Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai
Daugiaskiemeniai sudurtiniai ir
priešdėliniai žodžiai, be pagrindinio, paprastai turi dar vieną
ar net du šalutinius kirčius. Žodžiai, turintys du kirčius,
vadinami dvikirčiais, o
tris trikirčiais.
Dvikirčio žodžio šalutinis kirtis paprastai yra silpnesnis negu
pagrindinis. Juo šalutinis kirtis toliau nuo pagrindinio, juo
jis stipresnis. Trikirčio žodžio abiejų šalutinių kirčių
santykinis stiprumas taip pat skiriasi: šalutinis kirtis,
esantis toliau nuo pagrindinio, yra stipresnis už esantį arčiau
pagrindinio. Šalutinis kirtis ypač ryškus tų skiemenų, kurių
sudaromasis balsis yra a /a/ arba e /e/. Nekirčiuoti lietuvių
kalbos balsiai a /a/, e /e/ yra palyginti uždari, o skiemenyje,
turinčiame šalutinį kirtį, šie balsiai yra daug atviresni
(išskyrus balsį a priešdėliuose anti-, trans-, kita- bei
veiksmažodžių ir jo vedinių priešdėliuose at-, ap-, pa- ir kt.).
Čia jie žymimi /e·/ ir /a·/. Atviresnį /e·/, /a·/ nesunku
atskirti nuo uždaresnio /e/, /a/ iš klausos.
Pirmajame dėmenyje vieną
šalutinį kirtį turi:
1. a) Sudurtiniai lietuviški ir
tarptautiniai dviejų dėmenų žodžiai, kurių pirmasis dėmuo
(vienskiemenis, dviskiemenis ar triskiemenis) pabrėžia viso
žodžio reikšmę. Pirmasis šalutinis kirtis žymimas ženklu ' prieš
kirčiuotą skiemenį, turintį šalutinį kirtį: 'du/šimtàsis,
'tri/šimtàsis,
sep'tynias/dešitas,
aš'tuonias/dešimtóji,
de'vynias/dešimtàsis,
'ke·turias/dešimtanis
(pagrįstas skaičiavimu keturiomis dešimtimis), ap'spjaut/smãkris,
'dvilink/liežuváuti,
'balta/uodegiáuti
(neturėti tvirtos nuomonės), už'smaukt/kepùris,
at'laužt/uodẽgis,
'atlapa/uodẽgis,
'atsukta/uodẽgis,
'kita/naci/onãlinis,
'a·vi/a/láineris,
'a·vi/a/lnija,
'a·vi/a/mòdelis,
'a·vi/a/modelzmas,
'a·stro/navigãcija
(astronomija, nustatanti laivo vietą ir kursą), di'na·mo/metamorfzmas
(uolienų kitimas), gene'ra·l/bõsas
(muz. žymėtinis bosas), gene'ra·l/gubernãtorius,
kris'ta·lo/chèmija
(mokslas, tiriantis kristalų savybes), naci/o'na·l/liberãlai,
'ra·di/o/fònija,
ti'ta·no/magnettas
(titano rūda), ace'til/celiuliòzė,
ar'teri/o/skleròzė,
'balneo/terãpija,
'hidro/inkubãtorius,
'liumpen/proletariãtas,
'mikro/bi/ològija,
'rentgeno/tèchnika,
'trofo/neuròzė
(neurozė, trikdanti audinių mitybą), 'poli/etilènas,
'proto/plazmà
(gyvoji ląstelės medžiaga), 'retro/spektyvùs.
b) Sudurtiniai priešdėliniai
dviejų dėmenų žodžiai, kurių pirmasis dėmuo, įskaitant
priešdėlį, turi ne mažiau kaip tris skiemenis, o antrasis ne
mažiau kaip keturis:
'pasigerv/uogiáudamas,
'pasikiškia/kopūstáudamas,
'pasikiškia/kopūstáuti.
c) Sudurtiniai tarptautiniai
žodžiai ir terminai, kurių pirmasis dėmuo yra vienskiemenis ir
abu dėmenys nesusilieję:
'gros/méisteris,
'berk/kalègija
(vyriausioji kalnakasybos valdyba),
'gra·m/molèkulė,
'kvint/eseñcija,
'pres/papj
(prietaisas rašalui sugerti).
d) Sudurtiniai žodžiai iš trijų
dėmenų: du labai susilieję skaitvardiniai ir trečiasis
atskiresnis neskaitvardinis: aš'tuonias/dešimt/mẽtis,
aštuo'nio/lika/viẽtis,
deoy'nio/lika/aũkštis,
devy'/nio/lika/mẽtis,
'penkias/dešimt/mẽtis,
pen'kio/lika/viẽtis
ir kt.
2. Priešdėlių vediniai, kurių
priešdėlis turi šalutinį kirtį ir pabrėžia viso žodžio reikšmę,
o tas skiemuo nutolęs nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens
bent per vieną skiemenį: i'ki/mokỹklinis,
i'ki/buržuãzinis,
i'ki/kapitalstinis,
i'ki/monopolstinis;
'anti/toksnai,
'anti/trinitõriai
(krikščionybės sekta, neigianti Trejybės dogmą);
'archi/tektònika,
'archi/mandrtas
(aukštesnysis stačiatikių vienuolių titulas);
'de/emulgãvimas
(emulsijos suardymas),
'de/kalcinãcija
(kalcio druskų šalinimas);
'dez/aktyvãcija,
'dez/informãcija,
'dez/infekãvimas;
'dis/harmònija,
'dis/junktyvùs
(skiriamasis),
'dis/kreditúoti,
'dis/kriminãcija,
'dis/lokãcija,
'dis/propòrcija;
'inter/lnija
(tarpas tarp teksto eilučių),
'inter/liùdas
(muz. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų),
'inter/mèdija
(žr. interliudas),
'inter/naci/onãlinis;
'kontr/atakà,
'kontr/manèvras,
'kontr/receñzija,
'kontr/revoliùcija,
'kontr/žvalgýba;
'meta/lingvstika
(mokslas, tiriantis kalbos ir kultūros santykius),
'meta/galãktika
(visatos dalis su galaktikomis);
're/kristalizãcija
(naujų kristalitų susidarymas),
're/organizãcija;
'super/arbtras,
'super/fosfãtas;
'trans/atlántinis,
'trans/literãcija;
'ultra/marnas
(neorganinis pigmentas),
'ultra/mikroskòpas,
'ultra/truposios
(bdv.),
'ultra/vi/olètiniai
(bdv).
Antrajame dėmenyje vieną
šalutinį kirtį turi:
1. Sudurtiniai dviejų dėmenų
skaitvardžiai, kurių antrasis dėmuo yra žodis dešimt, o pirmasis
turi ne mažiau kaip du skiemenis: aštúonias/'de·šimt,
devýnias/'de·šimt,
peñkias/'de·šimt,
šẽšias/'de·šimt
(plg. dv/dešimt,
trs/dešimt,
kurių pirmąjį dėmenį sudaro tik vienas skiemuo, todėl šie
skaitvardžiai šalutinio kirčio neturi).
2. Sudurtiniai dviejų
nesusiliejusių dėmenų tarptautiniai žodžiai, kai antrasis yra
žodis grafas: bùrg/'gra·fas
(miesto ir pilies viršininkas), márk/'gra·fas
(Vokietijoje vid. amž. valdytojas), pfálc/'gra·fas
(Vokietijoje valdančiojo kunigaikščio titulas).
3. Sudurtiniai žodžiai, kai tarp
pagrindinį ir šalutinį kirtį turinčio skiemens yra bent du
skiemenys:
laũk/kana'pėlė
(toks augalas), zuk/bara'vykis,
kškia/ko'pūstis,
drãpan/pa'laikė
(prastas drabužis), lakrašt/pa'laikis
(plg. žodžius, kurie šalutinio kirčio neturi algã/palaikė,
bobél/palaikė,
drabùž/palaikis,
balañd/vanagis,
kevš/kepuris
(tarm. išsižiojėlis) ir kt.).
Du šalutinius kirčius turi
tarptautiniai terminai, sudaryti iš trijų nelabai susiliejusių
dėmenų. Jų pagrindinis kirtis yra trečiajame dėmenyje. Pirmąjį
šalutinį kirtį turi pirmasis dėmuo, antrąjį, silpnesnį už
pirmąjį, antrasis dėmuo. Antrasis šalutinis kirtis žymimas
ženklu ":
'a·stro/"foto/mètrija
(mokslas, tiriantis kosminių objektų paviršiaus skaistį),
'a·stro/"foto/mètras
(prietaisas žvaigždžių ryškiui matuoti),
'a·stro/"spektro/skòpija
(mokslas, tiriantis kosminių kūnų spektrą),
'chromo/"lito/grãfija
(spalvotosios litografijos atspaudas),
'hidro/a"ero/dròmas,
'hidro/a"ero/plãnas,
'meteo/a"ero/biuletènis,
'mikro/"foto/grãfija
(mikroskopu padidintų objektų filmavimas),
'mili/"a·mper/mètras,
'rentgeno/"spektro/skòpija
ir kt.
Šaltiniai
Vaitkevičiūtė V. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. K.,
2004, p. 21-24.
