Testas Nr. 6

Du tekstai apie Čičinską

Perskaitykite tekstus, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.

A

Kai iš seimo piktas grįžo, 

Piktas, keistas, neramus, 

Tai lig šiolei neatlyžo: 

Verčia pragaru namus. 

Šokiai, klyksmas per naktis... 

Nedorybių atmintis 

Jam užmigt vienam neduoda? 

Ar lig šiolei nebylys 

Šventas sąžinės kvieslys 

Neprašneks į sielą juodą?

Ginti žūstančios tėvynės 

Nuo kazokų ir Maskvos 

Stojo sūnūs. Vien negynęs 

Tik Čičinskas Lietuvos.

Liaudos išrinktas balsais, 

Seime riejos su visais, 

Gavęs vardą išdaviko; 

Nepermaldomas kitų, 

Ant sumanymų aukštų 

Veto velniškai užriko.

Sako, Maskvai persidavęs, 

Skleidžia Varšuva gandus, 

Kad už tai nuo priešų gavęs 

Aukso kupinus puodus. 

Tarp žmonių tačiau plačiai 

Eina gandas, kad stačiai 

Velniui bus užrašęs sielą 

Nuo anos baisios nakties, 

Kai, apgautas įtarties, 

Nuskandino savo mielą.

B

Zakristijonas. Aš galiu tylėt, bet žmonės vis tiek kalba...

Čičinskas. Žmonės? Bobos, mužikai ir žioplių padermė! O gal kartais Rymas mane, bambizą, kryžiavoja? Kaip manai, zakristijone? Juk tu prie altoriaus kaip gaspadinė virtuvėj.

Zakristijonas. Tad kad ašen, Šviesybe, apie virtuvę daugiau išmanau negu apie altorių.

Čičinskas. Nesistebiu. Tai, sakai, žmonės kalba? Ar matei kada, kaip iš šiaudo vežimą priskaldo? (Zakristijonas žiūri nesusigaudydamas į Čičinską) Žioptelėjau kartą „veto“ – ir štai po šimtmečio, atlaidų ožio ieškodami, viso svieto šunys ėmė loti – iki šiai dienai tebeskalija. O gal regėjai, kaip avinas levu pavirsta? (Zakristijonas bando įsiterpti, bet Čičinskas numoja nekantriai ranka) Nei aš pirmas „veto“ surikau, nei paskutinis – tokių rėksnių daug būta. Pagaliau aš tik leptelėjau, kas ir kitiems kabojo ant liežuvio, bet, suglaudę ausis, tylėjo. O man, – prakeikimas! – visa šlovė teko! Ant mano tvoros visus šunis karia! Ir aš, kurs lovoj amžiams spakainai akis užmerkiau, šėtonui, sako, dūšią pardaviau ir, neva nutrenktas perkūno, su dvaru peklon prasmegęs, nieko geresnio nerandu, kaip tik mergas ir pusbernius vidurnakčiai vaikyti... Tfu!

K. Ostrauskas. „Čičinskas“

1. Palyginkite Čičinsko paveikslą abiejose ištraukose (koks Čičinskas, kaip kuriamas jo paveikslas).

2. Kuriai meninei krypčiai priskirtumėte Maironio poemą „Čičinskas“? Atsakymą pagrįskite.

3. Kuriai meninei krypčiai priskirtumėte K.Ostrausko dramą „Čičinskas“? Atsakymą pagrįskite.

4. Sukirčiuokite:

Ginti žūstančios tėvynės 

Nuo kazokų ir Maskvos 

Stojo sūnūs. Vien negynęs 

Tik Čičinskas Lietuvos.

5. Nurodykite kirčiuotos ištraukos eilėdarą ir metrą.

6. Iš K. Ostrausko dramos ištraukos išrinkite skolinius. Juos aptarkite, pateikite lietuviškus atitikmenis.

7. Katram stiliui, šnekamajam ar meniniam, priskirtumėte Čičinsko monologą? Atsakymą pagrįskite.

8. Lygindami abu tekstus nurodykite, kuo skiriasi prozinė kalba nuo eiliuotos kalbos.