Užuojauta
Užuojautos rašomos gedint dėl kieno nors mirties.
Kai miršta artimas žmogus, rašoma užuojauta jo artimiesiems.
Reiškiama užuojauta ir mirus artimo žmogaus giminaičiui.
Užuojautos dažniausiai skelbiamos spaudoje, jos priskirtinos
skelbimams.
Užuojauta turi būti glausta, informatyvaus
pobūdžio. Joje nurodoma užuojautos priežastis, adresatas ir
siuntėjas. Užuojautos priežastis dažniausiai nusakoma
prielinksniu dėl, pvz.:
Nuoširdžiai užjaustame A. ir B. Jonaičius dėl
tėvelio mirties.
Skaudžią netekties valandą dėl netikėtos
brolio mirties užjaučiame A. B.
Prekybos centro Iki darbuotojai nuoširdžiai
užjaučia artimuosius dėl tragiškos A. B. mirties.
Kartais užuojauta be reikalo sudaroma su
padalyviu (pvz.: Mirus A. B., reiškiame nuoširdžią užuojautą
artimiesiems; Žuvus brangiam broliui D., nuoširdžiai užjaučiame
A. B.). Tokiu atveju pabrėžiama ne užuojautos priežastis,
bet laikas, t. y. kada užjaučiama.
Užuojautoje nurodoma ir adresato, t. y. asmens ar
asmenų, kuriems skiriama užuojauta, vardas ir pavardė.
Bendradarbiai, moksleiviai ar studentai,
pasirašydami užuojautoje, gali nurodyti darbovietės ar mokymo
įstaigos pavadinimą arba pasirašyti taip: Darbo draugai,
Bendradarbiai, Klasės draugai, Bendraklasiai, Kurso draugai,
Bendrakursiai (tik ne Klasiokai, Kursiokai). Jei
pasirašo daug asmenų, jų pavardžių nurodyti nederėtų, nes
užuojautoje pasirašiusiųjų sąrašas neturėtų būti ilgesnis už
patį tekstą. Tokiu atveju užtenka apibendrinamųjų žodžių:
Kaimynai, Draugai ar pan. Jei užuojautą pasirašo viena ar
kelios šeimos, vienas ar keli asmenys, nurodomos jų pavardės.
Kai kurios užuojautos skiriasi nuo įprastų. Jose
įterpiama publicistinių samprotavimų, išreiškiamas gailestis,
atjauta, guodžiama ir raminama, pvz.:
Mamytės netekties skausmą tesumažina šviesus
Jos prisiminimas ir nuoširdi mūsų užuojauta.
Jei rašoma netradicinė užuojauta, ji turėtų būti
pačių sukurta, savita ir nuoširdi.
Nerekomenduojama rašyti eiliuotų užuojautų jos
dažniausiai vienodos, banalios. Geriau pasakyti trumpiau,
paprasčiau, bet nuoširdžiai.
