Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai
Bendriniais
daiktavardžiais pasakoma ištisa eilė vienarūšių daiktų, jų
leksinė reikšmė platesnė negu tikrinių, kuriais žymime tik
konkrečius daiktus. Tikriniai daiktavardžiai nuo bendrinių
skiriasi ir stilistine spalva. Tikrinių daiktavardžių mažiausiai
vartojama šnekamojoje kalboje (nebent išskyrus vardus), labiau
jie būdingi dalykiniam, moksliniam stiliui ir turi šių stilių
žymę.
Kaip žinome, neretai
tikriniai daiktavardžiai dėl įvairių stilistinių sumetimų
vartojami vietoj bendrinių:
Šitie nelaimingi
hamletai man kaip tik ir rūpi.
Tūkstantį metų klumpa
ir keliasi rosinantai.
Vartojant tikrinius
daiktavardžius vietoj bendrinių, dažniausiai keičiamas skaičius,
nes, to nepadarius, jie gali būti suprasti tiesiogine reikšme.
Tokiu būdu rašytojai nepažįstamus asmenis ar daiktus apibūdina
pažįstamų ypatybėmis.
Bendriniai daiktavardžiai
savo ruožtu stilistiniais sumetimais dažnai pavartojami vietoj
tikrinių. Čia susiduriame su vadinamaisiais ,,kalbančiaisiais
vardais. Grožinių kūrinių autoriai, pasirinkdami veikėjams
vardus iš bendrinių, personažus vienaip ar kitaip
charakterizuoja:
Keletas žodžių apie
Vincą Grabinį
Kaip Tylutis žmogų
užmušė
Strakalas ir Makalas
Tokį charakterizavimą mėgo
V. Kudirka. Būdingas jis ir kitiems satyrikams: A. Griciui, V.
Miliūnui, V. Žilinskaitei. Panašiai kartais apibūdinama ir
veiksmo vieta.
Visas stilistines
priežastis, dėl kurių rašytojai ieško ,,kalbančiųjų vardų arba
bendriniam daiktavardžiui suteikia tikrinio reikšmę, sunku
išvardyti. Tokiu būdu dažniausiai siekiama didesnio
apibendrinimo arba didesnio vaizdingumo ir įtaigumo:
Pluša laikas veikiai,
veikiai,
Šykšti, ko širdims
pritrūko,
Siūlo perša, ko
nereikia,
Ir brukte į delną bruka...
(J. BItr.)
Aš atsirėmiau į
žvaigždėtą savo Eros naktį prie lango...
Tekste tokie
daiktavardžiai kai kada rašomi didžiąja raide, o skaitant
ištariami su atitinkama intonacija. Analogiškų pavyzdžių
aptinkame šnekamojoje kalboje ir tautosakoje:
Eikit jau, vaikučiai, į
miknaičius pas plunksnių.
Išginiau jaučius į
ramunaičius, būbavo jauteliai, neėda ramunužių.
Galimybė kalboje
sinonimiškai vartoti tikrinius ir bendrinius daiktavardžius
padeda raiškiau, drauge ir glausčiau reikšti mintis.