veikslo reikšmė) |
|
ap-
|
savaiminio veiksmo
veiksmaž. |
|
apsalti,
apšlubti |
|
iš- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
išnykti,
iškepti |
|
nu- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
nurausti,
nutilti |
|
pa- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
pasakyti,
padaryti, pasikeisti |
|
pra- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
pražilti,
prašvisti |
|
pri- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
prikelti |
|
su- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
sudegti,
suverpti |
|
už- |
savaiminio veiksmo
ir aktyvaus veiksmo veiksmaž. |
|
uždaryti,
užgesinti, užaugti |
 |
|
|
